Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Kelionės į Vokietiją įspūdžiai.

Kelionės į Vokietiją įspūdžiai.

Kelionė buvo planuota dar 2006 metų vasara. Įsigijus nauja žvėrį vardu BMW R1200GS adventure, turėjau daug klausimų kaip toki arklį galima valdyti bekelėje užtat nusprendžiau aplankyti enduro kursus rengiamus tos pačios kompanijos.
Užsirezervavau sau vieta dar iš rudens, pabandžiau paieškoti bendraminčių, bet tokiems neatsiradus nusprendžiau važiuoti vienas. Planas buvo pakankamai paprastas: keliauju iki Klaipėdos, iš ten keltu iki Kylio miesto Vokietijoje, po to 700 km iki vietos, ir atgal bet jau savo eiga per Lenkija. Toks maršrutas buvo parinktas neatsitiktinai o norint išbandyti savo sėdynę ir pažiūrėti Lenkijos kelius.
Likus maždaug savaitei iki išvykimo dienos pabandžiau paplanuoti maršrutą, viešbučius ir pan., bet pasimaišė po ranka filmukas „Wild hogs“ todėl, pažiūrėjus jį nusprendžiau nieko neplanuoti, išskyrus kelėta muziejų ir viešbuti netoli treniruočių stovyklos. Visa kita kai dievas duos. Ir štai išaušo ta diena. Šiek tiek neramu, kadangi dar niekad neesu taip toli važiavęs su motociklu, bet kelio atgal jau nėra. Orų prognozė išvykstant siaubinga, +3 +6 C, vėjas iki 15m/s. Na bet dingti nėra kur teks važiuoti. Tai buvo vienintelis minusas kelto pusėn. Tu negali išvykti i kelione kada nori. Susikroviau savo mantą į kelionini krepšį, kas netilpo i Top case, reikalingiausius daiktus į tank bag‘a, apsirengiau šilčiau ir pirmyn. Pajudėjau iš namų 18.00, registracija i kelta turėjo baigtis 22.00, laiko maniau turiu sočiai. Bet....
Kelionė iki kelto virto tikru išbandymu, vėjas nerealus, moca tampė į šonus kaip šiaudą, palei Klaipėda borto kompiuteris išmetė perspėjamąjį signalą su snaige, oro temperatūra krito iki +2C.Sušalau kai ciucikas, teko pora kartų stoti kolonėlėje atsigerti kavos kad sušilčiau. Trumpai tariant kelte buvau lygiai 22.00. Atvažiavau paskutinis. Įlaipinimas i keltą praėjo normaliai, registracija ,muitinė, pasų kontrolė be jokiu nesklandumų ir štai aš jau savo kajutėje. Nusimetu aprangas, ir maunu tiesiu taikymų į bara išgerti brendžio su kava. Visai nesinori Vokietijoje lakstyti su temperatūra.
Kajutėje kartu su manimi keliavo dar du vaikinai, vienas iš Klaipėdos kitas iš Vilniaus. Susipažinom, pašnekėjo apie šį bei ta, vilnietis pasiguodė kaip buvo sunku vairuoti automobilį nuo Vilniaus per tokį vėją, žinotu jis koks jausmas sėdint ant motociklo, bet nutylėjau. Kadangi vėjas vis dar buvo nenurimęs tai laiveli mūsų lingavo neblogai. Tai dar vienas iš minusų renkantis kelione keltu. Išėjus pakvėpuoti į denį reik geros koordinacijos kad išstovėtum ant kojų, bet visi šie pojūčiai nublanko kai aš pamačiau šalia plaukianti žvejybini laivelį, kuris kopė į bangas 70laipsniu kampu užlipęs į bangą visu korpusu, ir lygiai taip pat leisdavosi nuo bangos, panirdamas pilnai po sekančia vandens sieną. Tada aš labai gerai supratau didelių laivų privalumus. Pirma nakties pusė buvo sunki, bet po kažkiek laiko bangavimas nurimo ir likusi nakties dalis praėjo pakankamai ramiai, bent jau aš nieko nepajutau ir atsikėliau tik pusryčiams kai jūra buvo lygi lyg stiklas.
Maitina kelte 3 kartus, vienas iš patarimų jei nesivežate su savimi sumuštiniu ar šiaip kokios užkandos ir planuojate valgyti kelte, geriau pasirūpinti apie tai iš karto ir nusipirkti maitinimo bilietus kartu su bilietu į kelta. Kadangi kelto valgykloje mokėsite už kiekvieną patiekalą atskirai, o su maitinimo kuponu galėsite valgyti kiek tilps. Tokiam vyrui kaip aš tai pakankamai aktualu. . Kelto greiti
Sekančios dienos vakare mes jau buvome Vokietijos mieste Kylyje.
Darbininkai atrišo mano baika, palinkėjo gero kelio ir išspyrė iš kelto. 
Vokiečiu muitininkas nustebino visišku abejingumu mano personai, nors paprašė visus dokumentus (pasas, techninis pasas, teisės), bet metė aki tik į pasą ir pasakė čiuožk iš čia.  Buvau labai nustebęs kadangi paskutini syky, kai važiavome su auto.
