Motomanų Diskusijos » Ne į temą ... » Motociklų kapinių plėšikai

Žmogaus norui pažinti pasaulį nėra ribų – jis nuo seno leidosi į aukščiausias viršukalnes, giliausius urvus, nėrė gilyn į vandenynus, žygiavo į atšiauriausius planetos užkampius. Tačiau po to, kai žemės gaublyje nebeliko neišmatuoto kalno, neperplauktos jūros ir džiunglių blusos, apie kurią „Discovery Channel“ dar nebūtų susukęs 6 valandų trukmės dokumentinio filmo, žmogus su karščiausiu archeologo užsidegimu ėmė tirti savo aplinką - miestą.

Tikriausiai ne kartą girdėjote apie urban explorerius – kategoriją žmonių, kuriuos magiškai traukia apleisti pastatai, nebenaudojami griūvantys kariniai objektai, miestai – vaiduokliai, po didmiesčiais besidriekiantys požemiai. Ten jie traukia ginkluoti fotoaparatais ir prožektoriais, o vėliau jų darytos nuotraukos iš Černobilio, Detroito griuvėsių, kanalizacijos kanalų ir kitų panašių dievo pamirštų vietų sutraukia minias žiūrovų.

Ok, bet prie ko čia motociklai?

Rochesterio universiteto surengtoje fotografijų parodoje apie apleistus Niujorko pastatus puikavosi trys nuotraukos, kuriose matomas vaizdas bei fotografo Chriso Sewardo papasakota istorija privertė susidomėti ne vieną motociklininką.



Chrisas pasakoja:

„Dėl praėjusiame šimtmetyje įvykusių greitų ekonominių / infrastruktūros pokyčių Vakariniame Niujorke liko daug apleistų pastatų ir jokios priežasties juos pakeisti kažkuo nauju.

Man sakė, kad šie motociklai seniau buvo laikomi vienoje vietoje, vadinamoje „Cole‘s“, šiaurinėje Erie kanalo pusėje, tačiau vėliau buvo perkelti į šią vietą, kai aplink kanalą prasidėjo urbanistinė renovacija. Atrodo, kad jų savininkas mirė aštuntajame dešimtmetyje, o motociklai tiesiog buvo palikti surūdyti. Nesu tikras, kam dabar priklauso ši vieta.

Neturėjau daug laiko fotografuoti čia, kadangi turėjome aplankyti ir daug kitų apleistų vietų. Tačiau ši vieta yra išties didelė, trijų aukštų ir tiesiog prigrūsta senovinių motociklų bei jų dalių.



Motociklų kapinės, kaip aš ir mano draugai jas pavadinome, išties yra viena iš neįprasčiausių, keisčiausių vietų, kuriose kada nors esu buvęs“.

Tiesa, šiai istorijai patekus į internetą, vėliau paaiškėjo ir daugiau detalių apie šio pastato ir jame esančių motociklų kapinių istoriją.

Šis lobis priklausė vienam vyriškiui, kuris šeštajame-aštuntajame dešimtmečiais valdė kelias japoniškų motociklų atstovybes, be to mėgo supirkinėti ir keistis motociklais su kitais prekybininkais. Per savo gyvenimą jis sukaupė didžiulę motokolekciją, kuri po mirties atiteko vienam jo draugų.

Naujasis savininkas neturėjo pinigų senovinio pastato tvarkybai, todėl šis pamažu ėmė griūti, o be pastogės likę motociklai – rūdyti ir sparčiai nykti nuo drėgno Atlanto klimato. Nemažai jų tiesiog suduždavo pro išpuvusią perdangą nukritę į žemesnius aukštus. Galiausiai miesto valdžia pastatą konfiskavo ir jo savininkui uždraudė pakliūti į vidų, kadangi tai tapo pavojinga gyvybei.



Motociklų kapinių istorija baigėsi liūdnai – šimtai HONDŲ, YAMAHŲ ir kitų markių eksponatų (kai kurių – niekuomet nenaudotų ir palyginus gerai išsilaikiusių) buvo parduota į metalo laužą, kur už vieną motociklą sumokėta vos... 10 dolerių.

Tiesa, kai kuriuos pavyko išgelbėti keliems moto-entuziastams, kurie laiku pasipainiojo vietoje ir spėjo už kelias dešimtis dolerių stverti, kas po ranka pakliuvo. Taip pas naujus šeimininkus iškeliavo keliolika antikvarinių motociklų ir dešimtys įvairių dalių. Šie daiktai, pakliuvę į eBay ir panašius aukcionus, ko gero, apsukruoliams sušlavė nemažą pelną. O galbūt jų pačių rankomis buvo restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui.

Paskelbė: Saulius (Dellamorte)