Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Pietų Amerika: Nazca-Ushuaia-Caracas

Pietų Amerika: Nazca-Ushuaia-Caracas

hola!

jau beveik pusmeti trankausi po P.Amerika, bet niekad neteko sutikti lietuviu, keliaujanciu motociklais. please atsiliepkit, jeigu tokiu yra!!

long story short, visas reikalas prasidejo Nazca, Peru. Niekad neplanavau keliones motociklu po Pietu Amerika, bet..geriausios idejos ir gimsta pakeliui

Taigi va, gerus 2 menesius pakeliavus Peru autobusais ir autostopais, sueme noras isbandyti du ratus. Kadangi patirties buvo praktiskai nulis (isskyrus kazkada senai tureta Vespa scooteri Vilniuj), pasitikejau Nazcoj sutikto amerikiecio Ryan patarimais perkant motocikla ir issirinkau kinietiska 150cc Zongshen. Zinau, visi raukosi vien nuo zodzio ´kinietiskas´, bet kaip pradedanciam dundukui tikrai galiu pasakyti-pats tas! juolab, kad Peru sunku rasti kazka zmonisko ir geriausia pirkti second hand KLR ir panasius reikalus is amerikieciu/kanadieciu/britu, kurie jau apkeliavo SA ir ruosiasi traukt namo, bet nenori moketi $1500+ uz moco shippinga.

Kadangi KLRai,Suzukiai ir Hondos tuo metu buvo ne mano nosiai (ir juolab piniginei), kartu su Ryan nusprendem, kad geriausias variantas yra nebrangus, bet naujas kinietiskas gyvulelis.

Voila...
 

oi nesiseka man zmoniskai fotkiu cia ikelti...eh bien

is Nazcos marsruta rinkausi kiek imanoma neturistini. Rezultatas:

Nazca-Mollendo, Mollendo - Coporaque (Valle del Colca)

trumpas offroad iki Cuzco/Machu Picchu

atgal i Coporaque; Coporaque - Juliaca-Puno

Puno-Desaguadero, kosmaras Bolivijos pasienyje tvarkantis motociklo dokumentus

Desaguadero-La Paz, Bolivia

La Paz-Copacabana-Oruro-Uyuni#Salar de Uyuni

Uyuni-Tupiza & Villazon; Argentinos pasienis ir antras popierizmo kosmaras

La Plata-Magdalena-Pinamar palei Atlanta

Bahia Blanca - Puerto Madryn - Comodoro Rivadavia

Comodoro - San Julian - Rio Gallegos - Punta Delgada

Pt Delgada - Rio Grande - Ushuaia

pasiekus Ushuaia, Fin del Mundo (pasaulio gala) - begalinis kaifas, sniego pugos ir pingvinai

Is viso 11 000+ km, trukme - liepa - spalis.
 

Perziurejes nuotraukas supratau, kad manes laukia ilga ir salta ziema Ispudinga ta Pietu Amerika, seile tysta ziurint.

Man kiek keista matyt viena mergina keliaujancia taip toli nuo namu Butu idomu isgirst kaip atsidurei Pietu Amerikoj, kas ten nuvijo, kurias salis pries tai aplankius esi ir t.t..

pratesiant Nazcos tusus:pasipraktikavus pora dienu nusprendziau, kad jau si bei ta sugebu, ir issiruosiau pirmai ilgesnei kelionei iki Camana. Kadangi ilgu distanciju patirties nulis, o juolab per dykuma, jau po poros valandu ivyko pirmas fail: tarsi is niekur staiga prasidejo smelio audros.duh, dykuma juk

perujieciams vairuotojams tas visiskai nedare ispudzio, o man panika - matomumas max keli metrai, smelis lekia per kelia, slidu, zodziu, pradejau sliauzti gal 40km/h, kol radau sioki toki ´civilizacijos´kampeli - perujietiska truck stopa, t.y., nedidska ceviche kioska pratupejau ten gera valanda, kol audra apsiramino, susivokiau, kad netrukus tems, ir nusprendziau pernakvoti nedidukiam Chala miestely palei Ramuji vandenyna.

Kita ryta kovine nuotaika jau buvo stipriai priblesus, todel nusprendziau nesidraskyti ir per diena sukarti max 400km, juolab, kad Panamericana pradejo vingiuoti palei vandenyno pakrante per kalnus visiskai svaiginanciais posukiais. Jau nekalbu apie visiskai nurautus perujiecius truck ir autobusu vairuotojus, kurie lekia nesveikais greiciais, lenkia viens kita ir apskritai siauteja, kaip tik nori, nesvarbu, kad posukiai kartais vos ne 90 laipsniu, kelias siaurutis ir desinej pusej uolu krastas, krentantis tiesiai i Ramuji kone 1,5km zemyn.

Iki Camana atvairavau be didesniu stresu, isluzau pirmam pasitaikiusiam hostely ir sugalvojau siausti tiesiai i Mollendo, pietinio Peru vakaru pakrantes nr1 surfing spota. Pakeliui sutikti britai, griztantys motociklais is Arica regiono Cilej, perspejo, kad geriau neissidirbineti ir sustoti nakciai Arequipa, nes Mollendo kelias vingiuoja per milziniska kalnu kordiljera ir geriau nemeginti jo pervaziuoti vienu kartu. Kur tau, as gi Issirinkau Marsruta!

taip prasidejo pirmi mano plavinejimai, pasiklydimai ir ganetinai kraupokos near lethal situacijos Peru.

to be continued...
 

to Edvardas

ai, fotkes tikrai nekazkokios, lyginant su gyvais vaizdais.neturiu zmonisko fotoaparato, viskas su mobiliu, tai atitinkami ir rezultatai...

o mergos vienos motociklais keliauja po visa svieta, nieko cia ypatingo tikrai nematau Bolivijoj buvau sutikus prancuzaite, kuri jau metus siauteja Pietu Amerikoj ir planuoja is Meksikos shipintis moca i NZ/Australija; Buenos Aires sugerem su tokia olande, kuri irgi planuoja RTW 2013-2014. Is tarptautiniu forumu pazistu moteriske, kuri viena vaziuoja per Irana, tai su tuo lyginant Pietu Amerika juokutis visiskas gal isskyrus keleta saliu, kur vis dar gali uzsiraut ant nedidukes guerilla, kaip pietu Bolivijoj, bet still. aisku, didesne dauguma merginu/moteru keliauja su savo vyrais/vaikinais, bet man idomiau vairuoti, nei sedeti kazkam uz nugaros

o Peru atsiradau visai netycia-buvau Los Angele pas draugus ir taip visai ant durniaus pagooglinau skrydzius i Pietu Amerika. radau viena belenkaip pigu skrydi i Lima ir pagalvojau, ai, kodel ne?..

