Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Turistinė kelionė iki Ispanijos (2012 Rugpjūčio 8)

Afigienai seni. Jau greit susitiksim ir vėl Barcelonoj, tik šį kartą, jau Tau mane teks vežiot

tu tikriausiai supranti kad nuo stelvio pass iki Nyon yra 9valandos kelios ir + beto pakelui butu irgi nieko Furka pass pravaziuoti irgi beto netuoliese furkos yra ledo urvas. tik reikia ciuciut pasitikslinti. ir nepamirs kad sveicarijoja perdaug nepriskubesi. siulau pasiplanuoti ir deti taskus kur tikrai nakvosi ir kad tikrai pasiektu ta tiksla. neapsikrauk dideliu kilometrazu nes bus tik lekimas ir nieko nepamatysi.

Aaaaa, gaila, kad tik dabar pamaciau . Manau buciau tikrai prisijunges, nes esu irgi toks spontaniskas ir nuotykiu megejas . Lauksiu foto ir info kaip seksis! Gero kelio

Taigis, kelionė baigta, preliminariai 3200 km, 5,5 l / 100 km, begalės nuotykių serpentinuos, nusivilta Stelvio Pasu, nes buvo tikrai daug vertesnių kalniukų, keletas foto, o viską gražiai sudėsiu čia truputį vėliau, kai atggausiu jėgas Kol kas išvados tokios,kad tik dar labiau įsitikinau,kad noriu turisto, kad autopilotas urėtų būti privalomas, kad keliauti su popieriniu žemėlapiu buvo nerealus oldschoolas, kad šildomos rankenos ir būtinas atributas ir šiaip kilometrai tik sukos tik sukos

Cipcikai nuotraukos i studija.Mocas nestreikavo?

Taigis, gyvenimas ir vėl mane nuvedė į kelionę. Išvykau trečiadienį, 2012.08.08 dieną. Važiavau iš Suvalkijos į Barseloną su savo motociklu Honda CBR 600 F4i. Viskas prasidėjo nuo to, kad Barselonoje sutikau tautietį, kuris pravežė mane su motociklu, be šalmo, ant maikutės.. Pagavau nesveiką kablį, kaip tik Ispanijoje prasidėjo dviejų savaičių atostogos, tad nutariau parsivaryti savo meilę į Barseloną, kad galėčiau ir vėl širdį džiuginti šiuo nuostabiu aparatu. Maršruto tipas - lėtai, paturistaujant pasiekti vietą, pakeliui pamatant kuo daugiau įdomesnių gamtos vaizdų, išvengiant greitkelių ir didelių miestų, nes juos daugumą apžiūrėjau per savo praeitą kelionę. Esminiai maršruto punktai:

• Lenkijoj susitikau su draugais, kur planavau praleisti dieną, bet užtrukau tris. Prabuvom Krokuvoje ir Wilkowiecko, buvo fantastiškai praleistas laikas.
  
• Nesitikėjau iš Čekijos nieko, bet ten buvo turbūt vieni geriausių mano lankytų kalnų keliukų, su nuostabiais gamtos vaizdais.
  
• Pravažiavau nors ir ne pačiu nuostabiausiu Europos kalnų keliu Stelvio pass, bet aplinkiniai keliukai buvo fantastiški.
  
• Nakvojau prie Ženevos ežero, aplink kurį eina keliukas su fantastiškais vaizdais.
  
• Prancūzijoje pavažinėjau siaurais fermų keliukais.
  
• null
  

Ai ir dar - kadangi kaip jau minėjau esu spontaniškas jaunuolis, nesveikai mėgstu nuotykius, tai tuo pačiu siūliau važiuoti sykiu su manimi vienam laimingajam (-ai), arba gal tiksliau pamišusiam žmogui - mokėtis teks tik už maistą, nakvynę ir lėktuvo bilietą atgalios - nakvynė Barselonoj irgi nemokama mano bute, galima apsistoti kiek tik nori laiko. Žinau, neįtikėtina, bet toks jau tas gyvenimas. Deja, savanorių, kaip ir kiekvieną kartą neatsirado.

Kelionės aprašymas:

Datų ir laiko neatsimenu, nes šį kartą popierinio dienoraščio nevedžiau, tad viskas bus tik iš prisiminimų, praėjus savaitei laiko po kelionės.

