Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Pietų Amerika: Nazca-Ushuaia-Caracas

Nu cia sakyciau tikras motofanas, nereikia nieko, nei moco kazkokio rimto, nei spec. aprangu/apsaugu/irangos, svarbiausia ideja galvoje+didelis noras ir atsiranda galimybes... aisku reikia ir kazkokiu tech. priemoniu (navi), ir kalbos, bet kai jaunas ir neapsikroves gyvenimo bagazu, viskas iki keliu. Bus smagu prisimint po kazkiek metu, pavydziu baltai, man tokie bajeriai ko gero tik pensijos sulaukus svieciasi, dabar laikas pats brangiausias. O kas del pinigu, tai pirmiausia reikalavimai neauksti -mocas tipo minskelio, aprangos uz 3-4000 ir salmo uz 1500 nereikia, krepsiai ir kt. - apsieisim, be to, Pietu Amerika gan pigi, ir aisku, kol jaunas, daug lengviau viska priimi ir komforto lygis daug zemesnis, tai mes jau ispindeje, mums duok viska ir dar pagalvosim, ar verta judet super, linkiu sekmes tolimesniuose zygiuose!

Citata:

Cituoju: voras* Merginoms vyrai padeda, butu visai kas kita jei koks bedzius berniukas ryztusi tokiai avantiurai. Turbut liktu dar viena baltu kauliuku kruvele ir tiek

motozmonems padeda motozmones

va praeita sekmadieni pahostinau toki airi motozmogu, kuris gyvena Australijoj ir dirba elektriku (nieko hytro, kitaip tariant). 2012 apvaziavo gera gala Afrikos, grizo i Australija, padirbejo,pasitaupe, atmove cia, dabar vaziuoja aplink PA.Parase FB zinioka uzvakar, kad buvo juodai striges palei Comodoro, parejo priekines padangos kamera visiskai, iki miesto teko stumtis,o tada dar bankas kortele uzblokavo. Atrodytu, sakes Nek, Comodoro sustojo vietinis argentinietis motozmogus paklaust, ar nereikia pagalbos, ir baigesi tuo, kad priglaude dviem parom, kol susitvarke banko reikalus ir moca.

Taip kad ar mergiote, ar vyriskis su mocu vaziuoja, jokio skirtumo. Ir vienu bicu, keliaujanciu mocais, cia taip plius minus 90% daugiau, nei mergu, tai nelabai matau, kur cia tos mano privilegijos

Zeba, metu viska ir minu ispaskos, tik grizti nebebus kur

kokie afigieni plaukai is kur tiek ryzto tokiai kelionej, ne kekvienas su africa ar kokiu gold wingu y panasia kelione neisvaziuotu, o cia su kinietisku scooteriu )) geras !

Citata:

Cituoju: MedLey kokie afigieni plaukai is kur tiek ryzto tokiai kelionej, ne kekvienas su africa ar kokiu gold wingu y panasia kelione neisvaziuotu, o cia su kinietisku scooteriu )) geras !

Plaukai dėl praktiškumo kad nereikėtu dažnai plauti
Su GoldWingu į tokia kialione net nevažiuotu niekas nes to padaryti fiziškai būtų neimanoma. Tai taip pat kas su Formule-1 važiuoti į raly Paryžius-Dakaras

Na, gold wingas tik palyginimui del atstumo, neturejau omenyje kad vaziuotu po bekele su juo, nors turbut mazai kas nemate to video kaip su britva keliavo ir nieko tokio

Super!
Pavydžiu keliauninkei tokio charakterio, kad gali taip nerūpestingai sau leisti išlėkt kur akys mato

eee, nevarykit ant mano ´kinietisko scooterio´ kinietiskas scooteris yra gerai

tarp kitko, maciau britu porele, keliaujancia su Goldwingu, tiesa, Argentinoj, kur keliai zmoniski, bet still.

anywho.