pries tai - autostopai po Europa, Maroka ir Egipta. Bet niekad ant motociklo, cia mano pirmas rimtesnis isvaziavimas

P.S.dar vienas didziulis pliusas-Pietu Amerikoje keliauti motociklu kur kas pigiau, nei Europoje. Brazilija ir Cile - beveik europines kainos, bet visur kitur...tarkim, Bolivijoj litras benzino kainuoja mazdaug 1,7 lito

P.P.S.Ushuaia dabar irgi belenkaip salta - siryt ziauri sniego puga parejo, brrr. Pavasaris atsiprasant...

Praktine info planuojantiems motokeliones Pietu Amerikoje:

- is mano sutiktu motozmoniu (UK,Airija,Vokietija,US,Australija,Olandija etc), apie 60% renkasi shipintis savo motociklus. Pliusai- savas pazistamas motociklas, minimalus pasienio mokesciai (kai kur ju ir isvis nera), jokiu rupesciu ir nervu del registracijos, nesunku kirsti sienas, neribotas laikas (Pietu Amerikos atstumai tikrai milziniski, keliai ne visuomet pravaziuojami, todel planuotis griezta marsruta/keliones laika daznai sudetinga).

Minusai - shipingo kainos, korumpuoti policijos ir pasieniu pareigunai (pamate EU/US/Australijos numerius, daznai susigalvoja, kaip prikibti del kysiu), neretai - daliu/ismanaciu mechaniku trukumas arba visiskas nebuvimas, ypac kalbant apie BWM motociklus.

Shipintis motociklus patogiausia i Santiago arba Valparaiso Cileje ir Buenos Aires Argentinoje.

Kitas variantas - nuomotis, bet del nuomos kainu ta verta daryti tik tuomet, jei planuoji 2-3 savaiciu kelione vienoje salyje, nes kiekviena PA salis turi savus istatymus del sienu kirtimo. T.y., issinuomavus motocikla Cileje gali kirsti Argentinos siena, bet va Peru ar Bolivijos - jau ne, ir taip toliau.

trecias ir vienas populiariausiu - pirkti motocikla vietoje. Lengviausia tai daryti Cileje, nes ten paprasciausi registravimo procesai. Ekvadoras, Kolumbija, Venesuela,Peru,Brasilija,Paragvajus,Urugvajus ir Argentina - sudetingesni variantai, nes motociklo registracija uzsienieciui siose salyse trunka ilgiau, kirsti sienas sudetingiau, etc. Pigiausias variantas - Bolivija (La Paz, Cochabamba, Santa Cruz), antroje vietoje - Peru (Lima, Arequipa, Cuzco). Cile - brangiausias, bet lengviausias popierizmo atzvilgiu. Naujas kinietiskas/korejietiskas 250cc dirt bike Peru/Bolivijoje kainuoja apie 1800 USD, naujas KLR 650 - dvigubai tiek +.

- EU vairavimo teises galioja visoje Pietu Amerikoje. Vizos isduodamos pasienyje, dazniausiai trims menesiams (galima prasyti vizos 6 menesiams). Kertant sienas reikia butinai prispausti pasieniecius, kad isduotu motociklo ivaziavimo dokumenta - ji pamirsus, isvaziuojant is salies gali laukti rimti nemalonumai. Ekvadoro, Peru, Bolivijos pasieniuose bet kokias problemas dazniausiai issprendzia USD 50 kysis, bet vistik geriau apsidrausti

-EU draudimas galioja visose Pietu Amerikos salyse. Nusipirkus motocikla cia, pigiausia/paprasciausia isigyti SOAT draudima metams (kaina apie 300lt), kuris galioja visoje PA.

-campingas visoje PA yra nemokamas ir galima campinti, kur tik susisviecia. Aisku, su protu, nes, tarkim, Amazones regione neretai gali ryte palapinej aptikti nelabai draugiskai nusiteikusi tarantula ar net gyvacioka, o Peru Anduose nesunku uzsokti ant pumos.

-keliai:nuo tikrai neblogu greitkeliu (Argentina, Cile) iki vos pravaziuojamu dykumu ir tropiku sunkeliu (Bolivija,Brasilija,Peru,Ekvadoras). Verta pries keliaujant pasitarti su kitais motociklininkais, panarsyti forumus, nes siaurineje PA dalyje vis dar vyksta tokie dalykai, kaip keliu blokados, guerilla, o kartais kelias tampa nepravaziuojamas del nuosliauzu, zemes drebejimu ir potvyniu. Taip pat labai verta atkreipti demesi i metu laikus, nes ties ekvatoriumi vasaros metu (europietiskos ziemos) - liutys, potvyniai, nuosliauzos ir kitoks dziaugsmas, etc.

-ispanu kalba:bent jau visiskai basic zinios-butinos!!anglu kalba imanoma issisukti didesniuose miestuose ir labiau ´civilizuotose´salyse (Cile, Argentina, Brasilija), bet visur kitur - sunkiai arba beveik neimanoma.

rodos, surasiau esme...jei kas planuojat PA mototura - PM, pasistengsiu patarti/padeti!
 

Kelione vienai, po Pietu Amerika, merginai su mocu... Pagarba uz avantiurizma ir drasa.

Exh...
Šaunuolė, taip ir toliau.. ir prašom nuotraukų ir įzpūdžių daugiau.
Prisipirkau popkorno, alaus, sėdžiu ir laukiu tolimesnių aprašymų

Unreal , kaip tik neseniai skaičiau lietuvių knygą kaip aplink ameriką 13mėnesių keliavo , užkabino o čia dar ant dviejų ratų
Dėl nuotraukų tai puikiai suprantu , jos nei dalies neatspindi to ką pamatai

Evergreen, señorita, ese viaje es puta madre que buena. Se tienes ningún chico, entonces yo te quiero muuucho por eso que hiciste! Tengo un sueño hacer mismo que tu. Una buena dia..

awww, dekui uz palaikyma! ei, prisijunkit kas nors...kartais mazumele pavaziuoja stogas vien ispaniskai/angliskai bendraujant, per sita Beveik Pusmeti nei vieno lietuvio motozmogaus nesutikau, wtf??

