Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Vietnamas - virš 3000 km. per šalį ant dviejų ratų.

Vietnamas - virš 3000 km. per šalį ant dviejų ratų.

Sveiki, keliautojai, tikiuosi kad jums bus įdomu sužinoti apie kelionę per tokią šalį, ir tai kad galime pasidalinti patirtimi, jei kažkas planuotų vykti tenais ateityje.

Kelionė motociklais per visą Vietnamą

Tikslas: Komunistinis Vietnamas, gyventojų apie 90 mln. Pagrindinė veikla žemės ūkis, o konkrečiau ryžiai, Vietnamas didžiausias ryžių eksportuotojas pasaulyje. Geras atlyginimas laikomas 100 dolerių per mėnesį. Pinigai, Dongai už 100 doleriu išeina 2.200.000 Dongu(du milijonai du šimtai tūkstančių). Atstumas nuo Lietuvos apie 10000 km.

Keliautojai: Markas ir Marius

Motociklai: 2vnt. Honda Win Noble 100cc 1977m. (nežinau ar tiksliai taip vadinasi bet
toks pavadinimas dokumentuose).

Kelionė ir km: Tikslas - pravažiuoti visą šalį, pamatyti vietinių gyvenimą ir kultūrą, kelius, eismą ir kt. . Viso virš 3000 km. (tiksliai neina paskaičiuot nes pas abu baikus neveikė spidometrai, tai primesta per google maps).
Kelionės data: 2014-01-17 – 2014-02-10, viso 25 dienos su skrydžiais.