Jau pasimokiau, kad PA niekur nenuskubesi, o ypac su mano tempais ir galimybem, todel pirma diena nuvaziavau vos 120km iki Challapata. So far so good, kelias pusetinas, saule, isluzau Challapata ir kita ryta ismoviau i Uyuni kuo anksciau. Iki Uyuni apie 180 km, ramiakas, bet vistiek isriedejau kuo anksciau...ir aciu dievui.

Kazkur po 20-30 km uz Challapata asfaltas baigesi. Taip tiesiog, be jokiu perspejanciu zenklu, nieko. Fak. Pofik, varau toliau, - gal cia koks kelio gabalas, kuri taiso, ar koki velnia.

Vaziuoju zvyro/smelio sunkeliu, saule spigina juodai, vis sustoju pasiziuret i GPSa, nes kazkaip ne taip viskas atrodo. Salar de Uyuni yra didziausia pasaulyje druskos dykuma, daugybe turistu is viso svieto, daugybe motozmoniu... Galvoju, kad apsigaidinau ir kazkur ne ten nusukau, nes juk negali buti, kad i tokia turistine vieta vestu tiek vienas varganas smelio baiskelis??

Gali

Stumiuosi toliau, sliauziu 50-60km/h, nes belenkaip krato, o vietom - smelio ruozai ir duobes. Slystu, keleta kartu vos vos nenusivoziu. Privaziuoju nediduka kaimeli, truputi palengveja - kazkokia civilizacija, blogiausiu atveju apsisuksiu ir grisiu. Pervaziuoju visa kaimuka, sunkelis staiga issisakoja i kokius 6 takus, begancius skirtingom kryptim per dykuma. Kur toliau?? Bandau klausineti vietiniu, bet visi tik kraipo galvas ir rodo, kad sukciau atgal. Atgal neidomu, reikia pirmyn!! Pabandau du daugiausiai zadancius takus, vienas baigiasi ties kazkokia troba, kitas suka pernelyg i vakarus. Griztu, meginu toki siauruti sunkeliuka. GPSas sutinka. Ok, kratausi toliau. Eismo jokio, per keleta valandu pro sali praleke vos vienas sunkvezimis. Truputi nejauku, bet kol sviesu - pirmyn.

Sunkelis staiga dingsta upes vagoj. Tilto aplink jokio, eh bien, cia Bolivija, kam tie tiltai. Upe stipriai apdziuvus, perbrendu i kita kranta, giliausioj vietoj - vos iki keliu. Ple. Ima baime, bet pofik, bandau. Pervaziuoju, vos neustringu kitam krante, nes mocas klimpsta belenkaip, nulipu, isijungiu pirma pavara ir siaip ne taip issikrapstau. Phew. Surukau pergales cigarete, atrandu, kur sunkelis prasideda is naujo, ir varau toliau.

Smelis, zvyras, karstis, nei gyvos dvasios. Matau, kad tolumoj pradeda formuotis nedideli smelio sukuriai. Gaidys, as su smeliu nedraugauju visiskai. Vistiek varau toliau. Dar pusvalandis, ir as praktiskai smelio audros vidury. Birbiu vos 20 km/h, nes baisu pamesti kelia, nieko nematau, smelis visur, salme, uz striukes, batuose, as esu Smelio Zmogus, suima kazkoks isteriskas juokas - nu va, brungioji, bus tau vienai plavinet po dykumas.

