Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Gyvenimo ant dviejų ratų malonumas (straipsniukas )

Gyvenimo ant dviejų ratų malonumas (straipsniukas )

Net nežinau kodėl susimąsčiau tokią nesamonę parašyt: gal vasaros trūkumas ir sniego perteklius, o gal tik dabar pradėjau rimtai apie tai galvot. Geros mintys užplūsta nepasiruošusį ir ne visada speji jas užrašyt.

Dabar kaiptik tas antplūdis, kai susimąstau apie judėjimą gyvenimo keliu ant dviejų ratų, apie malonumą, kurį teikia kiekviena tokio judėjimo diena, kiekviena valanda, kiekviena minutė, pagaliau kiekviena sekundė, praleista ant kelio.

Dar prieš ketvertą metų net nebūčiau pagalvojęs, kad susirgsiu tokia komplikuota ligos, vadinamos motomanija, forma, jog kiekvienas žvilgsnis į pralekiantį gatvėje motociklą privers kraują mano venose pulsuoti nežmonišku greičiu ir varys mane kuo arčiau saviškio plieninio žirgo. Pagaliau aš garaže. Čia saugau tai, be ko neapsieičiau nei vieną vasaros dieną, tai, ko niekaip negaliu išimt sau iš galvos net tada, kai miegu. Manau daugeliui žmonių, skaitančių šita mano keverzonę, toks jausmas yra pažįstamas iki kaulų čiulpų. Na, jūs turbūt supratot ką gi aš saugau garaže. Jis laukia, laukia... Laukia kol pagaliau aš jį išlaisvinsių iš keturių supančių sienų į atvirą erdvę, kurioje mums abiems priklauso viskas: vėjas, laisvė ir adrenalinas. Vieno mygtuko paspaudimu aš sužadinu žverį ant dviejų ratų. Žverį, kuris mane neš ten, kur galima atsipūsti nuo kasdienio pasaulio rūpesčių, kur nepasiekia urbanizuoto kapitalistinio žmogaus ranka, visus malonumus išreiškianti piniginiais vienetais.

Sėdęs už motociklo vairo tampu kartu nepriklausoma pasaulio dalimi, kartu ir susilieju su visuma. Nors ir menka šio pasaulio dalis, ant dviejų ratų aš jaučiuosi aukščiau visko: gyvenimo rūpesčių, kasdienybės, galų gale aukščiau laiko, kuris neleidžia pajusti tikrojo gyvenimo malonumo. Tuo pačiu metu tampu viso mane supančio pasaulio dalimi. Jaučiu vėją ne išore, o vidumi. Jis neneša manęs į pasirinktą vietą, po velniais, aš to net pats nenoriu. Jis neša viena kryptimi. Laisvės kryptimi. Švilpiantis vėjas išvalo mano galvą nuo visų pašalinių minčių, kurios be perstojimo sekiojo mane. Netgi išvalo visas tas savisaugos ir skaudžios patirties mintis, kurios mane neramina prieš sėdant už vairo ar grįžus namo po ilgo pasivažinėjimo. Aš nemąstau apie tai, kad tai gali būti paskutinis mano pasivažinėjimas, pamirštu, kiek kelio draugų jau praradau, tik įgimti savisaugos instinktai išlieka manyje ir neleidžia prarasti budrumo. Visas mano dėmesys sutelktas į kelią.

Žiemą, paklausatas savo draugų, ko labiausiai pasiilgstu, aš jiems atsakau, jog kelio. Tie asfaltuoti žemės vingiai jau nebe mano gyvenimo dalis... Jie užpildo visus mano gyvenimo trūkumus ir papildo privalumų sąrašą... Jie visas mano gyvenimas. Tiesa, negaliu slėpti savo nepasitenkinimo kaikuriais vairuotojais kelyje (pirštais nerodysim ir nesakysim kai tai – „sodininkai“ ir „džigitai“), neretai jie tampa tokio įtūžio priežastimi, kad norisi privažiavus nuspardyti ne tik veidrodėlius, bet ir pačią mašinos tarpinę tarp vairo ir sėdynės atspardyti, tačiau noras važiuoti ir atsiriboti nuo tos nemalonios aplinkos priverčia mane tiesiog dideliu spinduliu aplenkti tas bjaurias akiai (ir kartais net sveikatai) keturrates skarbonkes.