1-a dalis
Kelionė: Taigi kažkokiu būdu šauna į galvą pakeliauti kažkur toliau nei Europa, ir patirti biški daugiau ekstrymo, taigi renkamės iš kelių variantų, kol galų gale lieka Vietnamas. Keli argumentai nulėmę apsisprendimą tai jog Vietnamas nebrangi šalis ir kolkas mažai išvystitas turizmas(skirtingai nei Tailande) nes būtent norėjom pamatyti laukinę šalį, o ne išlaižytą ir paruoštą, nublizgintą turistams, o be to įdomu buvo pažiūrėti kaip jie prie komuzinmo gyvena. Taigi pradedam domėtis skrydžiais, motociklų įsigijimu ir panašiais dalykais, pagooglinam. Taigi jau susiruošus pirkti lėktuvo bilietus į Vietnamą išgirstam apie Taifūną kuris Nusiaubia Filipinus ir artinasi link Vietnamo krantų, tagi luktelnam su pirkimu kol nesužinom jog Vietnamas praktiškai nenukentėjo. Skrydis 17 dieną iš Vln. Į Kijevą kur turėdami 8 val. tarp skrydžių apsilankom Euromaidane, tame tarpe ir užimtoi radoi. Toliau per Dubaju atskrendam 18d. į Ho Chi Minh(buvęs Saigonas, gyventojų apie 10mln.) Vietnamas, susimokam po 65 dolerius už mėnesio vizą. Vietiniu laiku jau vakaras todėl skubame į viešbutį, pasamdome taksi motorolerius. Skyrdis išvargina todėl greit alaus ir einam anksčiau miegoti ir 19 d. jau visą dieną paskiriam Ho Chi Minh miesto centro apžiūrai, pamatom koks pas juos tragiškas eismas ir mokomės iš jų, nes mums šioje šalyje teks vairuoti. Pereiti pėsčiūjų perėją čia tikras esktymas nes prie jų niekas nestoja, tiesiog eini per minią motoroleriu ir automobilių, sustoja tik tas kuris tiesiai priešais tave, šiaip svarbiausiai lėtai eiti Tada 20 d. ryte porai dienų išskrendam į Singapūrą, labai graži ši sala-šalis, bet kadangi su baikais nesusiję, tai neišsiplėsiu. 22 dieną parskrendam atgal į Ho Chi Minh iš kurio skrendam į šalies šiaurę Hai Phong miestą su 1.7 mln. Gyventojų. Kur tikimės nusipirkti motociklus, tačiau susiradę vietinius „rikšas“ su motoroleriais ir sugaišę kelias valandas motociklų taip ir nerandame, jie siūlo arba motorolerius arba naujus motociklus, o mums reikia padėvėtų. Taigi visiems aplinkui kartojant kad tai ko norim rasim tik Hanojui, paliekam šią dievo pamirštą skylę ir keliamės keltu į Cat Ba sąlą. Kuri yra prie gražiausios įlankos Vietname tai Halong bay įlanka su daugiau kaip 2000 sąlų-uolų kyšančių iš vandens. Persikėlę pavakare išsinuomojam motorolerius ir šaunam apžiūrėti salos, tačiau pradeda staigiai tempti, ir kadangi mes šalies šiaurėje tai dieną temperatūra +17 - +19, o tik sutemus labai stipriai ir labai greitai pradeda šalti(atšala tik saulei nusileidus toks jauskmas kad apie 10 laipsnių bet gal aš ir klystu, na bent jau taip atrodė), o mes su vasariniais rūbais, o parvažiuoi iki viešbučio reikia virš 20 km. taigi sušalę ir su sloga gryžtame į miestą ir iškarto perkamės degtinės, kad neperšalti ir šiaip dar dėl to kad maistą suvalgytą dezinfekuoti reikia. Kartu pavakarieniavom. Trumpai apie maistą Vietname, jei jau pradėjau, tai pas juos tokio supratimo kaip higiena išviso nėra, daugmaž pasikrapščiau rūrą, koją, nosį ir gaminu maista toliau, maistą pagrinde gamina tiesiog gatvėje, stalai irgi tiesiog gatvėje ant šaligatvio sustatyti, taigi visas veiksmas pagrinde gatvėje, sėdėjom vienoi vietoi vakarieniavom o šalia ant žemės-šaligatvio stovėjo neplauti indai ir bliūdas su vandeniu, bėgo šuo pro šalį palakė iš to bliūdo, o moteriškė paskui atėjo ir indus plauna tame bliūde, linksma vienu žodžiu. Vietiniai irgi atėje į kavinę tuoj pat nusiana šliures ir kojas susikelia kur tik gali, paskui pasikaso koja dar ką ir su tom rankom maistą valgo. Pavalgę jie visas atliekas meta ant žemės tiesiog po stalu netgi indus ten sukrauna, pavalgius šeimynai po jų lieka mini savartynas, kurį paskui greitai surenka oficiantai. Taigi 23 d. bandom surasti ir išsinmuomoti jau motociklus, randam dvi Hondas Win tačiau nuomos sąvininkas Prancūzas sako kad vienas blogai dirba todėl imam vieną Hondą kad pasibandyt prieš perkant ir vieną motorolerį. Važinėjamės visą dieną ir apvažiuojam visą salą. Vaizdai kaip ir visame Vietname - gražu kur nėra žmonių, ir kur tik jie gyvena taip ir bardakas, šiukšlynas ir netvarka. Taigi palyginę kaip važiuoja apynaujis motoroleris ir senutėlė Honda kyla noras visdėlto šalį įveikti motoroleriais, tačiau genam tokias mintis toliau, nes visgi tikslas yra įveikti šalį motociklu, žinau ką pasakysit na 100cc argi čia motociklas!? Paprastai