Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Kelionė į Šveicariją, pietų Prancūziją - Provansą 2013 arba pavojingiausiais keliais į Bon Jovi koncertą.

Privengdami magistralių nutarėm pravingiuoti visa Annesy ežero pakrante.
Pakeliui stabtelėdami pasigrožėti ežeru:
 

Vėliau pasukome Prancūzų magistrale, vėliau per alyvuogių, vynuogynų ir levandų laukus pasiekėm senovinį romėnų statytą miestelį Vaison-la-Romaine

Miestas skaičiuoja daugiau nei 2000 metų, jis yra įžymus savo vienaarkiniu tiltu, įspūdingu senamiesčiu, kuris apipintas augmenija. aš tai pavadinčiau gamtos iš akmens harmonija. mes skyrėme jam apie 1,5 valandos vaikščiojome mažytėmis gatvelėmis užlipom iki aukščiausio jo taško, kur yra senoji pilis, iš ten atsiveria nuostabi panorama ir žymus dviratininku kalnas, kur ne kiekvienas sugeba į jį užminti.

Naujajame senamiestyje gausu prekybos, popso, bet spalvos gražios, kitaip tariant Vilniaus piliaškė turistams
 

tikejausi pamatyti Chamonix. mes ten praleidom 3 dienas. labai panasus marsrutas

Pont du Gard (Romenu akvedukas) kaip ir planuota netoli šio akveduko buvo numatytas kempingas, po pasivaikščiojimo po Romėnų miestą norėjosi namuko. 20Eur užstatas ir 5 žvaigždučių kempingas. namukas mus nustebino, yra virtuvė, salionas, tulikas, dušas, du miegamieji, lauke stalas su kėdėmis ir didžiuliai konkorežiai.
 

Po vakarienės nutarėm aplankyti senovės Romėnų akveduką, saulė jau buvo vakarėjanti tikėjomės nuostabių nuotraukų ir mums pavyko, beje dar ir nemokamai, nes jau kasos nebedirbo pasivaikščiojom pora valandų, išnaršėm visas apylinkes, net užlipom ant akveduko, įlindom į urvą, kur kažkada tekėjo vanduo, radom labai senų alyvmedžių.

Gardo tiltas (pranc. Pont du Gard) – romėnų pastatytas akvedukas Prancūzijoje, Langedoko-Rusijono regione, Gardo departamente. Šiuo 49 m aukščio ir 274 m ilgio akveduku buvo tiekiamas vanduo Nimui. Statinį sudaro 6 apatinės, 11 vidurinių ir 35 viršutinės arkos. Akvedukas įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

mes žiūrėjome į šį stebūklą ir galvojam, kodėl Vilniuje taip ilgai tiesiamas vakarinis aplinkelis, kai turime tokias technologijas, o čia prašau be skiedinio tik sunerti akmens luitai...

Stebėjomės detalių tikslumu.
 

Mariokas rado kempinge brošiūrą apie moto muziejų, visai netoli nuo akveduko, tad sms telegrama iš paskos važiuojantiems klaipėdos ekipažams apie naują lankytiną vietą ir keliaujam į Avignon (Avinjoną)

Avinjonas (pranc. Avignon) – miestas pietų Prancūzijoje, prie Ronos ir Diuranso upių santakos. Vokliūzo departamento sostinė. Su priemiesčiais 290,5 tūkst. gyventojų. Tekstilės (ypač šilko), metalo apdirbimo, maisto, avalynės pramonė.
Miestas apsuptas dantytomis 3,12 m pločio sienomis su 30 bokštų, pastatytais 1349–1368 m. Avinjono miestas garsėja XIV a. popiežių rezidencija – Avinjono Popiežių rūmais (Palais des Papes). Mieste taip pat gausu ir kitų XII–XVII a. architektūros paminklų: Avinjono katedra (romaniškos architektūros, pastatyta XII a.), Šv. Petro bažnyčia, viduramžiškas Sen Benzė tiltas ir kt. Dėl savo istorinio paveldo miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš visuomeninių pastatų išsiskiria rotušė su gotikiniu bokštu, pastatyta XIV a., arkivyskupo rūmai, ligoninė, teatras (1846 m.), F. Petrarkos skulptūra, pastatyta 1874 m.
 