Gaila, jog tai ne vienintėliai pavojai kelyje, ir kasdien mane iš namų artimieji išlydi su žodžiais „saugokis“, tačiau aš jų palinkėjimo per daug nesureikšminu. Pavojus tyko ir einant per gatvę ar važiuojant dviračiu, taigi kiekvienas, savo noru įlindęs į motociklizmo liūną, pats turėtų suprast, kad kasdien jo laukia toks pats pavojus kaip visur kitur, ir tik nuo jo paties priklauso, kaip rimtai į jį pažiūrės. Jei jau sėdi prie motociklo vairo su mintimi galvoje „kas bus tas bus“, tai gali tikėtis blogiausio.

Niekaip nesuprantų tų žmonių, kurie motociklą įsigyja tik kaip priemonę pasipuikuoti prieš merginas ar draugus, bet ir negaliu ant jų pykti. Tegul ir toliau jie važinėja su savo stilingais nutrintais džinsiukais ir aptemptom maikutėm, tegėl nedėvi jokių apsaugų, gali net šalmo nesidėti, bet tegul paskui nesitiki būti užjausti ar suprasti po rimtos avarijos, gulėdami ligoninėje. Ant kapo gėlę gal ir nuneščiau...

Na, užtenka apie tuos pavojus, visgi jie – tai ta tamsioji motociklizmo pusė, kurios nelinkėčiau patirti net blogiausiam savo priešui, o žmonėms, patyrusiems šios gyvenimo kelyje nemalonumus ir sugrįžusiems prie motociklo vairo, aš galiu tik atiduoti savo pagarbą. Nors savo meilei motociklams įrodyti to daugiau ne ipakanka, visgi tai yra pats garbingiausias būdas savo atsidavimui atskleisti.
 

mindazzz: Gal tu kai uzaugsi busi poetas kox Seip mintys tikrai sutampamcios su daugumos motomanu ir seip straipsnis

Citata:

Cituoju: XmeN mindazzz: Gal tu kai uzaugsi busi poetas kox Seip mintys tikrai sutampamcios su daugumos motomanu ir seip straipsnis

Nebūsiu nei poetas, nei rašytojas, net žurnalistas nebūsiu Rašau tik tada, kai yra minčių, ir tik "tam tikra" tema

.. joa.. šios ligos požymiai tikrai tokie pat..

Taip, galima ir eilėraščius apie motus rašyt

Citata:

Cituoju: Baikas Taip, galima ir eilėraščius apie motus rašyt

kažkur vieną turėjau... kaip tik ketinau tokį sveikinimą su Meilės diena įdėti.. Bet kol ieškojau ir diena baigėsi...

Citata:

Cituoju: Marlow Citata: Cituoju: Baikas Taip, galima ir eilėraščius apie motus rašyt kažkur vieną turėjau... kaip tik ketinau tokį sveikinimą su Meilės diena įdėti.. Bet kol ieškojau ir diena baigėsi...

jo, kolege, rankinį užtraukus matyt ieškojot

Mindazzz, tau respekt.
Tikrai geras minciu isdestymas, tas straispnis 95% apibudino ir mano norus ir pojucius, kai sedi ant moco, ir kai lauki tuo momento kada atsisesi ant moco.

Labai geros ir sutampancios mintys kartu su kitu (bent jau mano)

IŠVADA - vienodai pamišę ..... .... ir priešnuodis dar nesurastas..

Negaliu klausyt tokiu minciu, tesiog sirdis plysta, sitas straipsniukas primena siltus laikus, tokie malonus jausmai uzplusta,va cia tai parase

Pagarba,tikrai gerai cia isliejai ant monitaro jausmus As tai nespeciau parasyt savu minciu,arba klaidu butu

Puikus striapsniukas
Skaitai daugumos mintis

na saunuolis tikrai jau Taip sirdele ir sutabalavo
As pati po avarijos ir dar metus laiko negalesiu uzlipti ant savo zirgelio,tai karts nuo karto nueinu i garaza pasildau savo mazyli,paglostau ir rami.O kai pamatau pravaziuojanti griausmadari tai zvilgsniu palydziu seile nuryju ir laukiu tos dieneles kada galesiu pabalnot manaji ir pralekt pasistumdyt su vejaliu.......................

oij... užjaučiu...niu tai sveik greičiau!