Pirmoji šalis - kaimynė Lenkija. Kaip fantastiška važiuoti su motociklu nežinia kur, nežinia ko - tiesiog sėdi, seki kelio numerį, mėgaujies vėju ir suki kilometrus. Keliai pilni baikerių, sutinki kas pusvalandį po turistą, sustojus kur nors pasikrapštyt ar prie žemėlapio, praktiškai visada atsirasdavo šalia kolegų, irgi kažkur keliaujančių su rimtais, galingais, turistiniais motocikliukais. Galvodavo, kad aš vietinis pacanas, bet pamatę numerius užklausdavo, kur lekiu, tada labai nustebdavo Už Lomžos stojau savo pamėgtame bariukyje, kur valgiau flekes ir dešra su alum. Tik sustojau pavalgyt, pradėjo lyt, pavalgiau, baigė ir kelias vel buvo sausas. Neisivaizadavau, kaip įmanoma rast kažkokį kaimą kažkur kitam Lenkijos gale, kur gyvena mano draugė, bet viską radau ~10h. Sunaikinom mano atsivežtas lauktuves ir ~pirmą nuėjom miegot. Atsikelem pusę šešių, nelabai žinau kaip, bet atsidūriau Krokuvoje, pas draugės brolį, varėm pasitūsint. Butas nesveikai nerealaus dydžio, 140 kubikų, net nežinau, kelių kambarių, kiekvieną dieną gyvena skirtingas skaičius žmonių, normaliems žmonėms gal ir nepatiktų ten, bet man tai buvo vienas geriasių mano matytų butų. Krokuvoje užtrukom dvi naktis, taigi, kaip visada - kažką planuoti man neapsimoka, nes vistiek viskas visada būna gerai ir taip pamatau daugiau, nei kad kažką suplanaves. Kaip sakė - Krokuva visada keičia tavo planus. Taip pat sužinojau Drakono istoriją, kuris valgydavo nekaltas mergaites, kaip atsirado didvyris, kuris jį nugalabino ir kaip dabar žmonės ten smagiai gyvena. Taip pat apsilankėm n barų, vienas priminė Kablį iš Vilniaus, dar buvome metal bare, bet labiausiai patiko holy cow - kažkoks indų restoranas, persmelktas smilkalų kvapo ir tikrai, itin įdomaus interjero. Sėdėjom užlipę kažkokiais laiptukais ant pakylos, sėdėjom, gėrėm, kalbėjom Kitą dieną kai pabudom, planavau ~7 h gryžti į kaimuką, prie savo motociklo, bet aišku kol atsikėlėm, kol pavalgėm, atėjo ir dvylika, tad likau dar vienai nakčiai ir dar ėjom pasitūsint. Vakarop gryžom į kaimą, kur surengėm gitarų vakarėlį, nerealu buvo klausytis, kaip mergaitė groja gitara ir dainuoja. Kai kažkodėl netyčia, nežinia kodėl sugalvojo ji pasitikrint facebook, kur rado įdomų pranešimą iš bendros pažįstamos, su kuria ji anksčiau buvo apsistojusi pas mane, kai gyvenau Vilniuje, kuri rašė, kad vidurnaktį lauktų žinios. Kaip tik ir buvo ~vidurnaktis, tad ji nutarė jai paskambinti, ji atsiliepė ir girdžiu, kad kažkas lauke kalba. Pasirodo ji su motociklu, per lietų atvažiavo iš Varšuvos ~200 km, nes dieną prieš tai ji sužinojo, kad aš esu šitam kaimuky! Taigi, miego praktiškai nebuvo, vėl tūsai plotai vakarėliai, ryte atsikėlėm ankstokai, bet lenkai irgi mėgsta kalbėtis, dar kalba pasikreipė apie motociklus, kai prisiminė, kad netoliese yra aerodromas, tai kaip čia jau neišmėginsi motociklų galimgumo. Kolega turėjo taip pat Honda, CBR 1100 XX, 1998 metų. Smagu buvo padraginti aerodrome, po to apsikeitėm motociklais, eina sau.. Litras nuo šešišimčio skiriasi kaip diena nuo nakties. Važiuojant 150 atsuki rankeną, tai vos ne vienetu eina. Gryžęs į startą priguliau pasiilsėti, nes adrenalinas plūdo į kraują nesveikai. Po to aišku pavėžinom ir visas kitas mergaites ir tėvus, tie ir liko sužavėti. Atėjus ~2 valandai, pagaliau gailiai atsisveikinom, pažadėjom, kad dar pasimatysim Barselonoje ir išjudėjau savais keliais link Vokietijos, kur turėjau nakvoti Passau mieste. Lenkai iš tikro zjbs žmonės, kultūra pas juos labai kitokia, nei Lietuvoje.