A Civic: jajaja gracias! mi viaje ya solo esta empezando, este era el parte primero...ahora al norte!!si tienes un sueño mismo me acompañas ey?

oke, tesiu bludijimu rasliavas

zodziu, pasiklausius brituciu motozmogu ir pavarvinus seila i ju KLRus, nusprendziau, kad As Zinau Geriau ir susigalvojau nestot niekur ir varyti tiesiai i Mollendo. Kodel? Is principo, is nepatyrimo ir visisko nesusivokimo atstumuose, kurie PA yra belenkaip apgaulingi. Kartais 900km yra lengviau nei 300km..ypac Anduose, kur keliai daznai prasti del nuosliauzu, vingiuojantys belenkaip svaiginanciais posukiais, switchbackais ir begantys per tunelius, kuriu, aisku, niekas nesivargina apsviesti.

Kadangi Peru yra Peru ir zmones apksritai stengiasi vargintis kuo maziau, tai tokie dalykai, kaip kelio zenklai, eismo taisykliu laikymasis, greitkeliai ar bent jau padoresnes Panamericanos atkarpos yra praktiskai neegzistuojantys. Atstumai, kaip jau minejau, apgaulingi, Ramusis - nenuspejamas (oru prasme), kalnai - siurpoki del aukscio (Arequipa - virs 3km, La Paz iki 4km), avarijos daznos ir dazniausiai tragiskos, nes nera jokiu apsauginiu tvoreliu, nakti visiskai tamsu, o jei kas rimtesnio nutinka, policija/greitoji daznai uztrunka per ilgai. That said, vaizdai vis delto tikrai nerealus, o kai vejas galvoj, tai...

Iki Arequipos posukio nubirbiau be didesniu nuotykiu, gerus 50-70km pavaziavau su australu motozmogais, griztanciais i Arequipa. Belenkaip susizavejau biker camaraderie Pietu Amerikoj, zinau, kad teoriskai tatai yra universalus dalykas, bet...nu nerealu, kaip visi motozmogai vienas kitiem padeda, nesvarbu, is kokios salies, koks mocas, kiek km susukai ar kur keliauji...

Australai atsisveikino ir isciuoze ieskoti alaus AQP, o as, vista, pasukau i Mollendo puse. Tokia grazi sauleta diena, kelias plius minus padorus, motozmoniu yra, viskas ok gi!! aha...

Is pradziu dar optimistiskai, bet pradejus kilti i kalnus pasidare taip kazkaip nebejauku. Eismas - vien krovininiai trucksai, jokiu motopersonu. Dykumos kalnai tokie jaukus, Andai - zali, ir dar kokia lama ar alpaka sutiksi, o Mollendo kordiljeras - kazkokie nykus milziniski pilki zvyro ir smelio kalnai, ir vienisas plikas plentas, vingiuojantis isprotejusia spirale i virsu, zemyn, i virsu, zemyn..GPSas sako, kad liko vos 80km iki Mollendo, bet horizonto nesimato, dar pradejo lyti, galiausiai sugebejau pasiklyst, vos nenusivozt nuo uolos (eilini karta nuo kelio vos nenustume mental perujietiska fura), todel kai galiausiai iriedejau i Mollendo, vos pavyko nulipdyt rankytes nuo handlebarsu - tiek buvau susalus ir perslapus.

Mollendo ivyko ir mano pirmas epic apsigaidinimas su ispanu kalba: ieskojau hostelio, kuris turetu garaza ar bent koki kiema mocui. radau viena nebrangu prie pat vandenyno, klausiu savininko, tienes una cocina por mi moto? tas ziuri, raukosi. klausiu to paties.zmogus visai pasimete. fak galvoju, nu negi visai prastai man jau, issitraukiu mini zodyna...whoops. garazas yra ´cochera´, ´cocina´- virtuve. kitaip tariant, geras 10 min reikalavau virtuves mocui hostely

Kai atsilau, atsikimsau alaus ir atsidariau langa, kuris isejo tiesiai i Ramuji, pasidare taip vis delto gera ant dusios - ok, kol kas sprendimai renkantis marsruta idiotiski, issukiai nelabai mano nosiai, bet ei, i made it, o Panamericanai galo nesimato...pasijutau labai Didus Nuotykiautojas, pasigeriau nuo to vieno alaus (adrenalinas vienok) ir nuluzau

Toliau: kaip blondine Anduose lamas nuo kelio vaike, arba Mollendo - Coporaque:do NOT try this at home!!
 

Prasitrynus Mollendo pora dienu ir truputi atsigavus moraliskai, susigalvojau toliau traukti tiesiai i Valle del Colca - Andu ´sirdi´, sleni, kuriame voliojasi giliausias PA kanjonas (canyon del Colca, virs 2km gylis), skraido kondorai, nedaug kas sneka ispaniskai (daugumoje vietoviu zmones tebekalba Quechua, inku dialektu), ir vis dar turistu nenutampytos vietoves. Google mapsuose pasiziurejau, kad iki Chivay, miestuko, is kurio toliau galima bludyti po Colca kanjona ir aplinkinius grozius, tik kuklus 280km. Eh bien, 280 km neatrodo baisiai, varau!!

Aisku, eilini karta apsigaidinau nestodama Arequipoj. Islekiau 8 ryto su mintim Chivay atsirasti 5pm geriausiu atveju, 7pm blogiausiu. Mhm. Vien grizti iki AQP posukio per tuos prakeiktus zvyro kalnus truko puse dienos, o dar norisi kartais sustoti pafotkint, parukyt arba kavos; apie 4 valanda vakaro pagaliau aplenkiau Arequipa ir sumasciau, kad blogiausiu atveju sustosiu Yura miestelioky. Tuo labiau, kad jau buvau uzropojus i 3km auksti, tai sugalvojau, kad toliau blogiau tikrai nebus.Wrong!!