kratė ilgai ir nuobodžiai, dar ir dokus kažkur tikrino apie 30min.
Na štai aš pas vokiečius. Užsimontuoju savo GPS nurodau jam maršrutą ir pirmyn. Laikas 19.00 vietos laiku, iki tamsos dar kokios 2-3val,oras nutariau šį laiką išnaudoti todėl pajudėjau Hamburgo kryptimi. Kažkur už jo, kai saulė jau pasislėpė už horizonto, pradėjau ieškotis nakvynės. Tiesa turint GPS‘ą paieškomis tai vargiai pavadinsi, išsikvietus funkcija artimiausias viešbutis šis daikčiukas išmeta bent 10 pasiūlymų skirtingom kryptim, 50 kilometru spindulių. Pasigendu tik funkcijos kurioje butų nurodytos viešbučių kainos. Renkuosi artimiausia gasthouse, taip Vokietijoje vadinami viešbučiai. Man papuolė visai neblogas, nedidėliame kaimelyje. Daug nemąstydamas klausiu pas šeimininką kur galių saugiai pastatyti savo arklį, ir labai nustembu kai man nurodo parkinga prie viešbučio. Dar syki perklausiu ar tai tikrai saugi vieta, į ką gaunu atsakymą kad saugiau nebūną. 
Tenka pasitikėti vokiečiu, bet dėl šventos ramybės prisegu savo žirgą prie stulpo. Taip ramiau miegosiu.
Rytas išaušo puikus. Bent jau man taip pasirodė. Po pusryčiu atsiskaičiau už nakvynę, ir išėjau i lauką. Šiek tiek nustebau tom ką pamačiau, ledas ant mano baiko sėdynės!!. Oro temperatūra laukia netoli 0C. Bet argi tai baisu tikram moto-turistui . Šoku į balną ir minu link Nurnbergo. Atstumas apie 600km. Kadangi neįsivaizduoju kiek laiko truks kelione minu link autostrados.
Važiavimas autobanu turi savo subtilybių. Vienas iš maloniu dalyku yra tas, kad gali sukti rankena iki dugno, žinant kad nepažeidi jokių KET. Bet važiuoti max. greičių nėra jokio malonumo ir saugumo jausmo, todėl numetu greiti iki 130km/h ir bandau prisitaikyti prie eismo sąlygų. O jos tikrai nėra paprastos. Labai daug lekiančiu bobučių ir dieduku (1939m gimimo) su mersais ar bimeriais skubančiu i bažnyčia 180km/h greičiu. Dešinėj pusėje furos kurios velkasi 90km/h ir jas reikia lenkti nepapuolant po kokio seno biurgerio merso ratais. Dar šoninis vėjas patampo motociklą neblogai. Trumpai tariant yra kas veikti visa kelionės laika. Maždaug vakarop, kelis kartu sustojus poilsiui, pietums ir prisipilti kuro, aš buvau miestelyje pavadinimu Heidenheim. Čia man teks praleisti 4 naktis. Miestelis visai fainas, viduryj lauku, apsuptas gražios gamtos. Viešbutukas nedidelis, senyvas bet labai malonus šeimininkas priėmė mane su džiaugsmu. Kambarys labai netgi neblogas jei neskaityti girgždančiu grindų. Įsikūriau, nusiprausiau, persirengiau savo žieminius rūbus į šiek tiek lengvesnius, kadangi oras jau buvo sušilęs iki +18C ir nusileidau pabendrauti su šeimininku. Senukas pasirodė labai linkęs bendrauti, šiek tiek kalba angliškai tai su šnekom nebuvo jokių bėdų. Auksine frazė kuria išdavė šeimininkas „I love biker, he got money” . Nežinau kodėl. Hotelis ir restoranas jame tikrai nebrangus. Dar mano pašnekovas padovanojo man vietovių žemėlapi ir nurodė kur galima butu pasižvalgyti po apylinkes. Kadangi sekmadienis lauke, aš nutariau pasinaudoti įgytom žiniom ir patraukti pasidairyt aplinkui. Vietos tikrai nuostabios, medžiai jau sužaliavę, žolė žalia, laukuose kažkas geltonai žydi. Keliukas neplatus ir labai vingiuotas, smagu tokiu važiuoti ir grožėtis jau pabudusia gamta. Labai daug motociklistu kurie lygiai taip pat kaip ir aš mėgaujasi pavasariu, gražia gamta ir geru kelių. Tarp kitko visi sveikinasi pakeldami ranka. 
Pirmadienis. Mokyklėlė tik rytoj, taigi aš turiu laisvą diena. Planas aplankyti technikos muziejų netoli Štutgarto ir papulti i Touratecho ir Luois parduotuves Miunchene. Pjaunu pirma i Štutgartą. Apie šį muzieju girdėjau iš pažystamo pasakojimo. Labai daug technikos pristatyta jame. Tai ir automobiliai, motociklai, karine technika, lenktyninės mašinos, lėktuvai, garvežiai ir panašiai.