Užsukau į Čekiją. Iš karto prasidėjo kalniukai, pareinu į pirmą posūkį ir .. keli cm iki bortelio. Tada supratau, kad kai čekai sako staigus posūkis, tai ir reiškia, kad reikia jungti pirmą bėgį, prisistabdyti ir guldyti kiek tik eina. Pradžioje buvo sunku, bet po n-tojo vos ne batono prisiverčiau guldyti motociklą vis daugiau ir daugiau, tada buvo puiku - posūkiai imami 50 km/h, kelias lygutėlis, gamta fantastiška, žodžiu kaifas neapsakomas. Michelin Pilot Power II padangos laiko neįtikėtinai gerai, nepalygint su mano praeitais slickais Tad važiavimas buvo vienas malonumas. Taip pat išlenkiau bokalą čekiško alaus, kuris subėgo labai gardžiai. Čekija - maža šalis, tad joje ilgai neužtrukau ir vakarop atvykau į netoli pasienio Vokietijoje esantį Passau miestą.

Atvykęs į miestą turėjau susitikti su vienu biču, kuris mane sakė priims nakvynei. Atvykau tikrai vėlai, apie pirmą nakties, sustojau kažkur vidury miesto, jau ruošiausi jam skambint dėl susitikimo, kai staiga jis prieina ir klausia ar ne aš jo ieškau. Tiesa sakant nelabai ir nustebau, nes man keliaujnt visada visada būna tokie dalykai, kai važiuoji tiesiai, suki į kairę, tada antras posūkis į dešinę ir tu jau vietoj. Taigi, susitikau su tuo biču, kuris beje irgi buvo ratuotas dviemis ratais, tada nuvykom pas jį į namą užmiestyje, kur jis man paliko raktus viską o pats gryžo į savo butą mieste, nes ryte labai anksti turėjo keltis į paskaitas. Visai įdomu, kai žmogų pažįsti 30 minučių o jis tau palieka raktus nuo visų savo turtų ir sako gali čia gyvent kad ir savaitę laiko. Bet kadangi aš atlikinėjau Eurotripą o bičas čia negyveno, tai man vienam veikti jo namuos nebuvo ką, tad išvykau 10 ryto. Jis netgi parodė, kaip naudotis kažkokiu šustru kavos aparatu, kuris ryte man suteikė mano kasdieninę dozę, nors tiesa sakant tiesiog plikyta juoda kava su šaukšteliu cukraus ir kondensuoto pieno man visada buvo ir bus pati skaniausia. Vokietijoje mačiau avariją, panašu, kad įvykusią kelios minutės prieš man atvykstant. Kaip visada - mašina nuskynė pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką, buvo iškviesti greitosios ekipažai, policijos patruliai, sraigtasparniai, nors pilotas sėdėjo atsipūtęs, bet iš motociklo ne kažin kas liko, bet pilotas panašu liko sveikas. Nors išvykau 10 ryto, bet Italiją kažkodėl pasiekiau tik ~20 h vakare, tad nutariau, kad kažkur vykti nelabai yra prasmės, tad stojau pasienyje miegoti hostelyje, kad iš ryto būčiau kupinas jėgų įveikti žymiuosius kalnų kelius. Tiesa, akylesni skaitytojai pastebės, kad Vokietija su Italija nesiriboja - tas teisybė, bet tiesa sakant Austrija nelabai man kažkuo įsiminė, tad apie ją praleisiu, nes per šią kelionę joje ilgai neužtrukau.

