Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Vikingų žemė ir lietus 2010 (Blog'as)

Rugpjūčio 14 d.




Pernakvoję imamės rytinės pakrantės.
Pradedame apžiūrą nuo pilies Glimmingehus, pastatytos prieš 500 metų. Statinys gerai išsilaikęs, nes niekada nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Niekas jos nepuolė, niekas jos negynė ir iš vis, greitu laiku paaiškėjo, kad net arti karai nevyksta, tad pastatas buvo paverstas gyvenamuoju namu, vėliau grūdų sandeliu. Nuo XX a. pradžios tapo valstybės nuosavybe. Pilis atvira lankymui nuo balandžio iki spalio –beveik nemokamai, tiksliau, mokėti reikia tik vasara, kai vysta renginukai, menantys riterių laikus.


Toliau stojam miestelyje Kivik prie Kungagraven, dar vadinamam vikingų karaliaus kapaviete. Tai didelė akmenų krūva, maždaug 75 metrų skersmens, kuri buvo sudėta daugiau nei prieš 3000 metų. XX a. pradžioje buvo atliekami archeologiniai darbai, krūva atstatyta, nes ilgą laiką gyventojai kapavietės akmenis tampė ir naudojo savo reikmėms, dabar padarytas įėjimas ir imamas 20 SEK (~7,52 LT) mokestis iš vikingų ir visų likusių.
Tokio tipo paminklų, priskiramų bronzos amžiui, Švedijoje yra nemažai, bet šis lankomiausias.



Kylam šiauriau, norim patyrinėti pajūrio vietovę Havangsdozen.
Ant kranto vėl randame senovinę kapavietę, kuriai manoma yra apie 5000 metų. Apie šią laidojimo vietą ilgai nebuvo nieko žinoma, kol XIX amžiaus pradžioje didelė audra nenuplovė dengusio kapavietę smėlio ir nuo tada ji patapo matoma žmonėms bei tyrinėtojams iš Lietuvos.


Tą dieną neapseita be kurijozų, užkibę už didelės lankytinų vietų nuorodos, kuri žadėjo daug įdomaus vienoje vietoje, sukam miško link, kuo giliau į mišką, tuo didesnis ekstrymas, prasidėjo kalniukai, purus smėliukas, vėl kalniukai, sutikus automobilį, prasilenkti nesigautų...ne kelias, o endurininko sapnas. Įveikus apie 15 km randam aikštelę, kurioje reikia palikti transporto priemones ir toliau eiti pėsčiomis. Ėjome ėjome, ėjome ėjome, negi viską dabar mesi? Dar ėjome, kol priėjome miško laukymę su karvėmis...Grįžtam į aikštelę, skaitom informaciją, jog čia yra patys
geriausi ir įvairausio ilgio jodinėjimo maršrutai. Taaaip, lochai ne mamutai - niekada neišmirs arba vaikučiai - mokykitės švediškai.


Vėl prasideda lietus, o mes atgal mišku į civilizaciją. Lietus vis stiprėja, moto lagaminuose yra lietaus rūbai, bet mes nestojame, o kam ? Kuo toliau, tuo tuose rūbuose prasmės mažiau. Savo bazę pasiekiame jau bulksinčiais apatiniais ir vandens pilnais batais, pamoką įsisavinome gerai, nuo tos dienos (kai sausų rubų nebeliko visiškai), prasidėjus bent menkiausiems lietaus požymiams, stodavome ir vilkdavomės saugančią aprangą.



Rugpjūčio 15 d.


Visą naktį lyjęs lietus paryčiais aprimo, naudojamės tokia proga, greit pusryčiaujam, kraunam šlapius rūbus į maišus ir einam susimokėti.


Loderup kempingas be gražios vietos turėjo dar vieną privalumą - už tris naktis, tris palapines (dviejuose gyvenom, trečia buvo kaip valgomasis, sandėlys, rūbų džiovykla), dvi moto vietas ir vieną auto vietą, mes sumokejome viso labo 120 litų (čia jau kronas konvertavus). Davus kyšio keturias skardines vokiško alaus, kempingo darbuotojas mums taip paskaičiavo, nes šiaip vienai palapinei vieta apie 70 LT parai, vieta motociklui apie 40 LT parai. Švedijoje alkoholiniai gėrimai labai rimta valiuta.