aš irgi pritarčiau šiai minčiai ir mūsų šaunioj Lietuvėlei su tokiu nevažinėčiau, tačiau papraščiausiai neturėjom pasirinkimo dėl kelių priežaščių, pvz. kelios iš jų: važiuoti su savo baiku iš Lietuvos iki Vietnamo nėra tiek laiko kai esi dirbantis žmogus, antra jei galėčiau rinktis tai tiems keliams imčiau tik Endūro (kokį nors nepersunkų) ir nieko kito(o aš tokio kolkas neturiu), trečia priežastis tai kaina – ten padėvėtų motociklų labai mažai, o nupirkęs naują neturėsi paskui kur jo dėt(aišku nebent šipintis į Lietuvą, tačiau su dokais manau būtų reikalų iš tokios šalies), ir ketvirta – remontas, šias Hondas remontuoja ir turi dalių absoliučiai visi servisai(o jų tikrai labai daug) tuo tarpu sugedęs su rimtesniu baiku, dalių turėtum laukti arba ieškoti bala žino kiek laiko. 24d. išsinuomojam laivą ir išplaukiam visai dienai apžiūrėti Halong Bay. Už 80 dolerių išinuomojom dviejų aukštų laivą skirtą plukdyti iki 20-ties turistų, apytiksliai 15 metrų ilgio, plaukiam mes dviese, tada kapitonas du padėjėjai ir moteriškė kuri gamino mums pietus, taigi ekipažo daugiau nei mūsų, nereikia niekur važiuot todėl užsiprašom degtinės iš ryžių pavadinimu Hanoi, ir taip linksmai praleidžiam laiką, susidraugaujam su vietiniu ekipažu, kurie pamoko kaip jų kalba užkalbinti vietines. Anyway diena praėjo neblogai tačiau jau norisi sėstis ant nuosavų dviejų ratų ir pasikinkius vėją šiaušti. Tą pačią dieną vakare nieko nelaukę keliamės atgal į kontinentą ir vakare autobuso pagalba atsiduriame jau Hanojui – Vietnamo sostinė(gventojų apie 7mln.) Apsinakvojam viešbutyje. Kita ryta 25d. lydimi lietaus ieškomės taksisto kuris nors kažkiek kalbėtų angliškai, tačiau net suradus jis vistiek nesupranta ko mes iš jo norim, tada jisai paskambina kažkokiai moteriškei ir duoda mums pakalbėt, valio pagaliau normaliau angliškai kalbantis žmogus, paaiškiname kad norime nusipirkti nebrangius dėvėtus motociklus, tada ji paaiškina taksistui kur mus nuvežti ir vualia važiuojam į China town turgų kur prekiauja vien tik dviratėmis transporto priemonėmis. Atvykus sužinome kad ir vėl dauguma dviračių yra motoroileriai, tačiau ilgiau panaršę surandame Quang Minh Motor kurie prekiauja minėtomis Hondomis(dar turi minskų, bet nelabai mus sužavėjo mintis apie rusišką techniką), tačiau mums nepasiseka tuo, kad katik prieš mus, kiti turistai nupirko iškarto 4 Hondas, ir liko viso labo tik dvi ir tas dar reikėjo patvarkyti, taigi tiesiog neturėjom iš ko rinktis ir teko imti tas dvi likusias. Vietoi servise dar biški aptvarkė smulkmenas visokias baikai buvo su privirintom bagažinėm kuprinėms uždėti, kartu gavom šalmus ir žemėlapius. Taigi susimokame po 280 dolerių už vieną motociklą susitvarkome dokumentus ir pirmyn į kelią. Tą pačią dieną paliekame Hanojų ir patraukiame link Kinijos sienos (į šiaurę, o tiksliau į Sa pa), transporto beprotiškai daug ir pradžioje vairuoti sekasi nekaip, tokioje košėje ir šurmulyje. Važinėja jie ten kaip išprotėję, mūsų akimis, jeigu tau dega žalias šviesaforo signalas tai dar nieko nereiškia, važiuodamas per sankryža vistiek turi labai dairytis kad į tave niekas neįvažiuotų. Į viedrodėlius beveik niekas nežiūri, visi žiūri tai kas darosi prieš jo nosį, o kas vyksta už jo nugaros ar šone, ne jo reikalas taip vienam iš jų suvingiavus vos neįkalu į šoną, juo labiau kad būgniniai stabdžiai sustoti laiku tikrai nepadeda Paskui dar vienam irgi vingiojančiam po kelią su alkūne nulenkiu viedrodėli ir garsiai nusikeikiu Bl** bet jis net nestoja ir nurūksta toliau, paskui kiek pastebėjom jie nemėgsta kviesti policijos todėl jei incidentas nedidelis jie teisiog važiuoja toliau, jei biški rimtesnis bando problemą spresti pinigais, policijos kvietimas paskutinėi vietoi, matomai anie nori kyšio ar kažko, šito nesužinojom nes per visą kelionę taip ir neteko bendraut su jais. O jei ir tektų vietiniai buvo pamokę kad jei sustabdo kalbėti savo kalba tada jiems atsibosta, jie tingi su tavimi terliotis ir tiesiog paleidžia. Taigi pakeliui pernakvojam. 