Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Vikingų žemė ir lietus 2010 (Blog'as)

Rugpjūčio 12 d.


Ryte pakuojam bazę ir tolyn į šiaurę.

Privažiuojame vieną ilgiausių pasaulio tiltų, tai greičiausias būdas persikelti iš Danijos į Švediją.


Viskas pas tuos skandinavus apgalvota ir paprasta, sumoki 21 eurą ir tu jau Švedijoje, nori į Daniją ? Susimoki 21 eurą ir atgal per tiltą, taip galima išdykauti visą dieną arba tol, kol baigsis pinigai, bet mes to nedarėm, mes gi baikeriai.


Švedijoje sukam į rytus ir važiuojam pietiniu Baltijos pajūriu. Už miestelio-kaimelio Koseberga randame Loderup kempingą, kur įkūrėme bazę.
Kempingas gražioje vietoje, palapines statome ant jūros kranto :” Gražus vaizdzialis...” Kaip pasakytų vienas personažas, nuo marinuotų agurėlių indelio etiketės.
Pats kempingas pasirodė truputi apleistas, tualetai seni, tiesa švarūs, į dušo įrenginius irgi seniai nebuvo investuota. Karštas vanduo čia buvo brangiausias, maždaug penki litrai - 5 kronos (apie 1,88 LT).



Keli kilometrai nuo mūsų palapinių miestelio yra "Ale's Stones" akmenų statinys, primenantis vikingų laivo kontūrus.Paminklas labai senas, manoma, kad jam galėtų būti 5000 - 1500 metų, tiksli paskirtis irgi neaiški, ištyrus nustatyta, jog tai tikrai ne kapavietė, greičiau kultinis statinys, susijęs su lygiadieniais, ar paminklas negrįžusiems matrosams.
Švedijoje ir Danijoje tokių akmeninių laivų išlikę nemažai, bet šis didžiausias.
Latvijoje taip pat yra panašus statinys, vadinamas "Velnio laivu".



Baltijos jūros pakrantė, viskas ten labia griežtai, jokio smeliuko, gal todėl jie ir vikingai...



Sekančią dieną skiriame vakarinės Baltijos pakrantės tyrinėjimams.
Pradedame nuo Malmės.
Didelis industrinis miestas, be pilies ir senamieščio nelabai ką pavyko pažiūrėti. Aišku, yra visokių muziejų, parkų, statulų, bet jų pilna Švedija, juolab, kad su motociklais į juos neįleidžia.



Pakeliui didesnis miestas - Landskrona, trumpam sustojame priemiestyje. Patį miestą pravažiuojame kiaurai, lėtai dairydamiesi. Mašinų nedaug, kamščių nėra. Nedidukas senamiestis, pilis panaši į Malmės.


Galutinis dienos punktas - miestelis Helsingborgas.




Helsingborgas patiko labiausiai. Įdomi pilis, graži miestelio architektūra, tai siauriausia Baltijos vieta tarp Danijos ir Švedijos, dar vadinama vartais į Baltijos jūrą.
Stovėjome su Šturmanu ant kranto ilgai, grožėjomės dideliais laivais, laivų čia praplaukia galybė. Taip, tikri vartai ir anapus neblogai matėsi Danijos krantai, aukštai iškėlę rankas pamojavom danams, jie tikriausiai mums irgi atsakė, tik mes nematėme, nes Danijoje pas žmones labai trumpos rankos.


Helsingborge net palmių yra, po teisybei jų matėm ir kitose Švedijos vietose, greičiausiai jas žiemai iškasa, o vasara prašau - Madagaskaras.


Kelionės metu oro sąlygos visai mūsų nelepino, per 14 dienų tik tris dienas nelijo.
Šturmanui pagavus akimirką pavyko įamžinti dievo Toro (Griaustinis) ir jo Mjolnyro (Toro kūjis) darbo vaisius.