Prisibuvę prie Baltijos jūros mąstom apie landšafto paįvairinimą, gal nerti į Švedijos gilumą ? Kur gudūs miškai, gilūs ežerai, sraunūs upeliukai, pikti troliai, gnomai ir dar visokie kitokie vunderkindai.
Važiuojam ne greitkeliu, bet labai gerais keliais, greičio stengiamės stipriai neviršyti, laikom 100-110km/h, retom išimtim spustelnam iki 120km/h, bet vistiek kelis nufotografavimus gavau, tikiuosi tų nuotraukų mano mamai neatsiųs.
Be stacionarių greičio matuoklių keliais važinėja kelių patruliai, automobiliais be skiriamųjų žymėjimų. Teko matyti, kaip pilkas SAAB universalas, visas mirksintis mėlynais led'ais, nusivijo Porsche.
Šiaip švedai važinėja laikydamiesi kelio ženklų reikalavimų, tik nežinau kodėl, ar dėl to, jog lėti ir ramūs ar kad jų policija, pagavusi pažeidėją, už pomidorų purto tol, kol visą norą pažeidinėti išpurto.
Netoli miesto Orkelljunga apturėjau kazusą, lūžo bėgių pakojo ašis. Draugas vokietis pamatęs mano bėda, nusivylęs pasakė : Alles...kaput...ir mums kaip minimum bus reikalingas remonten-wagen'as... Raminau savo kolegą, jog nereikia mums to wageno, be to, šiandien sekmadienis, pakaks plaktuko, kalto ir dildės.
Och tie vakariečiai, išlepinti paslaugų ir serviso.
Švedų kalbos nemoku,o angliškai tik heavy-metal ir OK, tad imu nekartą bėdoje patikrintą popieriaus lapelį bei pieštuką, traukiu artimiausio namo link. Nedrąsiai baladoju, duris atidaro tokio stipriai balzakiško amžiaus moteris, dėvinti mini sijonėliu. Pasisveikinęs piešiu reikiamų instrumenų šaržus bei rodau pirštu į šalikelėje stovintį liūdną motociklą, moterėlės būta nuovokios, angliškai išporino (keista, bet supratau), jog tuoj ji paskambins savo draugui lenkui, kuris turi auto servisą, tralu galės paimti mano motociklą ir servise greitai jį sutaisys. Mano nuostabai ribų nebuvo, o kol tvarkiausi su tuom savo nuostabų ribomis, pamačiau Šturmaną, nešantį plaktuką ir ne ką blogesnes žinias, nes prie sekančio namo ji aptiko išdidžiai beplaunantį savo Volvo vyruką, kuris leido naudotis visais esamais jo garaže instrumentais.
Primečiau, tralas - servisas bus ilgu, reik tvarkytis pačiam, na ir ašis "sėkmingai" nulūžo, tiksliau išlūžo suvirinimas, o kad laikytųsi lizde, teko kalto ir plaktuko pagalba subjauroti ašies galą ir įkalti į vietą. Draugas vokietis visą laiką tyliai stebėjo, o man baigus darbus, norėjo lažintis, kad šis vandalizmo aktas neatlaikys nė 50km atstumo. Užbėgdamas už akių pasakysiu, jog pakojis atlaikė visą likusią kelionės dalį (per 2500km), o grįžęs namo, nešiau detalę virinti ir sutvarkiau kaip turi būti.


Reikalas link vakaro, gedimas truputi keičia planus, iki didžiųjų ežerų atstumas nemažas, o dar nakčiai įsikurti reikia, tad sukam didelio vandens link, greitkeliu Falkenberg'o kryptim, dairydamiesi nuorodų į kempingus.
Taip vienos nuorodos dėka, ant Šiaurės jūros kranto, randam puikų kempingą, vietovė vadinosi Ugglarp. Kempingas tvarkingas ir palyginti nebrangus. Dvi naktys trims palapinėms, dviems motociklams ir automobiliui kainavo apie 370 LT ir karštas vandenukas 2 SEK, maždaug trims minutėms duše.


Statomės palapines, sunkiai bedasi kuoliukai, dirvos sluoksnis apie 5-10 centimetrų, giliau granitas.
Vėliau imamės sulytų drabužių, dalį džiauname ant kempingo tvoros, dalį nešame skalbti ir džiovinti džiovyklose (paslaugos mokamos).


Vakarienei kuriame grilių, kurio dūmai suvaro aplinkinius poilsiautojus į savo namelius ant ratų, tik netoliese įsikūrę du moto turistai, amerikietis ir britas, keliaujantys Triumph motociklais, išlieka abejingi mūsų šėlionėms, nors vėliau buvo atėję pabendrauti, tik pokalbis nesirišo, nes Jack Daniel's jau buvo pasibaigęs.