Jei kas busite netoli užsukite pasidairyti. http://www.technik-museum.de/uk/sinsheim/
Antradienis. Šiandien prasideda tai, vardan ko čia važiavau. BMW enduro mokykla. 9.00 atvykstu i poligoną kuris yra apie 10 km nuo viešbučio.
Atvarau ir matau koki 30 biurgeriu ir tik aš vienas su mocu. Visi nedrąsiai prieina prie mano baiko, pažiūri numerius ir atkabina žandikaulius iki žemės. Ir pradeda uždavinėti krūvas klausimu, kiek km iki Lietuvos kiek truko kelionė ir t.t. O aš juos po to kartas nuo karto per dantį patraukiu kad jie vokiečiai o į motociklų mokykla su mašinom suvažiavo.
Treniruotės vyko senam skaldos karjere, laibai gražioje vietoje apsuptoje miškais. Pirma dieną labai pasisekė su orų, buvo šilta ir nebuvo saulės.
Viso kaip aš minėjau susirinko apie 30-35 žmones. Instruktoriai mums pravedė nedideli brifinga, ir sudalino visus į 4 grupes. 1 grupė visai nemokantys važiuoti bekėlėje, 4-a grupė gerai važiuojantys. Na kadangi aš kaip ir turėjau šiokios tokios patirties tai pasirinkau 3-ia grupe. Padalino visiems motociklus nuo BMW X650 iki R1200GS ir prasidėjo linksmybės. Dvi dienas prakaitas žliogė nuo mūsų. Labai smarkiai nesiplėsiu, bet trumpai reziumuojant galiu pasakyti, kad tikrai nesigailiu sumokėtu pinigų. Važiojant savo motociklu visada gaila nuvirtus ką nors nulaužti. O čia gali daryt ką nori. Kliūčių tikrai buvo daug ir įvairų, pradedant nuo įvairiu kalnelių, smėlio, vandens vonios ir baigiant važiavimu mišku tarp medžių. Poligone yra normaliai įrengti persirengimo kambariai, dušas, prausykla drabužiams ir batams. Pamokos vyksta su tipiškai vokišku pedantizmu, viskas tiksliai pagal grafika, pertraukėlės, pietus ir pan. Instruktorius labai neblogai išmanantis savo reikalą. Na esant tokia srautui tai nėra nuostabu. Mokykla vyksta nuo kovo iki lapkričio mėn. kasdien!!! Vakare buvo nedidelis bankėtas kuriame mes galėjome pabendrauti su kitais mokiniais. Pasirodo tarp mūsų buvo ne tik vokiečiai, bet ir austrai, trys italai, trys vaikinai iš Dubajaus, ir amerikietis. Taro kitko vaikinai iš Dubajaus skundėsi kad pas juos sezonas irgi tik 6-7men. Žiema . Kitu metų laiku važiot neįmanoma, nebent naktį. Labai jau karšta ten. Ir išaiškėjo dar viena bėda, kuri kankina vakaru Europa. Pasirodo jie vargšai neturi off-road‘o !!! Paskutine dieną mums buvo padare tripa atseit įtvirtinti gautus įgūdžius, tai iš nuvažiuotu 60km tik kokiu 10km teko keliui be asfalto. Ir tai tas 10km toks lygus kad tik 3 duobes radau. Tai aš ir klausiu kaip čia taip yra. A sako va taip: arba privačios teritorijos, arba draustinis koks nors. Ir neduok dieve tave pagaus, tai mokėsi puse gyvenimo už žala padaryta gamtai. Taigi broliai enduristai džiaukitės kad neturim kelių .
Mokykla baigėsi sėkmingai, gavau pažymėjimą kad išklausiau lekcijas, ir sekančia dieną patraukiau link namų. Kelio 1500km. Per diena pravažioti jokių šansu. O naktį visai nesinori trenktis dėl blogo matomumo ir pakankamai vėsaus oro.
Taigi teks nakvoti kažkur Lenkijoje.
Pirma sustojimą padariau Vokietijos mieste Juterborge. Senai norėjau čia apsilankyti, kadangi praleidau 2 geriausius jaunystės metus šioje skylėje, tarnaudamas tarybinėje armijoje. Vaizdelis kurį pamačiau nenudžiugino. Kaip rusas išėjo, taip ir liko stovėti tos kareivinės apleistos ir neprižiūrimos. Visai nepanašu i Vokiečius. Na ir bala nematė. Varom toliau.
Lenkija. Kelias nuo sienos iki autostrados pusėtinas. Aišku daug furų. Bet kentėti galimą. Autostrados gabalas kuris padarytas apie 300km link Varšuvos.
Šį atstumą įveikiau pakankamai greitai. Laikas ieškoti nakvynės. Pasinaudojus savo mažuoju vedlių suku link viešbučio skambiu pavadinimu “Europa“. Koks gi buvo mano nusivylimas pamačius ta Europa. Furistu ir kekšių landynė. Bet užtai baika saugo visa parą. Nieko nepadarysi teks nakvoti.
Sekančios dienos vakare saugiau atvykau namo su skaudančia subine ir krūva įspūdžiu.