Pabudau hostelyje 7:30 h, iš karto šokau į vežėčias,kad tik kuo anksčiau įveikti taip išlauktus keliukus. Et, va čia tai pasivažinėjimas. Tiesa, Stelvio Pass nusivyliau, vietiniai apie jį nelabai ką žinojo, o ir greitis ten tinkamas nebent su kokiu galingesniu motoroleriu pasivažinėti, kurių beje buvo daugiau, nei motociklų, nes greitis ten ypatingai lėtas, posūkiai imami maksimum 30 km/h, jei gerai iš anksto nusitaikai ir nebūna priešpriešiais atvažiuojančio transporto o tiesiosiose išvystomas 50-70 km/h greitis, kuris tikrai yra per lėtas motociklui, kad pajausti važiavimo malonumą. Teko dar ir žvyrkeliu kelis kilometrus pasileisti žemyn, kas tikrai reikalavo ypatingų pastangų, norint susivaldyti ir nenugriūti, tad tai tikrai nebuvo įdomu, nors vairavimo patirties pridėjo tikrai, negaliu sakyt. Kiti keliukai buvo greitesni, bet ir pavojingesni. Į vieną dešinį posūkį bevažiuodamas subraižiau veidroduką į sieną - posūkis buvo aklas, artėjau artėjau prie sienos, kai išdygo atsikišęs amenukas ir tada jau nebesureagavau, veidroduką teko atlankstyti, bet viskas buvo gerai. Dar į kairę guldydamas sugalvojau bortelį paliesti ranka - teks pirktis naujas pirštines, bet rankena sukosi vis daugiau ir daugiau Taip pat aplenkė mane kažkuriam kely BMW motociklas, kurį po kelių minučių pamačiau gulintį vidury kelio, nes kažkas išbėgęs prieš posūkį pradėjo man mojuoti, kad stočiau. Nors ir buvau aklame posūkyje, bet sustoti spėjau laimingai, palikau motociklą kelio krašte, už manes sustojo mašina su avariniu ir nubėgome pažiūrėti, kas čia nutiko. Pasirodo BMW tiesiojoje kažkaip buvo pagaves batoną, vairuotojas su nudraskyta apranga panikavo šoke, bet atrodė sveikas, vaikščiojo, kažką isteriškai mosikavo ir rodė žemyn. Priėję prie serpentino krašto pamatėme, kad ten guli žmogus, panašu, kad labai sunkiai sužeistas, nes vos dejavo. Kol lipome žemyn, kažkas iškvietė pagalbą, bet nespėjus prieiti prie žmogaus, panašu, kad jis dėl daugybinių sužalojimų numirė. Užgaišau pora valandų čia, padėti niekuo negalėjau, tad nutariau, jog man reiktų judėti tolyn, nes kelias laukė tolimas. Atvykęs į Stelvio pasą turėjau pajungti visus savo raumenis ir motociklą valdyti ne tik protu, bet ir jėga. Pliusą užsidėjau, kad įveikiau vieną sudėtingiausių Europos kelių, bet antrą kartą važiuoti nebenorėčiau, nes buvo ir daug smagesnių keliukų, kuriuos buvo galima įveikti didesniu greičiu gaunant daugiau adrenalino į venas.

Na apie šią šalį, tai mane lanko vien tik blogi prisiminimai su tokiomis jos kainomis. Nežinau, ar mane apsuko, ar tikrai ten taip yra, bet panašu, kad šioje šalyje už kurą sumokėjau 120 eurikų. Ten ir benzino kolonėlės veikia įdomiai - įkiši kortelę, suvedi pin kodą, pasirenki kolonėlę, tada kortelė iškrenta ir piliesi kurą. Šiaip šalis itin patinka savo gamta, dėl ko ir aplankiau ją. Kalnuos įvažaivau į debesį, kur matomumas buvo max 50 metrų, aptikau net sniego, tada jau pradėjau net baimintis dėl ledo ant kelio, bet viskas buvo okei. Taip pat dėl Genevos ežero, prie kurio jau buvau buvęs ir žinojau, kad ten gamta nereali. Važiavau kalų keliukais, kur stojau papietauti, girdėjosi tik vėjo šnarenimas ir karvių žvanginami varpeliai. Bevažiuodamas patekau į staigėjantį posūkį, kurio nesitikėjau tokio staigumo, teko nulėkti į kelkraštį, bet viskas baigėsi laimingai, suvaldžiau. Adrenalinui neatslūgus iš už posūkio vos neįsirėžiau į karvių bandą ant kelio, bet ir vėl žaibiška reakcija išgelbėjo nuo šitų abejingų padarų, kuriems nepadėjo nei pypimas, nei pagazavimas - kaip žiaumojo žolę vidury kelio, taip ir žiaumojo į mane dėmesio nekreipė visiškai. Kadangi Italijos kalnuos užtrukau ilgiau nei tikėjausi, tai teko važiuoti ir naktį. Vėl patekau į kalnų keliuką, siauras siaurutėlis. Tuo metu man visą laiką galvoje skambėjo Accept daina - Run through the night, kaifavau nežmoniškai. Esi tik tu, motociklas ir kelias, nieko nesimato, tik tiesioji, bei artėjantys posūkiai, nežinia kokio staigumo. Adrenalinui padauginti keliose vietose net buvau išjungęs lempas - jausmas neaprašomas žodžiais. Nežinau kodėl, bet naktį turiu žymiai daugiau drąsos guldyti motociklą į posūkius ir lėkti greičiau. Žinau, kad pavojinga, bet tada viskas baigėsi gerai. Kadangi Šveicarija garsėja savo žvėriškomis kainomis o mano ispaniškas telfonas malė šūdą, tai nutariau ~3 nakties ties ežeru įsukti į autobaną, sustoti aikštelėje, kur išsitraukiau palapinę ir užmigau ant ežero kranto moto kostiume - jausmas fantastiškas.