Yura pasirode besas stebetinau pobjauris miestukas, kuriam tikrai nesinorejo likti nakvoti, todel nusispjoviau ir pasiryzau nusikasti iki Chivay. Vietiniu policininku paklausiau, kiek mazdaug tas gali trukti; jie mane patikino, kad maaaax 1,5 valandos. Ok, ne taip ir baisu. O kad perujieciai vairuoja kaip maniakai, kazkaip nepamasciau...

Apie 6 vakaro iriedejau i Salinas Y Aguada Blanca nac parka, kuris is tikruju yra ziauriai grazus - zali atliplano sleniai su maziukem tobulai melynom lagunom, lamu bandom ir visiskai laukiniu zmogaus beveik nepaliestu krastovaizdziu. Bedute ta, kad po 6 ten jau pradeda temti; kitas dalykas - Valle del Colca diena temperatura pakyla iki plius 25-27, bet nakti staigiai krenta iki plius 5 ir zemiau. Turint omeny, kad dar neturejau zmoniskos aprangos - dzinsai, meleonas megztiniu ir paprasta a la neperslapmanti striuke-pradejau salti kaip benamis sabaka, bet kaip ir nebebuvo, kur trauktis.

Kelias toliau atkakliai kilo aukstyn, pradejau sliauzti 40km/h, nes mocas nepatempe, be to, ant kelio istisai issokdavo lamos. Viena karta teko tiesiog prasistumti moca per lamu banda, nes jos paprasciausiai nesitrauke ir i mano pypsejimus ziurejo pagarbiai, bet labai filosofiskai.

7pm, beveik visiskai sutemo. Sustojau parukyt ir apmastyt anapusybe, nes kuo toliau, tuo maziau juokinga daresi. Rankytes dreba nuo salcio, kelias visiskai tuscias - jokiu masinu, trucksu, autiku, nieko.

Apie 8 vakaro pagaliau nustojau kilti, apsidziaugiau, kad galesiu vaziuot truputi greiciau, bet kur tau - pradejo lyti, lietus virto slapdriba, slapdriba - sniegu. Visiskos sakes. Matomumas joks, salta belenkaip, slidu, ant kelio voliojas uolu gabalai, keleta kartu vos nenusivoziau, nes teko staigiai stabdyt per velai pamacius nuosliauza. Kelias vis dar vaiduokliskai tuscias; jauciu, kad visai prastai, nes is salcio jau net nebedrebu, o kratausi kaip nezinau kas; jokios civilizacijos ir jokiu gyvu butybiu, isskyrus lamas. Pradejau spangti apie tokius gerius, kaip degalines, kavines ir kitokie prabangus vakarietiski dalykai, bet kur tau.

Sliauziu toliau max 30 km/h, nematau nieko, kas 15 min vos nenuriedu velniop nuo skardzio, nes kelias pradejo sukinetis. Jauciu, kad jau po truputi zemyn, vadinasi, pagaliau prisikasiau iki Valle del Colca.

Sniegas apsiramino, kelias staiga sove zemyn switchbackais, teko dar labiau suletinti, nes staiga is niekur mane pradejo lenkti perujietiski collectivos (a la mikroautobusiukai).

Apie 10 pm pagaliau pamaciau Chivay sviesas slenio dugne. Sakes!!! Pasijutau kaip isvydus graziausia vizija pasauly-sviesos, civilizacija,siluma, yayyyy!!! I Chivay iriedejau dar po geros valandos, nebezinau, kaip sugebejau susirast hosteli, iskaliau sriubos is pakiuko, 50, aspirino ir uzmigau.

Pora dienu teko prasivolioti lovoj, nes pakilo tempa, atrode, kad galva suplys, zodziu, persalau is esmes. Kai galiausiai daugmaz pasveikau, prasidejo bludijimai po aplinkinius kaimukus (Coporaque, Yanque, Maca), Colca kanjono explorinimai ir visas kitas tusas. Chivay/Coporaque praleidau geras tris savaites, apspoksojau kondorus, vietini Machu Picchu, padalyvavau corrida de toros ir zirgu sventej kaip extra raitelis, ismokau kokius keturis Quechua zodzius, beveik ikalbejau vietinius gyventojus leisti pamatyti kondoru/buliu kovas (visiskai sick reikalas), paragavau alpakos steiko ir juru kiaulytes kepsnio, atradau nerealius gringos dar neuzfiksuotus thermal springsus, zodziu, pabuvau turistus vulgaris

Toliau: Titikakos ezeras Puno, Amazone ir Cuzco.
 

papasakok pie savo technika, kaip tarnauja tokioje kelioneje, ar pirkai nauja, idomu todel kad pas mus LT toki tureti yra blogiau nei netureti jokio, o tu ziuriu keliauji ir nesiskundi...

crazy merginukas...
Retai taip susidomejes skaitau.Tau tikrai neblogai sekasi mintis regzti,neuzmesk sito reikalo

´papasakok pie savo technika, kaip tarnauja tokioje kelioneje, ar pirkai nauja, idomu todel kad pas mus LT toki tureti yra blogiau nei netureti jokio, o tu ziuriu keliauji ir nesiskundi...´

ne visai supratau klausima ta prasme, kinietiska moca tureti yra blogiau, nei netureti jokio? jeigu taip, tai...hm. Is mano sutiktu motozmogu dazniausiai pirma reakcija irgi buna -´kaaaaa?...su situo scooteriu tiek nuvaziavai?...wuuuuut??´ bet nu ka, nuvaziavau ir dar zadu nusikeberioti iki Venesuelos.

Is esmes tai pirkau ji su mintim, kad apvaziuosiu Peru, parduosiu vietiniams uz ten kokius 500$ ir tiek, bet apvaziavus Peru uzsinorejo Bolivijon, po Bolivijos prisireike i Argentina...taip niekad ir nesustojau Vakarieciu motozmoniu su panasiais kinietiskais/korejietiskais reikalas sutikau vos kelis, bet yra - sitie mocai pigus, jeigu nenori drozti savo prabangaus Kawasakio ar Hondos PA keliais - kodel ne. Plius, tokiose salyse kaip Peru, Ekvadoras, Bolivija yra labai sunku rasti daliu geru gamintoju mocam, arba randi ´fake´ ir buna ne ka (neretas motozmogus skundesi, ypac BMW motozmogai Bolivijoj), o kinietiskam vistiek kazka pritaikysi, nes vietiniai tais kinietiskais varineja, be to, lengva ir pigu susitaisyt.

