Motomanų Diskusijos » Miestų bendruomenės » Klaipėdos motomanai » Moto pasivažinėjimai Klaipėdoje

Nuo musu seimynos taip pat nors ir paveluoti sveikinimai

Syrit maciau nerealu vaizdeli: rytas 5val. lietus pliaupia kaip is kibiro, temperatura +3 mane vaziuojanti 120 km/h aplenkia endurke su ciumodanais. Likau zado netekes

Citata:

Cituoju: Minkas Syrit maciau nerealu vaizdeli: rytas 5val. lietus pliaupia kaip is kibiro, temperatura +3 mane vaziuojanti 120 km/h aplenkia endurke su ciumodanais. Likau zado netekes

Praėjusiais metais aš pats prieš Kalėdas iki Latvijos buvau nukakęs su endurnistais ant WR450. Nieko, smagu, nelabai ir šalta buvo. Temp. panaši, bet nelijo.

ho hooooouuuuunhouuu patriotams

Gavau laiškiuką. Vaje kaip nutvėrė užu dūšios...

"Jei buvote vaikas 80-ais ar 90-ais, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų.

Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių.
Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.
Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį.
Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada.
Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių.
Niekam negalėjo šauti į galvą dviračiu važinėti su šalmu. Siaubas....

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus, mes išspręsdavome šią problemą.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai. Taip jie užgesdavo...

Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti?
Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Visko buvo.
Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, nekreipdami į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo....
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė....
Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto...
Che, žiūrėti multiko visu būriu lėkdavome į artimiausius namus, kur draugo mama kartais pavaišindavo ka tik iškeptais miltiniais blynais su uogiene.. videomagnetofonų taip pat nebuvo...

Bet mes turėjom draugų! Išėję iš namų mes juos rasdavom,važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio ar SMS!

Mes žaisdavome su pagaliais ir konservų dėžutėmis, soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.
Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į krepšinį ar gimnastiką, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams.
Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Bet visi buvom laimingi!

Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos.
Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo.
Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis.
Jei jūs vienas iš šios kartos, aš Jus sveikinu.
Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kol kažkas nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus čipsus.

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau, tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim.
Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate?
O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!
O nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau - gimtadienio dovana"?! Arba močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!"
O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai.
O tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli...vaistai!
Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!"

Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų:
Avalynės šaukštas – arkliukas...
Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas ant tualeto durų...
Televizorius „Rubin" – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku... atsimenat?
Pienas trikampiuose paketuose!
O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!“...

Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.
Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų.
Gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiems viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo!
Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit?
Tačiau tada tai buvo įprasta!
Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga.
„Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..."

Mergaitės, o jūs atsimenat šokdynes ir gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių

Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...
Ar pamenat juos?
Nevadinkim Jų sovietmečiu... Vadinkim MŪSŲ jaunystės laikais... Ir pajuskit nostalgiją – ne santvarkai, o MŪSŲ metams...

Starai,vos asaros neispaudziau,bet visa sita as atsimenu ir tikrai mes buvom laimingi ,bent tuo metu mums taip jau atrode

Shtarai, matyt sunkus pachmelas buvo, kad patrauke i vaikystes prisiminimus.
Viskas taip ir vyko kai mes vaikai buvome, taciau kazkaip man tu laiku visai negaila. Gyvenome kazkokioje nenormalioje santvarkoje, net prisiminti nesinori tuos raudonuosius laikus, kai mokykloje kale i galva komunistine ideologija. Ta laikotarpi dalinai prisimenu kai nuvaziuoju i Baltarusija dabar. Ypac kai pradedi kalbeti su zmonemis apie politika, pradzioje apsiszvalgo, paskui patiliukais pradeda atsargiai reiksti mintis. Tas pats kas pries 30 metu. Ziauriu.

Mes iš tų trikampių pieno indelių lesyklėles darydavome. Tiesa dar dviračius tiuninguodavome spykius apsukdami spalvotomis vielutėmis... ai dar teniso kamuoliuką ties ašimi įsprausadavome

Sveikučiai išsilaikę po praėjusių švenčių,kaip sakant viena maratono pusė įveikta,artėja antroji.Kas liečia parašytus Shtaro prisiminimus tai tikrai širdžiai malonu darosi.

Citata:

Cituoju: DREAMS Shtarai, matyt sunkus pachmelas buvo, kad patrauke i vaikystes prisiminimus. Viskas taip ir vyko kai mes vaikai buvome, taciau kazkaip man tu laiku visai negaila. Gyvenome kazkokioje nenormalioje santvarkoje, net prisiminti nesinori tuos raudonuosius laikus, kai mokykloje kale i galva komunistine ideologija. Ta laikotarpi dalinai prisimenu kai nuvaziuoju i Baltarusija dabar. Ypac kai pradedi kalbeti su zmonemis apie politika, pradzioje apsiszvalgo, paskui patiliukais pradeda atsargiai reiksti mintis. Tas pats kas pries 30 metu. Ziauriu.