Tiesiog pries nosi formuojasi nedidukes smelio kopos, slystu, drebiuosi ant sono. Krapstau moca lauk is smelio, vejas visiskai nesveikas, vos isstoviu ant koju. Antras bandymas; keli km, ir mocas visiskai uzklimpsta. Padangos kazkur ketvirciu smely, nulipu, siaip ne taip stumiuosi. Susivokiu, kad nusistumiau nuo kelio, nes ratai pagaliau uzkabina kazkoki akmenu ir zoles kupsta. Keikiuosi, stumiuosi atgal, nusiimu striuke, karsta kaip pragare, smelis lenda visur, vejas. Prasistumiu gera pusvalandi, kol audra kazkiek apsiramina. Sekancius kelis km pusiau vaziuoju, pusiau einu, isijungus 1 pavara. Visiskai nebejuokinga. Staiga pries nosi - kazkur metro aukscio smelio monstras. Matau ta pati mane aplenkusi sunkvezimi, uzklimpusi smely. Vairuotojas su keleiviu bando iskasti padangas, sekasi nekazkaip, nes smelis belenkaip smulkus ir byra atgal vos pajudinus. Priespriesiais - uzklimpes autobusas. Perujieciai nesiparina, susede ant smelio kapoja sumustiakus ir smalsiai ziuri, kaip cia dabar gringa su mocu issikapstys. Galiausiai autiko vairuotojas ir dar keli dedes pasisiulo padeti, su ju pagalba siaip ne taip persistumiu moca per ta prakeikta smelio kopa. Klausiu autobuso vairuotojo, kiek liko iki Uyuni. Anas draugiskai ramina, kad vos 60km, kad toliau kelias geresnis, ne tiek smelio. Ok, bent jau teisinga kryptim vaziuoju.

Su smeliu dar teko pakariauti bent dukart, stumiantis moca; vakarejant pagaliau isvaziavau is lekianciu smilciu zonos ir perlipau i kazkoki zvyro/akmenu ruoza. Kas mazdaug 10 km tekdavo stoti ir ieskoti, kaip apvaziuoti vidury kelio iskasta griovi (vistiek kazkokie tvarkymo darbai ten, matyt, vyko). Dar karta smagiai dejausi, nes laiku nepamaciau smelio duobes, slydau ir ciuoziau zemyn. Tas, matyt, ir pribaige racksa - suluzo per abi puses. Siaip ne taip susiraisiojau virvem ir pirmyn.

Kazkur 6-7 vakaro saule pradejo leistis, staigiai atsalo, o horizonte - absoliuciai nieko, tik ta pati dykuma. Nejauku, staigiai makt kavos is termoso, parukyt ir pirmyn toliau. GPSas rodo, kad jau visai prie pat Uyuni, bet pasiklydau ir nuvairavau per daug i rytus. Velniena, griztu iki paskutinio pravaziuoto sunkeliu issisakojimo, suku i vakarus, sunkelis vel pavirsta smelio taku. Nais. Varau toliau, slidineju per visa taka kaip neblaivus dviratininkas, pofik, pirmyn pirmyn pirmyn, norisi greiciau nusikasti iki Uyuni. O to Uyuni kaip nesimato, taip nesimato. Visai nebejuokinga.

Darkart stoju parukyt. Zvalgaus aplinkui: dykuma, besileidzianti saule, jokios autotransporto priemones aplink, jokiu civilizacijos zenklu. Nieko, blogiausiu atveju, turiu palatke, turiu vandens, viskas gerai. Telefonas nusprogo, GPSo nebeturiu. Keikiuos, kad nenusipirkau saules energijos pakrovejo. Eh bien, dar nesutemo, nusiteikiu nuvaziuoti dar bent 15km - jeigu pasiklydau, tai pasiklydau, poxau.

Vaziuoju toliau, staiga is niekur nieko - zenklas ´Salar - 20km´.Victory is mine!!! Salar druskos dykuma prasideda prie pat Uyuni, vadinasi, vaziuoju gera linkme.

Dar pusvalandis, ir uzriedu ant asfalto. ASFALTO!!!! Visiskai nerealus jausmas. Ivaziuoju i Uyuni atrodydama kaip urvinis zmogas - viskas nueje purvais, visur smelis, nusiimu salma, is dredu irgi byra smelis, akys raudonos kaip vampyro, fiziomordija purvina. Pats Uyuni - nykus dulkinas miesteliokas, salta, vel kyla vejas, deruosi del hosteliu kainu, visai kojeles nebelaiko. Dusas, lova, miegot, aciu uz demesi.