26d. ryte jau vos laikausi ant kojų nes nėra kuo kvėpuoti, tiesiog nerealus smogas, vietinis, plius dar labai didedį debesį užnešė iš Kinijos, taigi tenka ieškotis ir pirkti kaukes kurios prafilmtruoja orą, nes kitaip nėra kuo kvėpuoti. Taigi anksti ryte patraukiame į Sa pa, dar pasakysiu kad net ir galingesnį motociklą turint Vietname nepalėksi, nes kelyje labai daug eismo, daug gyvenviečių, įvairiausių duobių, kliučių kelyje(pvz. karvės, buivolai, ožkos, rastai, plytos, žmonės ir pan.) taigi per 8.5 val įveikiame tik kiek daugiau nei 200 km. Taigi po tokių kelių imi garbinti ir Latvijos ar Lenkijos kelius. Taigi važiuojame keliu palei ir per kalnus kartais kelias vingiuotas o iš už vingio gan dažnai pasirodo arba duobė arba taip kokia kliūtis, taigi greitis neperdidžiausias. Amortizatoriai labai prasti, tačiau pradžioje kenčiame. Daug kartų motocikla dėl amortizatorių per duobes sumėto, tačiau dėl to kad motociklas lengvas o aš sunkus, kojų pagalba vis išvengiu blyno ir atstatau baiką į tiesią padėtį Taigi artėjant link Kinijos sienos pradeda lynoti o mes su paprastais(ne moto) rūbais ir dar vasariniais, laimė sustoję viename miestuke turguje randame pirkti lietaus aprangą, taigi nieko nelauke dedamės ant viršaus, tačiau kelnės pasirodo neskirtos mūsų ugiui! , todėl džinsai žemiau kelių peršlampa. Pasiekiame Lao Cai miesta kuris randasi praktiškjai ant Kinijos sienos, todėl pasiekiame šiauriausią Vietnamo tašką. Paskui sukame į kaire link Sa Pa miestą, kuris randasi kalnuose, lietutis mūsų niekaip nepaleidžia, maža to kylant į kalnus serpantinais, temperatūra pradeda kristi kol pasidaro +6, lyg to būtų maža pakilus aukščiau, važiuojame tiesiai per lietaus debesis, matomumas gal 3-4 metrai ir dar serpantinas, super vienu žodziu Taigi likusius 30 km. iki miesto įveikinėjame virš valandos. Atvykus į Sa Pa nieko nesimato miestas skendi debesyse, taigi iškarto ieškomės Viešbučio, nes sušalę ir sušlapę juodai, o drėgmė kondesavosi ant blasktienų ir sustingo į šerkšną. Taigi apsigyvene, aptinkame priimamajame židinį kurį musu prašymu užkuria, biški pasijuokiam nes malkas kurenimui duoda visokias kėdes ir pan. suvalgome skanią vakariene ir išragaujame tryjų rušių vietinės naminės užpiltines, man labiausiai patiko obuolinė, dar buvo su kažkiom šaknelėm. Džinsus ir šlapius batus paliekam nakčiai džiovintis prie šildytuvo. Dabar trumpai nukrypsiu, nes jaučiu kad bus klausimų, o kodėl ne palapinėi miegojot ar ne hostelį, o visa laiką tik viešbučiuose, Atsakymas būtu toks: reikia nepamiršti kad čia ne Europa, kempingų kaip tokių nematėm nei vieno per visą šalį, čia pabūti kažkur vienam praktiškai neįmoanoma(nes paplinkui visur dfaug vietinių, net nusilengint pakeliui negali kad kas nepamatytų), nusukti nuo kelio irgi nėra kur, miškų ir pievų irgi labai mažai, pagrinde dirbami laukai, palapinėi miegoti bele kur būtu dar biški nedrąsu dėl gyvačių ir skorpionų, be to kaip sužinojom iš vietinių, policija ir greitoji dirba tik iki 22val. taigi jei tau kas nors atsitiktų naktį pvz. kas nors įkastu arba užpultų pagalbos nesulauktum iki ryto, taigi jau tik visišką ekstryma mėgstantys žmonės galėtų ryžtis nakvoti Vietname palapinėse, be to ir su nusikaltimais diena gana ramiau o nakčiai visi viešbučiai leidžia įvaryti baikus tiesiog į viešbučio holą ir jie po 22 val. užsirakina vartus, na ir paskutinė ir pagrindinė priežastis kam kankintis palapinėje kai viešbučių kainos prasideda nuo 8 dolerių už dvivietį, t.y. po 4 dolerius žmogui už parą. Taigi 27d. atsikėle ryte išskubame(kol neapsiniauke) apžiūrėti Sa Pa regiono kuris garsus savo ryžių terasomis ant kalnų šlaitų, sustojus fotografuotis subėga vaikai kurie siūlo pirkti apyrankes. Deja, bet kadangi šiaurėje dabar tokia pusiau žiema tie laukai neatrodo labai įspudingai ir pats grožis čia turėtų būti rugpjjūtį. Taigi apžiūrėję šias vietas pervažiuojame kalnus ir nusileidžiame jau kitoje kalnų pusėje nei atvažiavome, ir vėl važiuojame kiaurai lietaus debesis. Nusileidę pasukame į kairę ir žemyn į pietus. Šioje kalnų pusėje civilizacijos ir eismo jau žymiai mažiau, todėl pradžioje labai apsidžiaugiame nes yra kada pasidairyti į šonus o ir gamta gana graži, tačiau toks jau tas Vietnamas vos davęs viena ranka, kita iškarto atima, po keliasdešimties kilometrų kelias pradeda katastrofiškai prastėti prasideda žvyro ruožai, arba labai duobėto asfalto, pakaitom, pas juos tas žvyras matomai gyvenime negreideruotas, duobė ant duobės ir per vidurį dar duobė, greitis labai nedidelis štai kur labai praverstų Enduro, keikiamės belekaip bet nieko nepadarysi Amortizatoriai nuotaika dar labiau gadina. Taigi taip šiaip netaip dasikratom iki Nghia Lo miestuko susirandam viešbutšį ir pernakvojam.