Nevadinkim Jų sovietmečiu... Vadinkim MŪSŲ jaunystės laikais... Ir pajuskit nostalgiją – ne santvarkai, o MŪSŲ metams...

tikrai vos asara neistrisko tokius ivikius prisiminus

Jooo, geri laikai buvo , ir tikrai "raudonas" laikmetis ne prie ko, kalba eina apie buitį...

Jums tik buitis galvose. Apie nepriklausoma Lietuva reikejo galvoti.

sveiki visi pijokai ir pijokes ,kaip issilaike po visu baliu
ar liks mum sniego maujiems metams atsvest ar reiks is Kedainiu atsivest
Jus geriau po visu situ baliu eikite savo tobulus kunus pajudinti,o ne prie kompu sedet ar prie teliko ekrano gulet ir mase augint

Citata:

Cituoju: DREAMS Jums tik buitis galvose. Apie nepriklausoma Lietuva reikejo galvoti.

Tai kad maži dar buvom, dėde Dreamsai...

Citata:

Cituoju: Mekigis72 Citata: Cituoju: DREAMS Jums tik buitis galvose. Apie nepriklausoma Lietuva reikejo galvoti. Tai kad maži dar buvom, dėde Dreamsai...

Tai mekigi esi buvęs MAŽAS? čio tai neįsivaizduoju.

Jeigu sutinki su Shtaro laiskuciu ir aplanko prisiminimai, tai reiskia kad mazi mes vis delto buvom.

sveiki. gal kas zino kur gauti zibalo reiktu kokio kanistro?

degalų dagalinėj, o žibalo žibalinėj.
jei rimtai, tai sorry, nežinau

Citata:

Cituoju: shtaras degalų dagalinėj, o žibalo žibalinėj. jei rimtai, tai sorry, nežinau

nu sitai as suprantu bet zinojau viena degaline klaipedoi bet deja ji uzsilenke

[Redaguota 2009-12-28 karmanass]

Citata:

Cituoju: karmanass Citata: Cituoju: shtaras degalų dagalinėj, o žibalo žibalinėj. jei rimtai, tai sorry, nežinau nu sitai as suprantu bet zinojau viena degaline klaipedoi bet deja ji uzsilenke [Redaguota 2009-12-28 karmanass]

paziurek senukuose tame skyriui kur skiedikliai, neseniai is ten pirkom. jie supakuoti po litra plastmasiniuose buteliuose.
P.S: staro laiskas uz sirdies griebe. matyt vaikyste nors sunki bet laiminga buvo

Citata:

Cituoju: karmanass sveiki. gal kas zino kur gauti zibalo reiktu kokio kanistro?

Bandyk pasižiurėti Klaipėdos kranų degalinėje, ten būdavo žibalo...

Kiek žinau ta kolonėlė jau nebeegzistuoja,anksčiau tai tikrai ten būdavo.

Citata:

Cituoju: Robin H Kiek žinau ta kolonėlė jau nebeegzistuoja,anksčiau tai tikrai ten būdavo.

Tai tada belieka Senukai arba tokio tipo parduotuvė

Sveiki,
gal greitu metu bus vaziuojanciu i Vilniu?

Citata:

Cituoju: Vytautiokas Citata: Cituoju: Mekigis72 Citata: Cituoju: DREAMS Jums tik buitis galvose. Apie nepriklausoma Lietuva reikejo galvoti. Tai kad maži dar buvom, dėde Dreamsai... Tai mekigi esi buvęs MAŽAS? čio tai neįsivaizduoju.

A pas tavi reiškias vaizduotė ne očenj... Buvau, buvau ir aš mažas, neilgai, bet buvau...

Jei i dyzelini kura tai yra pakaitalas keli pazystami pirko tai padejo jisai kainuoja apie 30lt degalineje atrodo pirko klaipedoje tik kurioje nezinau bet jei ka paklausiu ka jie ten pila

Sandrut,greitu metu t.y.po Nauju sventimo mes vaziuosim in VLN pati nori ten vaziuot ar kazka perduot?

Citata:

Cituoju: dikasho Sandrut,greitu metu t.y.po Nauju sventimo mes vaziuosim in VLN pati nori ten vaziuot ar kazka perduot?

tai turbut Jumi ir jamsiu reikia laukneseli perduoti

tu geriau jos paklausk kada vaziuos i ta Vilniu,nes kiek zinau po nauju dar zada i Kedainius uzsukti.tai tavo laukneselis gali keleta dienu veluot