Is ryto viska skauda, skauda rankas nuo itampos, skauda koja, desine koja skauda dar labiau (sugebejau nusidegint i duslintuva kazkurio dribimo metu). Nenoriu jokiu druskos dykumu, noriu valgyt ir noriu varyt is cia. Uzeinu i kelias agenturas pasiklausineti ekskursiju i Salar kainu. Nuo 150 USD. Ai galvoju velniop, biudzetas ir taip perverztas. Susirasiu motozmoniu, kurie varo i Salar, ir prisikabinsiu prie kompanijos. Vienai baisu, nes daug kas ten su mocais pasiklysta, o as turiu ypatinga talenta pamesti bet kokia orientacija erdvej.

Motozmoniu, varanciu i Salar, nera. Ok, skersa ant to Salar - pasiliksiu kitam kartui, kai bus daugiau jegu ir pinigu. Vaziuoju iki degalines uzsipilt benzo ir toliau i pietus, i Tupiza, kur pagaliau nulipsiu nuo Andu, o tada...o tada - dar neaisku, bet galvoj jau kirba mintys apie Argentina.

Degalinej sutinku tris motozmones is Ciles su belenkaip hytrais BMW. Pasilabinam; jie keliauja i Potosi ir toliau i Peru. Papasakoju, kad toliau planuoju rauti i Tupiza ir tuomet i Villazon pasieni. Cilieciai susiima uz galvu, sako, neisprotek, katuk, su savo maziuku mocu uzsimusi tu ten. Papasakoja, kad ka tik buvo sutike argentinieti motozmoga, vaziuojanti is Tupizos i Oruro, ir kad anas sake, jog jam cia buvo ´toughest road ever ridden´. Kiek supratau, tas argentinietis keliavo su KLR 650. Fak. Nieko, debilam sekasi, As Galiu Surukom po cigariuka, aptariam Tautu Draugystes tarp motozmoniu privalumus, vienas is ju uzkabina man ant moco priekio metalini kaukuoliuka -´to scare death away´. As jam padovanoju paskutine tureta apyranke su Lietuvos veliavos spalvom - ´to scare bad beer away´ Palinkim vieni kitiems gero kelio, as maunu i Tupizos puse.

Iki Tupizos - apie 100 km, bet kelias toks pat tragiskas, kaip ir iki Uyuni. Zvyras, smelis, jokios gyvybes, kelias nuolat sakojasi, sedi sau kryzkelej ir bandai susigaudyt, kas kur.

Pagaliau pradejau leistis zemyn Andu slaitais. Ivaziavau i ´menulio pavirsiaus´zona - visiskai frykini ruoza is baltu ir pilku uolu, tikrai kaip kitam pasauly pasijutau. Prasidejo leidimasis zemyn, t.y., istisinis kabejimas ant stabdziu, nes sunkelis pradejo metytis zemyn visiskai nurautais zigzagais. Tuomet vel ziauriai nelygaus zvyrkelio galas.

I vakara pradejau leistis i zalia palmiu prisodinta Tupiza sleni. Yay. Likus kazkur 12 km iki Tupizos, sugriuvo grandines deze. Nuemiau ja velniop, siaip ne taip parspaudziau iki Tupizos ir nuluzau.

Ryte apsiziurejau moca, ar vel kur nors kas nors nesuluzo. Racksas kapo ant sparno, abi galines lempikes nurautos. Nieko, tas pataisoma. Viskas ok. Tik stai...neber numeriu!!!! Ryskiai pameciau kazkur kalnuose ir net nepastebejau...

Toliau: i Argentina be numeriu ir be proto, rock on
 

Evergeen nebandei savo kelionės pasakojimo parduoti kokiam žurnalui, laikraščui ar naujienų portalui nes keliaujant pinigai tikrai nepamaišo.
Nepastebėjau ant tavo moto kuro atsargų kanistros, tenai taip lengva surasti degalinę?

jos moto 150cc 4t, tai lasus bendzo turetu vagyti.
p.s. del tel baterijos, leidziantis i tokia keione tai masininis tel pakrovejas ir motocikle irengtas masininis "perikurkes" lizdas turetu buti savaime suprantamas dalykas, plius tai kad pas tave visdelto 12v tai jokiu ploblemu nekyla, tik pora laiduku pasijungti....

skaitau ir mėgaujuosi respect autorei, istorija verta televizijos laidos

Puiki kelionė, puikus pasakojimas taip ir toliau

pasiieskok benzokolonkej ar eBay kazko panasaus.Sitas brangus,bet funkcionalus.

http://www.ebay.com/itm/12V-chrome-Motorcycle-Cigarette-Lighter-P....