Citata:

Cituoju: Marlow oij... užjaučiu...niu tai sveik greičiau!

Aciu

Citata:

Cituoju: Marlow IŠVADA - vienodai pamišę ..... .... ir priešnuodis dar nesurastas..

Priešnuodis motociklui yra,- tai dar geresnis motociklas

Gaila, kad nepastebejau šio straipsnio anksčiau, bet tai galiu pasakyti ir dabar Svarbu ne TIK tai, ka rašai, svarbu tai KAIP rašai - daugelis pradedančiųjų rašytojų bet ką atiduotų, kad knygoje išmoktų pavaizduoti jausmus tokius kokie jie iš tikro yra, tokius, kokius galėtų pajusti ir pats skaitytojas... Mindazzz, ir man pačiam yra tekę išdėstyti savo mintis popieriuje., ir yra tekę skaityti kitų žmonių mintis - tad galiu drąsiai teigti - tikrai geras straipsnis
P.S.Keisčiausia tai, kad tie žmonės, kurie sugeba pavaizduoti jausmus "lape", dažniausiai netampa rašytojais...

Kaip Mune sake, vaziuojant virs 200km/h jau gaunasi darbas, pavargsti ilgai taip vaziuoajnt, optimalus greitis yra 160-180km/h

Šiaip su tom oro duobėm žaisti pavojinga, kadangi būnant joje motociklas šiek tiek yra traukiamas, tad ir iš pažiūros nedaug padidinus jo greitį yra labai didelė tikimybė atsidurti automobilio bagažinėje...
O optimalus greitis manyčiau priklauso nuo pačio vairuotojo. Nardančiam tarp automobilių optimaliausias bus gal ir 70, o greitkeliu skriejančiam, ir ~170 neatrodys per didelis.

Kalbant apie liga, tai mantie simtomai vis stipreja. Koks sveiko proto zmogus isleistu visus per puse metu uzdirbtus pinigus mocui?
Po to su minimum grasiu kisenej trenktusi per visa europa atgal i Airija
Kaip suprantat dar zadu ten uztrukti
Taigi brangieji palatos gyventojai, vieni jusu isgis ir iskeliaus, kiti pasiliks iki galo, kol paskutines pjuvenos isbirs

Citata:

Cituoju: Marlow IŠVADA - vienodai pamišę ..... .... ir priešnuodis dar nesurastas..

priešnuodis surastas- baikas

Citata:

Cituoju: Darius.m Citata: Cituoju: Marlow IŠVADA - vienodai pamišę ..... .... ir priešnuodis dar nesurastas.. priešnuodis surastas- baikas

čia ne priešnuodis, o pamišimo progresas

Liga, kurios vaistas yra motociklas - negali be jo, tad tik būdamas su juo supranti, koks jis tau brangus

Citata:

Cituoju: Talkee Liga, kurios vaistas yra motociklas - negali be jo, tad tik būdamas su juo supranti, koks jis tau brangus

arba būdamas be jo

Na vėjo gainiojimas tai nelabai malonus dalykas - ypač kai vairuotojas nėra labai sunkus Man visai patiko paskui fūras važiuot - nei vėjelio daug, nei važiuot sunku

ta mindazzz straipsniuka reiketu i visas pasaulio kalbas isverst ir i pirmus motozurnalu puslapius....ir visi perskaite suprastu,jei vaziuoja zmogus su mocu,nesvarbu su senu su nauju,su salmu be salmo,greitai ar letai,niekas negali jo teist...jis vaziuoja taip kaip jam malonu...

o as biciuliai nezinau dar ko noriu , keliones ar poilso?
pvz. dviseda ant moto 200 km/h ir soninis vejas dar yra suderinama! o jeigu nori nejausti soniniu veju tai turi max per 1.5 metro vaziuoti paskui fura! ir jau neduok dieve tarp furu is soninio vejo yvaziuoti!
tai isvis kaifas! jausti pradedi kad tuoj , tuoj prarasi lygswara ir amen!

respect mindazzzui. taip protingai ir nuo dūšios parašė,net širdį suspaudė...