Vėliau važiuojam į moto muziejų tai mums pakeliui į Nimes.

kaip supratau tai privatus nedidelis muziejus, kur entuziastas surinko senovinius dviračius ir senovinius motociklus, kiekvienas jų turi istoriją. mane nustebino, kad 1903 metais jau buvo motociklai su kardanais. Suzuki išleido Herculesa su keistu varikliu, jau buvo elektromotociklai, sniego motociklai ir kažkoks keistas variklis su anglimi ir benzino baku...
 

Dar vienas Provanso miestas NIMES.

Bevažiuojant magistralėmis ir lenkiant furas vinguriuojant tarp mašinų truputi išsisklaidėme, Andrius pasuko anksčiau, o aš pagal navigaciją pasukau daug vėliau, bet nesunkiai vienas kitą radom miesto centre.
Vinguriuojant mieto vienkryptėmis gatvėmis niekaip negalėjau įvažiuoti iki pat romėnų koliziejaus. tad pažeidžiau taisykles ir per viena pėsščiųjų perėja patekau į gatvę prie pat koliziejaus. ant asfalto parašyta "BUS" ant visų judėjimo juostų. privažiuojam prie pat koliziejaus, o ten Žandarmerijos trys ekipažai, aš greit apsuku Stratucha ir patenku į neįmanomą situaciją į visas puse sankryžoje raudonuoja ženklai su plytom. Sekundei stapteliu apsidairau ir maunu per plytą, į artimiausią gatvę. tvarkingai pasistatome, tarp motoroleriu parkinge. Prirakinam šalmus ir striukes, nes karštis neįmanomas. Miesto termometras rodo +42C. Surandu savo kompanjonus ir kartu papietaujam mieste. Koliziejus ženkliai mažesnis nei Romoje, į vidų nėjom, nes jau esam buvę Italijoje. randame įdomių bažnyčių, katedrą, kolonomis apjuostą, panašų į Atėnų sumažintą Akropolį - Dievų miestą. mariokas dar turi krūvą Šveicariškų frankų ir bandome laimę banko skyriuose, vėliau pašto skyriuose, bet veltui.
 

Mieste radom parduotuvę, apsipirkome prancūziškų sūrių, vyno ir žinoma jų batono, vakarienei pasiruošta

Toliau tęsiam kelionę į Roussillon, ten numatome aplankyti raudonasias uolas.
Prie pat uolų randam kempingą ir į jį įsikuriam. Kempingas su baseinu, nusimetam odines striukes ir išsimaudome, tikra atgaiva po šitiek miestų ir tokių karščių. Vėliau pasistatom palapines ir pėsčiomis tuos 2,5km keliaujam į raudonas uolas. Per anksti pasukome ir nukeliavom į kalvą, nuo kurios matome apačioje uolas, aš sugalvojau nusileisti šlaitu ir kol dar raudona vakarėjanti saulė nufotografuoti. Kelias nebuvo iš lengvųjų, bet to buvo vertas vaizdas. Tokios uolos susidarė natūraliai, tokias galima rasti Amerikoje, Australijoje ir afrikos žemyne, Europoje tai vienintelė vieta.
vėliau supratau, kad objektas užrakintas ir jo darbo valandos baigėsi mes su Andriumi tyliai be neivieno tuisto pasivaikščiojome tarp tų uolų

Pasigrožėkite, kaip šoka vakarėjančios saulės spinduliai raudonose uolose.
 

Pats Roussillon miestelis labai mažytis, bet su savo dvasia. Sienos išdažytos raudonai, Atkreipkite dėmesį į nedideles terasas, kuriose norėčiau vakarais išgerti ne po vieną taurę gero Alpėse išbrandinto Gewurstraminer vyno, ir palydėti saulę...
Čia žinoma yra nepigių restoranų. Bažnyčios varpas retkarčiais suskambina mušdamas valandas ir pusvalandžius.
 

Nuo paveiksliuku kiekio antras puslapis sitos temos uzluzo =(

kitą rytą, legaliai susimokėję bilietus nuėjo tų uolų apžiūrėti, kelios nuotraukos, matosi kiti šešėliai, ir kitas raudonumas.
 

Ryte Roussillone pradėjo veikti turgus taigi nusipirkome Melioną, ką gi ant motociklų ir į didžiausią Europos kanjoną - Les Gorges du Verdon
Pakeliui sustojam pasigrožėti vaizdiniais. Nuotraukos to neatspindės, bet pamėginsiu ta gigantą parodyti.

Prie kanjono suvalgome Melioną, andrius papsakoja ilgą istoriją, kokie geriausi, taigi ieškosime Melion Cavelion