To be continued...
 

Sveiki Tai neblogai pasikratet Ko ekipo motociklinio is LT nesivezet? Mano galva apsirengiai ir skrendi. Daug komforto praradot su tais treningais Ytariu kad jeigu Amerikieciai butu Ta kara laimeje, dabar jie geriau gyventu.. Nors foto matosi kad ne vien ubagai gatvej vazineja. Laukiam tesinio. Saunuoliai !

Pagarba Jums. O jei dar ir toliau pasakojimas tęsis .....

Siandien ryte arbata vel igavo keliones prieskoni.

Pagarba jum,ir didziuojuos jusu istverme... o ko neymetet samata keliones ? Manau kat te kelei o dieve........mus lietuvelej jau misko keliukai geresni.... Te bent be miesto ar asfalto keliu bent yra.....?

To raidermenas:
aprangos normalios motociklinės neimėm nes būtų biški perkaršta su ja(vėsu buvo tik kalnuose), ir kadangi turėjom tik kurpines nelabai būtu kur ją dėti.
Tai kas ir keisčiausia kad pvz. Hanojui labai daug prabangių mašinų matėm, Lexus, Range rover ir panašiai, ten senų trandaletų nėra jei mašina tai nauja arba apynaujė, kai kurie išrinktieji kurie prieina prie resursų gyvena gerai visi likusieji iš 100 dolerių algos

To plėšrusis:
Kelių visokių buvo ir geresnių ir blogesnių, ir tokių kad neduok dieve, lietuvoi tikrai labai geri keliai palyginus su teinais, pas mus žvyrkelius greideruoja Ką galiu konstatuoti tai kad pietiniam vietname keliai žymiai geresni nei šiauriniam(galbūt dėl to kad pietinis priklausė Prancūzijai o vėliau JAV). Dėl sąmatos apytiksle planuoju parašyt aprašymo gale.

2-a dalis

Taigi 28 dieną pajudame iš Nghia Lo miestuko toliau į pietus. Vis dar negalime pabėgti nuo kalnų ir lietaus. Taigi šlapia, daug purvo ant kelio, vingiuoti keliai, o mano galinė padanga apiplikė, taigi ir vėl biški ekstrymo, kelias toks - duobėtą asfaltą keičia dar labiau duobėtas žvyras ir taip kas keliolika ar kas keliasdešimt kilometrų ir plius nuo lietaus dar visur ruda buza. Visa laimė šykarta Marius per atsitiktinumą suranda ir kartu abu užsiperkam maišus ant kojų, taigi šį karta jau važiuojam švariom ir sausom kojom(nerealu) Pavažiavus ilgiau ir tolstant nuo kalnų po pietų lietus nustoja(Valio), tačiau džiaugiamės neilgai nes važiuojant per vieną iš miestelių subyra mano Honda. Bevažiuojant numeta grandine, Marius ieško artimiausio serviso kuris pasirodo yra už 150 metrų žemyn nuo kalniuko, yahaaa pasiseka. Taigi pasirodo subyrėjo rato guoliai dėl to ir nukrito grandinė, taigi pamastau ir nusprendžiu kartu ir likusius daiktus pasikeisti, taigi Vietnamiečiui bandau paaiškint ko man reikia, o po keliolikos minučių rodymo gestais galiausia išsitraukiu telefoną su Translator į Vietnamiečių kalbą ir taip susišnekam. Taigi užsakau dvi naujas žvaigždes(rato ir variklio), najus guolius ir naują grandinę. Servisistas sėda ant motorolerio ir išvažiuoja man jų nupirkti, po kelolikos minučių gryžta ir montuoja, mes tuo metu ragaujame alų, kai Marius nuspręndžia kad ir jam reikėtų pasikeisti visa tai dėl šventos ramybės, dar privirinti bagažinę kuri nulūžo, o tuo pačiu dar ir nusiplauti baikus. Beje visos išvardytos naujos detalės, plius jo darbas, plius baiko nuplovimas, viso kainavo 25-27 dolerius(grynas malonumas, Lietuvoi tokių kainų tikrai nėra). Kas labai nustebino kad jie kartu prekiauja prie kelio padėtais bananais ir mandarinais ir su nuostaba žiūrėjom kai moteris mūsų baikus su kerheriu plovė(purškė) viską ant minėtų vaisių. Taigi šie remontai iš dienos atima virš dviejų valandų, o kilometrų iki nakvynės dar nemažai, todėl bandome daryti kilometrus todėl beveik nestojame fotkintis. Taigi jau sutemus pasiekiam mūsų nakvynės vietą Hoa Binh miestą. Apsigyvenę viešbutyje išskubame ieškoti padoresnės kavinės kur pavalgyti, tam pasitelkiame taksi, kurio paprašome nuvežti į geriausią mieste restoraną. Taksistas nuveža į kažkokį ale tai tipo geresni(bet ištikro nė velnio) restoraną kur užsisakom vištienos. Nepamenu ar minėjau bet Vietnamiečiai valgo praktiškai viską, todėl nenuostabu kai gauname vištą su viskuo, kojomis, galva ir netgi skiautere Po vakarienės Marius dar nusprendžia pabandyti ekstrymo, o būtent užpiltinės degtinės su viduje(stiklainyje) plaukiojančiais negyvais paukščiais su plunksnomis ir driežais, aš tokiam ekstrymui nesiryžtu ir paimu patikrintą obuolinę užpiltinę Taigi sunkios dienos pabaiga.