Bedos kol kas tokios:

- kaip jau sakiau, didesniam auksty mocas dusta ir vaziuojant i kalna sugeba 50km/h ir maziau. 3-4 km auksty reik istisai atsireguliuot karbiuratoriu del retesnio deguonies, nusileidus - vel susireguliuoti prie normaliu salygu.

-labai ne ka vaziuoti per dykuma, bet cia, marodos, jau nebe kinietiska kokybe groja, o vaziuotojo nepatyrimas ir faktas, kad mocas vienok maziukas. Bolivijoj patekus i kelias rimtesnes smelio audras, kai tiesiog ant tako (´keliais´as tu tracksu nenoriu vadinti) susiformuoja nedidskos smelio kopos, teko stumtis, nes slydau ir klimpau istisai.

- apsuku rodykle sugedo jau po pirmu 500km labai nesunku ja ten susitvarkyt, bet nematau prasmes, visvien is jausmo pavaras jungineju.

- toj pacioj Bolivijoj suluzo rack (sitas gi...metalinis remas, ant kurio dedasi smutkes?..), nes tracksai nuo Uyuni iki Tupiza visiskai nesveiki, krataisi kaip beprotis istisai ir taip viskas vibruoja, kad velniop nuvibravo ne tik racksas, bet ir numeriai

- daugmaz ties Patagonija Argentinoj parejo grandine (vienos jungties guoliukas, jeigu teisingai issireiskiau), teko pasikeisti.cia daugmaz po 8-9000 km keliones. Ten pat pastebejau, kad skyla duslintuvo vamzdis, bet labai skubejau nuvaziuoti iki Rio Gallegos, tai nekreipiau demesio.

- Rio Gallegos puse duslintuvo nudirbo duh. nek, vietiniai TDF meistrai suvirino atgal ir viskas sauber.

- TDF susivokiau, kad vaziuoju jau visiskai plikom padangom, bet, man atrodo, 11k km nera blogai nesikeiciant padangu ai, ir dar Argentinoj teko lopyti prakiurusias padangas ir kameras kokius keturis kartus.

- Patagonijoj labai jautesi, kad 150cc ir mocas lengvas, nes vejas (nuo 40-50km/s iki 70-80km/s) taske po kelia kaip sapeli, per diena sugebedavau max 400 km ir max 80km/h. Nuo Comodoro Rivadavia iki TDF keikiaus kaip vezikas ir varvinau seile i mane lenkiancius KLRus, kuriem tas vejas buvo beveik poxau.

- Bolivijos Challapata-Uyuni atkarpoj buvo ziauuuriai nejauku kirsti pora upiu (aciu dievui, kad apdziuvusiu, bet vistiek). Taip mazdaug...´uztsrigsiu purve ar ne?...ai fak...bandaaaaaaau´. Neuzstrigau, bet nedaug truko. Nuo to laiko truputi paranoja, kad teks kirsti galiuka Amazones, nes pataikysiu tiesiai i vasaros liuciu sezona,o asfalto ten praktiskai ner, nu bet cia i ateiti.

- Argentinoj pagaliau isvaziavus i keleta greitkeliu, buvo truputi griaudu, kad galiu vaziuoti max 110km/h. Bet cia jau ispindejimas po visu kitu isbandymu

- dar buvo visokiu smulkiu nesamoniu - pasikeist priekines/galines lempas, labai greit nuskraide pakoju gumos, tokie visokie sh, bet cia jau nelabai svarbu.

- kas liecia estetika - apsilipdziau visus urodnus ZONGSHEN uzrasus lipdukais ir iskart lengviau ant dusios pasidare

tai va, tikiuosi, atsakiau. tas pats amerikoniukas Ryan, kuris man padejo issirinkti sita moca, sake, vajeiiii bet dauguma kinietisku mocu nusprogsta po 10 000 km (variklis sako ate ate). Nu velniaizin, arteju prie 12 000 ir ok viskas..TDF buvau sutikus du argentiniecius motozmones, vienas is ju baisiausiai apsidziauge, mano moca pamates - sake, su kone identisku mocu nukeliavo virs 20 000km, kol isgalejo isigyti didesni/geresni/galingesni.tai taip optimistiskai nuteike o blogiausiu atveju, kokioj Bolivijoj ir varikli pasikeist ganetinai pigu

visa kita...GPS-telefono navigacija ir google mapsai, kai neveikia, orientuojuos palei saule ok, ok, cia pietu Bolivijoj, kai baigesi keliai. Apranga - Peru per kazkoki stebukla radau tokias old school motokelnes, kurios iki siol tarnauja, o visa kita improvizuota. Tikrai gerai tinkanti salma radau tik Argentinoj, normalias pirstines irgi. Zmonisku saddlebagsu ir galines dezes kol kas neiperku, tai viskas lenda i viena didele kuprine (palatke ir miegasa risu ant virsaus) ir improvizuotus saddlebagsus sonuose.

zodziu overall vaizdas kad ir kelia juoka, bet man svarbu, kad vaziuoju

I Cuzco/Machu Picchu ir Amazone keliavau autobusais, nes prie manes prisijunge draugai is US, kurie yra visiskai ne motozmones, tai sugalvojom pakeliauti kartu. Palikau moca Coporaque ir 3 savaites prasitrankem po dziungles, apsniukstinejom Machu Picchu ir patusinom Cuzco. Nemanau, kad verta rasyti apie tai, nes visur autobusais, tai nesiskaito

Grizus i Coporaque, pora dienu pailsejau ir ismoviau i Puno apziureti Titikakos ezero. Sikart jokiu creepy istoriju - pagaliau dasuto, kad kalnuose draskytis neverta, todel isijungiau patogu greiti/tempa, muzika, ir iki Puno be didesniu bedu nuriedejau per dvi dienas, be jokiu stresu, sustojant pailseti, pasigrozeti beribio atliplano vaizdais, parukyt ir pabendrauti su vietiniais, kuriems buvo baisiai smalsu, kaip cia dabar melynake gringa viena keliauja, ir dar ant moco.