Ryte pabudau irgi gan anksti, išmyniau su saule. Ženeva prie pat sienos, tad greitai atsidūriau Prancūzijoje. Kažkokiam miestuky sustojau papusryčiauti, kur užsisakiau varlę. Ją sukirtęs pajaučiau, kad ne lietuvio skrandžiui tokie dalykai. Varlė - balų gyventojas, bet kadangi už vairo, tad jos nuskandint kokiam nors skystime negalėjau, teko iškentėti ir taip. Važiavau nuostabiais fermų keliukais, siauri siauri, vingiuoti, lygūs ir juodutėliai, nors kalnų ir nebebuvo, bet ko dar galima norėti. Ir daug laiko važiavau palei Rhone upę, N7 keliu. Kelias geras, bet miestų daug, oras karštas, tai su pilna apranga buvo sunku, tad nutairau miestuose nebmažinti greičio ir lenkti mašinas be perstojo, tada situacija pagerėjo. Ties Marseliu buvau ~8 vakaro, susisiekti su žmogumi, kuis man turėjo suteikti nakvynę negalėjau, nes ispaniškas telefonas vėl malė šūdą, tada pamačiau ženklą Barcelona 300 km, tad nutariau užbaigti kelionę tą pačią dieną. Sukau į autostradą, kur Prancūzijoje už ~150 km kelio sumokėjau ~10 eurų, kortele atsiskaityti neleido, tad vos sukrapčšiau centais reikiamus pinigus Autostrada važiuoti malonumo maža, reikia minti kiek motociklas pajėgia, tada jau smagiau o taip tai labai vargsta dešinė ranka laikant pastovų greitį, radau gal keturias skirtingas sėdimas pozas ant savo motociklo, užsiėmiau fotografavimo reikalais, žodžiu dariau viską, kad kelias neprailgtų. Ispanijoje ir už panašų atstumą teko sumokėti ~13 eurų, bet aišku kilometrai buvo įveikti tikrai geitai. Aišku kadangi navigacijos neturėjau, tai mieste teko paklaidžioti gerą valandą kol radau namus

Išvados:
Ar buvo verta? Ooo taip! Ir dar - už kalnus gali būti geriau tik kalnai. Ir tik dar labiau įsitikinau, kad britvos ne man, tad tikrai keisiu į labiau touringo stiliaus motociklą, su radija (kad nebūtų nuobodu), gps (nors išmanios technologijos sucks, bet su GPS per dieną galima sutaupyti iki poros valandų), šildomomis rankenomis ir autopilotu (bane tikrai jau pradėjo skaudėti dešinę, atsirado net mazoliai). Planuoju Honda ST 1300 arba BMW K LT, nes dizainas patinka labai, bet kas čia žino, gal atrasiu ir kitų panašių modeliukų.
Ir dar - chebra - nevažinėkit plikomis padangomis ir be aprangų, kad ir kaip būtų karšta.
Viso prasukau ~3200 km, nors maršrutas rodo, kad neturėjo būti 3 k km, bet matyt mano nuklaidžiojimai ir padraginimai PL tiesiojoj ir prisidėjo Vidutinės kuro sąnaudos važiuojant kalnuose maksimaliai o kitur laikant 120-140 km/h - ~5 - 5,8 litrai kuro. Kalnuose sąnaudos buvo mažesnės, autostradoje didesnės. Motociklo patikimumas - 100%, nerodė nei vieno kaprizo, grandinę tepiau kas ~500 km. Subinė truputį vargo, bet kentėti buvo įmanoma, tad atsiradus progai, tokią kelionę pakartočiau nedvejodamas, tiesa šį kartą labiau pasiruoščiau, nes kaip pirmam kartuim, buvo truputis ir prastokų dalykų - derinti nakvynę toliau kaip vienai parai neapsimoka, nes planai dažnai keičiasi, taip pat reikia telefono, kuris veiktų visose šalyse, taip pat reikalingas dalykas yra GPS - nors važiuoti galima ir pagal popierinį žemėlapį, bet miestuose jis tikrai praverčia neblogai.