p.s. Beje dar pamiršau paminėti tokį faktą, kad šitiems motociklams kas 400km. reikia keisti, tepalą Tačiau šioje šalyje tai ne problema, kadangi servisų pilna, pakeitimas užtrunka 5 minutes ir kainuoja su darbu ir tepalu 5 dolerius

To be continued...
 

kalnai
 

biski keliu
 

dar kalnu
 

ir dar biski
 

o čia biški virtuvės vaizdų ir kaip jie gamina
 

na ir čia ekstremali užpiltinė iš negyvų driežų ir paukščių su plunksnom skanaus
 

Nu, Chebrute, jus cia stipriai uzvyniojot su tokia kelione.... Saunuoliai...

Keliu kepurę tokiems keliautojams.
"Viešbutiniai" "keliautojai" to nesupras...

Laukiam tęsinio. Smagiai skaitėsi pirma/antra dalis.

Citata:

Cituoju: markaz . Tai kas ir keisčiausia kad pvz. Hanojui labai daug prabangių mašinų matėm, Lexus, Range rover ir panašiai, ten senų trandaletų nėra jei mašina tai nauja arba apynaujė,....

Vietname situacija tokia, kad ten nėra senų mašinų. T.y. po karo ir t.t. mašinas pradėjo pardavinėti naujas, ir realiai tiek, kiek jos paseno nuo naujų, tiek ir yra. Realiai nemanau, kad yra ten senesnių, nei kokie 10m

PS kažkur skaičiau straipsnį apie tai.

Sveiki, tik dabar pamaciau kad "Harlejietis" esi... Tai ytariu ekipas irgi Harliskas.... Nu Jo.... Gal ir gerai kad tu jo nepasiemei... Butu kaip minimum "uzkaglazai" galvoja kad Va! Zmogui Harleju Nupypino... "Vargsas" namo ant Hondikes Kiutina... Oi manau kaip enduro norejosi... Kazkaip bagazo nesimato jusu niekur. Viskas kuprinej tilpo? Arba ten pinigine gal ?? Kad pora melejonu Tiugriku tilptu?

Man labai idomu, kaip pilvai atlaike gatves virtuve? O gal gyvenime jau tiek prisikeliave, kad igije atsparuma?

To: raidermenas
turiu aš aprangos visokios ir be harlejaus nakleiku, tiesiog nebuvo kur jos dėt, turėjom tik kuprines, tai vieni džinsai važiavimui ir ant savęs, o kitos(antros) kelnės kuprinėje pakeitimui. Su moto striuke būtu irgi per karšta, o ją nusirengus į kuprinę jį netiltptų todėl ėmėm tik plonas vasarines striukes. Patinka man daug motociklų, neprisirišęs tik prie HD, labai labai patinka Enduro, Lietuvoi dažnai pasivažinėju miškais, tačiau Vietname deja tokių neradom. Taigi mūsų Hondos tai situcacijai buvo įdealus variantas.
O dokumentams ir pinigams turėjom specialias pinigines kurios kaip pistoleto kabūra kabinasi po pažastim

To: turistux
Prieš skrendant įsivariau skiepų už 500 lt tame tarpe ir nuo vidurių šiltinės ir kt.
Jo bet anyway buvo pora kart trysdešimt trys O šiaip bandėm arba aštriai valgyt (pipiriukai ten pas juo tikras dinamitas, Lietuvoi tokių nesu ragavęs), arba užgerinėt degtine