Kalbant apie vietinius: Peru, ypac regionuose, zmones laaabai konservtyvus Sustojus nedideliam kaimuky visai netoli Puno, isejau ieskoti nusipirkt maisto ir paklausiau tokios bobules, kur cia galima rasti kokia parduotuvike. Ji man labai maloniai paaiskino, o tada ivyko toks pokalbis:

- vaikeliuk, o tai kur tu cia viena vaikstai dabar? Kur tavo vyras??
- oi, miela ponia, kad neturiu. As viena keliauju.
- kaip tai viena??
- na va viena.
- pala pala...tai o kur tavo vaikinas tuomet, jeigu vyro neturi??
- ponia, sakau, as viena keliauju.
- be vaikino??
- be.
ties ta vieta bobule visai susirauke, itariai pasiziurejo ir skele:

- TAI KUR TADA TAVO MAMA??????

labai juokutis sueme pasijutau frykas visiskas

anywho, i Puno iriedejau grazia sauleta diena, susiradau nebrangu hosteliuka ir ismoviau apspoksoti Titikakos. Ispudis nemazas, tokia praktiskai jura 4 km aukstyje...kranto nesimato, is sonu - snieguotos Andu virsunes, o vanduo toks tobulai melynas, kad atrodo, jog kas nuteleportavo i Vidurzemio juros pakrante kur nors Italijoj. Susimokejus 50 solu (apie 20lt), radau valti, plaukiancia i Puno Islas Flotantes - pluduriuojancias salas. Tos salos toks visai idomus reikalas:is kalnu upiu purvo ir Titikakos nendriu suristos plaukiojancios salikes, kuriose zmones ne tik gyvena, bet pagrindineje didziausioje saloje turi ir savo mokykla, medika, etc. Puno Islas Flotantes yra apie 50 tokiu salu, istisas dirbtinis archipelagas, ir kai kuriu salu zmones net neplaukia i kranta; salos yra pasiskelbusios atskira respublika ir turi savo prezidenta zinoma, neoficialiai, bet jie save laiko ´gente del lago´- ´ezero zmonem´- ir i ´kranto zmones ziuri´ taip daugmaz teviskai ir su ironija

Gringos isileidzia tik apie 10 salu, visur kitur patekti sudetinga. Aisku, tos 10 salu is turistu ir gyvena, todel nors ir buvo idomu pasiklausyti ezero legendu ir paplaukioti su ju nendrinem valciukem, truputi uzkniso ziauuuuriai ikyrus vietiniu myminimai pirkti suvenyrus, paragauti sviezios zuvies ir panasiai. Kazkaip niekur kitur Peru niekas taip baisiai ikyriai nepersa smutkiu. Bet eh bien, viskas buvo idomu, viskas ziauriai patiko, kita diena dar pasivazinejau paciam Puno, o grizus i hosteli ir atsidarius gmapsus planuojant, kur toliau, gime Absoliuciai Geniali Ideja - o taigi Bolivijon, aisku!! Iki pasienio maziau nei 200 km, Peru jau truputi pabodo - ai kodel ne. Ok, nuspresta, Bolivija!!

Kita ryta nuotaika ir entuziazmas lindo pro ausis, staigiai isimeciau kazkoki pusryti i skrandi ir ismoviau i Yunguyu - Peru-Bolivijos pasieni. Iki Yunguyu nuroviau labai greit, nes kelias buvo tikrai neblogas, saule, kairej pusej - bekrastis Titikakos ezeras, jegaaa!!

Atvaziavus iki Yunguyu visi dziaugsmai pasibaige: pasienio pareigunai liepe suktis atgal ir varyti i Desaguadero pasieni, nes, pasirodo, jie teturi tik nedidska pasu tikrinimo posta, o man, kaip uzsienieciui, reikia susitvarkyti moco popierius aduana (muitines) agenturoj. Yunguyu aduana ner. Papykau ir truputi nervas sujamo, nes Puno dar tycia uzsokau i Policia Transito, kur dedes policininkai apziurejo mano moco dokus ir uztikrino, kad galiu kirsti siena Yunguyu. Nu ok, tipiskas perujietiskas pohuizmas. Raunu papildomus 60km i Desaguadero, ima siutas, nes ne tik gaistu laika, bet dar ir esu priversta gerokai keisti marsruta: planavau is Yunguyu siausti i Copacabana ir truputi atsirelaksuoti papludimy su kibiru mojito, o dabar gaidys, is Desaguadero nori nenori reikia vaziuoti i La Paz.

Bet kur desies. Desaguadero - visiskas bardakas, miestukas pasibaisetinai purvinas ir apskritai reto bjaurumo; vidury miestuko - tiltas, kurio kitoj pusej jau Bolivija. Ok. Siausiu iki pasu kontroles, man uzdeda stampa, varau i pasienio muitu kontroles pastata. Ten toks usuotas dede pasiziuri i moco dokus, atsidusta ir nuskelia, kad pardon, bet niekur is Peru as isvaziuoti negaliu, nes mocas pirktas ir registruotas Peru. Pleeeee. Visai nervas sueme. Bandau dedei aiskint, kad nugi neeeeeee, Puno man aiskino vienaip, Yunguyu dar kitaip, wtf???? Dede ryskiai uzknisa mano spygavimai, ir jis nueina pasikonsultuoti su kolega. Kolega palinksi galvele, sako, taigi viskas gerai: man tereikia nueiti ne i muitine, o i agentura, tvarkancia dokus muitinei. Ten man isduos kazkoki ´trumpalaikio motociklo eksporto´popiera, su tuo popieru turiu grizti cia, man isduos dar kazkoki popiera ir viskas, galesiu vaziuot i Bolivijos puse dar siandien.

Ok,kulniuoju i pirma pasitaikusia muitu agentura. Ten manes praso kazkokiu dvieju popieru, kuriu as neturiu. Pasirodo, man reikia gauti dokumenta is kazkokio registro publico (jauciu, kad gal kazkas panasaus i Regitra) ir is tos pacios policia transito. Ir tuos dokus galiu gauti tik Puno, nes Desaguadero nera nei tos, nei anos istaigos.

Visiskai persiutau - nu negi sunku buvo Puno policininkams perspeti del viso sito popierizmo, juolab, kad apie pasienio dziaugsmus teiravausi butent policia transito HQ??? Bet siusk kiek nori,reikia arba toliau bludyti po Peru, arba vistik rauti Bolivijon. Is principo nusprendziau, kad jokios biurokratijos manes nesustabdys ir jeigu nusprendziau, kad Bolivija, tai i Bolivija ir varau, taskas.