saunuolis kivikas

Kadangi nesu linkęs į avantiūras, tai net truputį pavydėt pradėjau tokio nuotykio

Puikus rašinėlis, ačiū už įspūdžius!

jėgelė. Pats geriausias planavimas -> žinot kada startas ir kur tikslas

Smagi kelionė turėjo būti.

O vis tik, kas ten per incidentas su tuo BMW buvo? Ten jo keleivis nulėkė nuo skardžio ar koks pėstysis, ant kelio išlėkęs?

Niekada nesuprasiu keliautojų, kurie užsisakinėja kiekvieną nakvynę prieš kelionę iš namų.
Civic'ui respekto taškai nuo manęs, tik šviesų neišjunginėk naktį

ramgav, tai aš taip preliminariai ir buvau susiradęs nakvynės vietas, bet deja, po pirmo sustojimo Lenkijoje pas draugus, kur įtariau, kad gali tekt praleist dieną (nors gavosi net trys), visi planai pasikeitė, teko vakarais ekspromtu ieškotis kitų planų
Dellamorte - nežinau, kaip ten tiksliai buvo, bet panašu, kad po serpentino į tiesiąją per daug gazo atsuko, arba gal kažkas ant kelio pasimaišė, nes toj vietoj tiesioji buvo. Motociklą sumėtė, vairuotojas su balastu nukrito, vairuotojas nusibalnojo tik ant asfalto o balastas perskrido bortelį, o ten aukštis buvo gal 50 metrų.. Nekaip atrodė, tikrai nekaip.. ;(

Dėkui už nuotykių pasidalinimą! Po kelių metų ir aš galėsiu tokiai kelionei pasiryžt. Užjaučiu dėl kritimo

civic, ne tave turejau omeny rasydamas apie nakvyniu suplanavima. Tavo kelione smagiai expromtine

įdomu skaityti, gaila bmw keleivio (-ės) :/

dėl gps ir dėl muzikos - siūlau įsirengti laikiklį smartfonui prie vairo - nuo jo ausines į šalmą - mp3, radio - ko nori. Gps android'e kiek mėginau, kolkas geriausiai veikia Igo 8.3. Teko Maljorkoj naudotis, tai perspjovė ne kartą draugo naują Tom Tom'ą su šviežiais žemėlapiais.

kivikas malacius, gera kelione

jei nesunku - kurioj šaly ir kurią dieną nutiko su bmw..? mėginu rasti ką nors spaudoje

nu ir kelione...pavydziu,respectas vienam drasiai iveikus toki zygi

asnedaigas, dekui, pabandysiu parsisiųsti, nes dabar naudoju Sygic - na popierinis žemėlapis man patikimesnis, gal mano išmanusis ne toks jau ir protingas Kas dėl bmw vairuotojo, tai buvo Italijoje, tikriausiai ~13 dieną, tiksliai nepamenu. Kelias buvo dar prieš Stelvio Pass.
brigadir - mano žygiai visada dažniausiai būna vieniši, nes beveik niekada neatsiranda bendraminčių, ypač, kai pasakau, kad neturiu plano
Beje, kaip matau maršruto dar neįdėjau - kadangi naudojausi popieriniu žemėlapiu daugiausiai, tai kaip ir viską atsimenu, nebent su mažais nuklydimais Tik kažko neduoda normalios nuorodos įdėt, redaguoju jau gal penktą kartą, bet išdarko visą puslapį.

BB koda isjunk

civic - tas iGO veikia net ant mano seno htc touch hd drandalieto, pirmo smartfono. jei reikės pagalbos kreipkis, padėsiu instaliacijos klausimais