Dėkui kad perskaitėt iki pabaigos.
Fotkes čia: http://stas.techas.lt/category.php?id=3

Gerai kad Stinger priminė, a tai berašydamas pamiršau apie ka rašau
tai štai viso prisuka apie 4000km
Benzas kainavo 100Lt Lietuvoje ir 100EU užsienyje.
Dviejų dienų kurso kaina 380Eu motociklo nuoma 180EU
nakvynėms vokietijoje su maistu išleidau 180EU
Lenkijoje už viena nakti su vakariene paliakau 35EU.
Lenkijos keliai kainavo apie 30LT.

Blemba tas technikos muziejus dar vadinamas Heilbronu(nes salia didesnis miestas) ira furistu ir kitu vairuotoju prakeikimas, nes ten prie tu lektuvu(taip tarp vairuotoju vadinamas tas kelio ruozas) pastoviai buna begaliniai kamsciai ir prasidejus ankstyvam rytui per keliu info radija isgirsti Stau(kamstis ) 2 km, 3, 5,...12km ... kol idienojus isgirsti kad kelias blokuotas ir apie kilometrus net bebeusimenama, ir taip iki nakties. Tad sita vieta visad stengiuosi pravaziuot tik nakti.
O siaip kelione gera, ir keliai visi labai jau pazystami... Isivaizduju kaip subine turejo paskaust.

Malacius! Ryte suryjau straipsneli. Labai jau patiko, tik galejai dar plestis ir plestis, nes daznai visas smagumas ir buna detalese. Siaip galejai ir savo kodu nuvaziuoti, na nieko, bus dar kitu kartu. Saunuolis, pagarba tokiems zmonems.

Sveiki, gal kas keliavot per Vokietija su tusciu ismetimu? Ar griezta Policijos kontrole, ar vertetu susirupint decibelais?

aciu

Šaunus kelionės aprašymas,šaunuolis.

Sveikas, gal kas dar turi ką pridėti ar rekomenduoti kalbant apie kelionę Vokietijoje ? Nes planuojam sukti visą ratą aplink Vokietiją. Maršrutas +- koreguojamas, todėl ir klausiu info. Startas nuo Kylio bet kokiu atveju.
https://maps.google.lt/maps?saddr=Seegartenbr%C3%BCcke&daddr=....

Sveikas, Šią vasarą buvau Austrijoje, deja, bet tik su mašina. Jei domina kalnai ir leidžia laikas, rekomenduočiau pakoreguoti maršruto pietinę dalį. Nuo Bodeno ežero sukti į Austriją ties Bregenz'o miestu ir paprastais keliais važiuoti link Innsbruck'o, apie 250km gražių vaizdų per kalnus (kelias nesudėtingas su viena perėje apie 2000m). Nuo Innsbruko rekomenduočiau pasirinkti trumpiausią kelią į Salzburg'ą, apie 170km. Pusė kelio būtu autobanu (Austrijoje autobanas mokamas, reikia nusipirkti lipduką. Mašinai 10d kainavo 8 eurus), sutaupytumėte truputi laiko. Kita dalis kelio eitų Vokietijos teritorija paprastu keliu. Gražus nesudėtingas kelias.

Kelio atkarpą kažkur nuo žemiau Koeln'o per Koblenz'ą iki Wiesbaden'o galima pravažiuoti palei pat Rhein'ą. Gražus kelias.

Jei pasiūlymai sudomins, galesiu parašyti detalesnius maršrutus ir ką ten galima pamatyti.

Sėkmės!