3-a dalis

29-tą dieną paliekame Hoa Binh ir toliau judame į pietus. Pagaliau lietus mus palieka ramybėje, o taipogi važiuojant į pietus kalnai po biški žemėja ir baigiasi serpantinai. Tačiau niekaip mūsų nepalieka smogas iš kinijos todėl važiuojame kaip apsiniaukusią dieną. Pavažiavę kažkiek kilometrų nusprendžiame kad iš mūsų gana ir keisdamiesi varikliui tepalus kartu nusprendžiam pasikeisti galinius amortizatorius, taigi sersivistas sulaksto ir nuperka naujus amortikus ir sumontuoja. Nauji amortikai ir darbas atsiena apie 22 dolerius vienam, bet užtai negalim atsidžiaugti tuo kaip pasiekeitė važiavimas mūsų Hondomis. Taigi nuotaika biški praskaidrėja ir jau netaip nervuoja gyvenviečių gausa ir kiti kelio faktoriai Tagi dar viena „darbo“ diena keliai ir vėl permainingi tai geresni tai prastesni. Tai didelis trafikas tai mažesnis. Beje jie nešvenčia naujūjų metų kartu su mumis, o švenčia pagal Kinų mėnulio kalendorių šiaism metais tai sausio 30d., todėl važiuoti darosi dar sunkiau nes jie masiškai ruošiasi naujiems metams ir gatvės gyvenvietėse sausakimšoms nuo žmonių. Šį karta pasiekiame nakvynės vietą (Thai Hoa miestą) dar su šviesa. Dingus drėgmei ir atvažiavus dar su šviesa, bandom tuo pasinaudoti, susirandam viešbutį ir prašome kad išskalbtų mūsų rūbus, ir kad skalbtų nedelsiant todėl kad spėtų iki ryto rūbai išdžiūti, ta mergaitė kuri skalbia pasirodo kalba rusiškai nes mokėsi Kijeve, taigi kelis kartus primygtinai pabrėžiame kad kuo greičiau išskalbtų mūsų rūbus, jie sako ok. Kadangi rūbu turim tik minimaliai tai bevek viską išsiskalbiam nes kvapas jau tvyrojo nuo mūsų neypatingas, o džinsai jau beveik patys vieni stovėjo atemti kampe Patikinti kad tai bus padaryta mes išvažiuojam į miestą ieškotis kur eiliniį kartą pasitvarkyti motociklus, šį karta gedimas užpuola mariaus Motociklą. Susitvarkę paliekame motociklus prie viešbučio einame į miestą pavakarieniauti ir paskanauti alaus. Gryže jau sutemus poamatome kad rūbai dar neišskalbti, duodam velnių skalbimas prasideda rūbus išdžiauto tačiau iki ryto jie nespėja išdžiūti!
Taigi 30d. ryte pikti ir apsirengę šlapiais rūbais paliekame viešbutį ir Thai Hoa miestą ir patraukiame toliau į pietus. Taigi važiuojame pikti kol neprivažiuojame jūros, oras pasitaiso išlenda saulė, rūbai apdžiūna, ir smogas nuo Kinijos dingsta. Taip nejučia ant veido atsiranda šypsenos iki ausų ir nuotaika pasitaiso Toliau kelias veda vietomis palei jūrą, tačiau nusprendžiame kad mums to negana ir navigacijos pagalba ieškomės vietos kur galima davažiuoti iki paplūdimio. Pagaliau tokią vietą randame ir štai mes gražiame, plačiame ir kas svarbiausia tuščiame papludymyje. Nusprendžiame pasinaudoti proga ir pasivažinėti paplūdimiu, ir kas fainiausia ten pas juos tai galima daryti. Taigi kaip nutrūkę nuo grandinės įsiveržiame su baikais į paplūdimį ir pradedam pjaustyti saules(kiek tai leidžia technika) ir bele kaip kitaip durniuoti, pora kart nuvirstam Atsipekėje pažiūrim navigaciją ar yra kitų išvažiavimų iš paplūdymio ir važiuojame į priekį papludymiu, taip nukeliaujame 10 km. kol kelią pastoja kalnas, ech... labai jau buvo faina tačiau tenka nusukinėti ir gryžti ant kelio. Pasivažinėję pajūriu, pasukam į vakarus, tam kad aplankyti Phong Nha – Ke Bang nacionalinį parką. Parką ir miestuką kuriame turėtume nakvoti pasiekiame jau temstant, į planą dar įeina prieš sutemstant aplankyti uolas esančias kalnuose. Tačiau vėlgi planus pakoreguoja mano Honda