Pries isvaziuojant atgal i Puno, dar uzejau i pasu kontrole paprasyt, kad man kazkaip anuliuotu stampa, rodanti, kad palikau Peru. Pasu kontroles dedziai mane uztikrino, kad viskas cia ok, galesiu rytoj kirsti siena be jokiu problemu, nieko cia tas stampas negroja. Hmmmm. Nu ok. Suku atgal i Puno tvarkytis popieru...

Toliau: popierizmo karai, siautejimai La Paz ir relaksas Copacabanoj
 

daugmaz tokio atsakymo ir laukiau, tik nustebau kad pas jus vietiniai tokiais vazineja, tai remonto atzvilgiu kaip ir pliusas, pas mus LT remontas tik naujomis dcalimis, kurias dcaznai tenka uzsakinet, naudota sunku rasti, o naudota ir gera beveik neimanoma, o seip smagu girdeti kadc variklio ir remo netaisei...
p.s. nesikabineju, bet... ne grandines guoliukas o narelis.

a, tai tuomet be abejo, kad LT ar bet kur kitur Europoje butu nesamone toki pirkti. Sicia jie baisiai populiarus del kainos, vietiniai retai kas iperka zinomu gamintoju motociklus, ypac Peru/Bolivijoje (Argentina, Cile, Brasilija labiau ´civilizuotos´). Uztat uzsienieciai arba shipinasi savo mocus, arba vietoj perka naudotus.

dekui uz pataisyma del grandines narelio labai kvailai jauciuosi, nes daugmaz visko mokaus vietoje ir ispaniskai/angliskai visas dalis zinau, o kaip lietuviskai - ne kazka o_0

nerealu, awesome pagarba autorei uz toki pasiryzima ir drasa! jei kas rengtu kokius rinkimus ir butu nominacija Metu Kelione - neabejotinai turetum laimeti

Un real

meh

ok, parspaudziau i Puno jau vakarejant, grizau i ta pati hosteliuka, kur buvau apsistojus pries tai, nusipirkau bonkeli viskio, apskaipinau visus perujiecius draugus su viltim aptikti kazkokios naudingos info - Peru policininku/pasienio pareigunu teorijos apie tai, kokiu man reikia ar nereikia popieriu, pasirode mazu maziausiai silpnos. Pyktis eme juodai. Istaskiau viski ir nusiteikiau karingam rytojui.

Sekancti diena - sestadienis, viskas uzdaryta. Nuvaziavau iki Policia Transito, kuri vienintele daugmaz dirbo, ten man pasake ai jooooo, soris, tau cia pas mus reik susitvarkyt viena dokumenta. Sukilo stiprus noras pasiulyti kam nors i dantis, bet pasitenkinau tuo, kad garsiai pasikeikiau lietuviskai, visvien nieks nesupranta Tvarkoj, sakau, tai duokit man ta popiera. Tada paaiskeja, kad uz popiera reikia susimoketi banke ir grizti su banko kvitu. Fak je, bankai irgi nedirba. Nuostabu.

Iki pirmadienio taip nieko doro ir nenuveikiau, dar pasivalkiojau palei Titikaka, visaip papykau ir tiek. Pirmadieni pagaliau nuvariau i ta ju registro publico, o ten dar viena bomba:pardon, nieko mes tau, zuikeliuk, negalim padeti, nes stai pasirodo, kad man reikalinga dokumenta gali isduoti tik LIMOJ.Limoj, plec, iki kurios virs 1300 km, tiek pat atgal, zodziu...visiskas absurdas.

Cia pagaliau sis tas nuskilo (is operos Durniam Sekasi) - grizus i hosteli pagalvot, ka cia veikti toliau, mane uzkalbino hostelio savininkas, kuriam supasakojau visas bedas. Anas pasikase pakausi, sako, pala, as turiu pusbroli Limos Policia Transito, gal anas kazka pades. Grizta po pusvalandzio, sako, ok, surasyk man moco duomenis ir sutvarkysim viska. Sakes, kaip palengvejo!! Bet, velgi, Peru yra Peru: tas hostelio savininko pusbrolis su popieru susikuite greitai, bet faksuotas dokas kazkodel netiko, todel paprasiau, kad atsiustu FedExu. FedExo Peru nera, yra perujietiska jo versija Zodziu, isganingojo Limos popiero pralaukiau visa savaite, kai ji pagaliau gavau, Puno policija susisuko staigiai ir antra dokumenta man isdave per koki pusvalandi. Yay, penktadienis, varau atgal i Desaguadero.

Tusai cia nesibaigia. Agencia aduanas man papasakoja, kad procesas ilgas (gali uztrukti iki 2 dienu) ir kainuoja 100 USD. As jiems pasiulau ta procesa kazkaip pagreitinti ir susimokejau 120 USD.

6 valanda vakaro, as vis dar Peru. Pagaliau gaunu visus sutvarkytus dokus, Peru pasienis leidzia isvaziuoti. Freeeedooooom!!!!

Ne velnio... Bolivijos pusej pasienio pareigunas zvilgt i mano pasa, sako ne ne, mes negalim taves isileisti. WTF?? aha, tas pats perujieciu antspaudas, kuris sako, kad isvaziavau is Peru rugpjucio 16d. Siandien - 21. Galvojau, nusprogsiu is pykcio.

Vaziuoju atgal i Peru puse, einu aiskintis, kas per fak, su perujieciais. Anie kinkuoja galvelem, atsiprasineja uz padaryta klaida, bet sako, kad nieko dabar padeti negali. Galiausiai kazkuris, matyt, pasigailejo visiskai paklaikusios gringa ir uzdejo pase du naujus antspaudus - viena, kad ka tik ivaziavau ir kita, kad isvaziuoju. Atgal per tilta i Bolivijos puse. Bolivieciai zvengia, bet isileidzia, uzdeda pasa ir palinki gero kelio. Klausiu, ar nereikia jokiu doku del moco. Sako, kad ne.

Vis dar Desaguadero, bet jau Bolivijos pusej. Apima begalinis kaifas, kad nepasidaviau, nes Peru jau buvo stiprokai uzknises (nuotykiai su popieriais, muitinem ir kitais dziaugsmais, aisku, prie to prisidejo). Pernakvojau reto klaikumo hostely ir ryte ismoviau i La Paz.