kuri likus keliems šimtams metrų iki gyvenvietės kur nakvosim pradeda upeliais leisti benziną iš karbiuratoriaus, o lyg dar to būtu maža pasigendu bėgių kojelės(matomai kažkur nukrito pakeliui ir nepajutau). Taigi užsuku kranelį, pasistatau baiką ir laukiu kol Marius važinėja ir ieško serviso. Tačiau oh... pamirštam kad naujūjų išvakarės ir jau beveik niekas nebedirba. Pasivažinėjęs virš pusvalandžio Marius pagaliau suranda kas sutikų patvarkyti motociklą, taigi pradarau trumpam kranelį, užsikuriu pasispiriu ir startuoju 4-tu bėgiu link serviso, pakeliui ranka atidarinėju ir uždarinėju kranelį kad motoras neužgestų, Fun vienu žodžiu Atvažiavus tas žmogus sako kad pakeis tik bėgių kojelę bet karbiuratoriaus nesutvarkys, mes bandome aiškinti kad kaip nores reikia sutvarkyti prašome bent paskolinti įrankių ir bandysim tvarkytis patys, kaip visada aplinkui susirenka minia smalsuolių tokiu būdu iš kažkur atsiranda vietinis kuris moka taisyti ir apsiema sutvarkyti man karbą. Taigi šaunu, viską susitvarkius greitai lekiam į degalinę iki kurios uždarymo buvo likę 5 minutės. Yes spėjam ir važiuojam į miestuką apsigyventi, kdangi naujų išvakarės ir kavinės nebendriba ieškom viešbučio kuris turėtų virtuvę. Apvažiave kelis surandame vieną kuris naujiems metams ruošia balių ir nemokamai vaišins visus svečius. Taigi visi kambariai užimti likęs tik šešiavietis(šešiavietis pas juos skaitosi su trim dvigulėm lovom), jamam tą reikalą anyway kainos skirtumas nuo mažesnio kambario tik gal pora dolerių. Taigi, apsirengiame kažkiek gražesniais rūbais(tiek kiek leidžia kuprinės turinys) ir einame į lauką kur prie viešbučio padengtas stalas. Sėdame po biški susirenka visi turistai ir viešbučio personalas. Jėga kadangi per dieną juodai išalkę puolame valgyti, ragauti vyną ir kai ką dar skanesnio, vietinę naminės gamybos ryžių užpiltinę. Šis gėrimas atrodė įdomiai tuo kad atneštas daugmaž 5 litrų asotyje buvo sausas daugmaž stambiai maltų miltų konsistencijos. Tada vietiniai pila tiesiog paprastą vandenį iš butelio ir įdeda bambukinius šiaudelius. Tada tas vanduos sugeria to sauso raugo ssavybes ir tampa alkoholinis, gana įdomi patirtis, paskui kuo daugiau pili vandens tuo jisai darosi silpnesnis. Taigi vaišinamės visi iš eilės kartu su vietiniais. Paskui dar pasidaro maža tai visi dasiperkam alaus Turistų buvo iš Vokietijos, Anglijos, Kanados, JAV ir Autralijos. Viešbučio personalas leidžioja savadarbius saliutus iš metalinio vamzdžio (kai kurie sprogsta kai kurie ne) Viešbučio tusovkė baigėsi personalas eina miegoti, mes su kitais turistais „įšilę“ einame tolyn gatve paieškoti kur dar galmėtų pasibūti, kol mus pakviečia linksmų vietinių kompanija, taigi prisijungiame prie jų ir linksmygės užstitęsia iki, iki, iki, na net nežinau iki kelių Taigi Happy New Yar !!!

p.s. beje vietname negalima gerti vandens iš krano, nes ką nors pasigausi todėl vandenį pirkdavom ir gerdavom tik iš buteliukų.

To be continued...
 

Kol mums keičia amortizatorius, garaže aptinkame kitą gan idomiai "patiunintą" Hondą ir nusprenžiam nusifotografuoti, bet nepamatome kampe gamtinius reikalus atliekančios mergatės! anyway šią foto patalpinu vakare i Facebook'ą ir tik tada pamatom kas toje nuotraukoje yra
 

žali laukai
 

va taip jie ruosiasi naujiems metams
 

keliai tiesiog smagumėlis
 

dar biški keliuko
 

veža paršiuką
 

iš neturėjimo ką veikt
 

pasivažinėjimas paplūdimiu
 

ir dar papludymio
 

tokios valtelės pas juos