Iki La Pazo vos 100km, karsta, saule, iskart grizo gera nuotaika, pasileidau Springsteena visu garsu ir nusprendziau, kad Viskas Yra Gerai. Kelias nykokas ir pilnas duobiu, uztat aplinkui-zalias Bolivijos Andu altiplanas ir tos pacios snieguotos kalnu virsunes.

La Pazo centre sustojau kavos prie tokios nedideles kavinukes. Savininkas pasirode besas motozmogus, tai jam buvo baisiai idomu, kur as cia bludiju su savo 150cc - dejom snekos ir dar gavau nemokamus pietus Hail motozmonems!!

Susiradau hosteli, kuriame buvo beveik karstas vanduo (didele prabanga Peru/Bolivijoj), nuotaika visai pakilo, todel susigalvojau pasmirinet po naktini La Paza, kas baigesi triju paru tusu su olandu motozmogais, kurie savo jachta atplauke i Valparaiso Cilej, nusipirko naudotas Hondas 90 ir nusiteike pakeliauti po P Amerika iki balandzio. Apskritai la Paze knibzda motozmoniu is viso svieto, nes daug kas cia sustoja pries keliaudami i Salar de Uyuni (Uyuni druskos dykuma).

Issisiautejus La Paze, pagaliau issikuiciau i savo originalu tiksla - Copacabana. Pusantro simto km, kelias - nerealaus grozio, ne veltui tiek spangau butent apie Copacabana Tiquina kaimely teko keberiotis i ´kelta´- kazkoki is rastu surista plaukiojanti reikala, kad kirsti galiuka Titikakos ezero. Kitoj Tiquina pusej - dar fantastiskesni vaizdai ir galiausiai maziuke jauki Copacabana Titikakos pakrantej.

Visiskas kaifas. Likau Copacabana ketvertui dienu, nes jau ilgai nebuvau patekus i tokia relakso zona - pats miestelis nedidukas, ramu, iki Titikakos - simtas metru, jokiu ikyriu suvenyru pardaveju, karsta...pirmas dienas variau apziureti bolivietisku Islas Flotantes, kurios apimtim gal ir maziau ispudingos, bet kur kas draugiskesnes ir jaukesnes, nei perujietiskas variantas, ir Isla del Sol - Saules salos, kuri, pasak legendu, yra inku gimtine. Isla del Sol isvis kazkoks rojus, ramiakas, pilna nediduku tobulai baltu papludimiu, o jeigu yra noro ir jegu, galima pesciom nueiti iki Saules sventyklos - dar vieni a la Macu Pikcu griuvesiai. Zodziu, pailsejau, atsigavau, apsiedziau vietiniu zuvies kepsniu, kazkuri vakara su britais turistais islakiau savo ilgai laukta kibira (ok, gal puskibiri ) mojito, ir issiruosiau i ta pati Uyuni. Paskutini vakara Copacabanoj parejo emailas is seno draugelkos skoto su kvietimu uzsokti i Brasilija. Skotai Rio de Janeiro nesimeto, skrydziai PA pigus, - kodel ne, jamam

Nuvairavau iki Oruro, palikau moca pas pazistama motozmogu ir autobusais nusikeberiojau i Santa Cruz gaudyti savo skrydzio. Truputi juokas sueme, nes keliaujant su mocu - jokiu bedu (isskyrus pasienio nesamones), o va autikais strigau dukart - viena karta Cochabamboj del kazkokio streiko ir keliu blokados, antra kart - pries pat Santa Cruz del kazkokios nedidskos vietines guerilla. 12 valandu kelione virto i 20 valandu, vos spejau i oro uosta o_0

Apie Rio irgi turbut neverta pasakot, nes ne su mocu Grizau i Bolivija, pakartojau savo autobusu odiseja Sta Cruz - Cochabamba - Oruro, ir isroviau i pietus, i Uyuni.

Begalinis dziaugsmas buvo vel vaziuoti mocu, nusprendziau, kad daugiau jokiu autobusu anei lektuvu, kol esu PA - vaziuosiu, kol mocas nusprogs arba kelias baigsis.

Oi prisikarksejau su tais keliu baigimaisis...
 

Tai tu ten esamuoju laiku esi ar pasakoji butuoju laiku

duotu momentu randuosi Tolhuin, Tierra del Fuego, Argentinoj. Pasakoju, kaip atsibeldziau iki cia, nes esu uzstrigus ir ner ka veikt.
soris uz literaturinius sokinejimus, kaip iseina, taip ir porinu

Buenos Aires'e turiu giminiu, aplabkyk uz mane
sunku ka ir pridurti, drasi mergiote

aww kad as i Bs As turbut neuzsuksiu, nes tolimesne ideja - Ruta 40 iki Mendosos, tada i Cile per Paso de Libertadores ir atgal i siaure per Peru/Ekvadora/Kolumbija/Venezulea.

Uztat Bs As dabar trinasi turbut zymiausias motozmogas PA: toks airis, nuvaziaves nuo Aliaskos iki Ushuaia su Honda 90. Facebook - Sean Dillon, FB puslapis - Honda vs the World, labai rekomenduoju paskaitinet apie jo bludijimus

Neturiu FB
Tad liksiu nepaskaites

Nu blin, super mane tik vienas klausymas kankina - is kur pinigai? ...bendrai. Ar uzdirbai, viska metei ir pradejei barstytis po pasauli?

bendrai - uzsidirbau ir ismoviau, be to, padirbeju pakeliui (kaip dabar Tolhuin), kai visai sakes buna.neplanavau keliauti niekur toliau, nei Peru, bet kaip sakiau, uzsedau ant moco ir nebeisejo sustot o apskritai PA galima labai pigiai suktis. galiu visa pklode surasyt, kaip, kas ir uz kiek, tik gal i PM, jei kam idomu/aktualu, bo kazkaip sicia ne apie tai vienok

Merginoms vyrai padeda, butu visai kas kita jei koks bedzius berniukas ryztusi tokiai avantiurai.
Turbut liktu dar viena baltu kauliuku kruvele ir tiek
nuosirdziai zaviuosiu gebejimu sitaip gyventi, man tai tikrai nepavyktu, nes vien del paliktu namu nusigrauzciau pirstus

Saunuole mergaite, labai grazu, gaila foto kokybe vidutiniska, na bet gal Kaledu senelis istaisys sia klaida

Nuostabi salis, deja man ji nepasiekiama motociklus...