Yra prikurkiu visiskai ir uz centus

http://www.ebay.com/itm/Motorcycle-12V-120W-Car-Cigarette-Lighter....

Citata:

Cituoju: 4xRG Evergeen nebandei savo kelionės pasakojimo parduoti kokiam žurnalui, laikraščui ar naujienų portalui nes keliaujant pinigai tikrai nepamaišo. Nepastebėjau ant tavo moto kuro atsargų kanistros, tenai taip lengva surasti degalinę?

tiesa sakant, meginau pasiulyti vienam LT naujienu portalui, bet nesudomino.

Su degalinem Bolivijoj ne kas, bet as su pilnu baku galiu nuvaziuoti virs 300km, tai ne beda. Be to, blogiausiu atveju visada galima paprasyti kokiam kaimely ar miesteliukstyje, kad kas is vietiniu parduotu. Taip daryti dar ir pigiau, nes Bolivija is uzsienieciu ima trigubai daugiau uz benza, nei is bolivieciu. Bet dabar jau teks isigyti, nes Ruta 40 yra plius munus 320km kelio galas, kur ner absoliuciai nieko.

Del ´prikurkes pakrovejo´- butu sauber, bet as savo telefa galiu pakrauti tik su baterijos pakroveju (tprsme, reikia isimti batarke ir ja krauti atskirai), nes sugedo tas reikalas, kur dedasi pakrovejo jungtis.

nu vamzdec... Va cia tai Robinzone..!!!

nekilo mintis nusipiest naujus numerius? Nes,kiek suprantu,jei polity sustabdys bus problemu.Nekalbant jau apie sienas..

Citata:

Cituoju: senis nekilo mintis nusipiest naujus numerius? Nes,kiek suprantu,jei polity sustabdys bus problemu.Nekalbant jau apie sienas..

su policija bedu dar nebuvo (stabde ir Bolivijos, ir Argentinos pusej) - paprasydavo parodyt moco popierus ir teises.

o del sienu...tuoj susikaupsiu surasyt savo odiseja i Ushuaia Be Numeriu

Laukiam nesulaukiam odisejos.

Kur planuoji sutikti Kaledas?
tik nepamesk galvos

Citata:

Cituoju: voras* Kur planuoji sutikti Kaledas? tik nepamesk galvos

Oba, rimtai,Kaledos!! greiciausiai vis dar Argentinoj, kur nors palei San Carlos de Bariloche.

Galva senai metosi kazkur Bolivijos Anduose

Bet sita gi. Tupizos rytas: visiskai suvarytas racksas, nurautos galines lempos, pamestas numieras, subyrejes grandines boksas, tepalus vel verkiant reikia keisti. Nusprendziu del pamestu numeriu imti panikuoti veliau, first order of business - susirasti kazkoki motoshopa. Tupiza - nedidele, apsuku kelis ratus centre, pasiklausineju, kur kas, bandau ieskoti motoshopo, kuri visi rekomenduoja. Sustoju prie sviesoforo (fail: bolivieciai vairuotojai dar didesni maniakai, nei perujieciai, ir tokios smulkmenos, kaip keliu zenklai ar kazkokios ten sviesos, jiems visiskai nedaro ispudzio. Kill or be killed, sakant). Laukiu zalios sviesos, staiga jauciu smugi i moco gala, is to strioko ir apsivoziu. Kazkoks taksistas patingejo stabdyt prie raudonos. Pravaziuodamas pro sali dar sugeba uzkabint moco rankena ir sutraisko veidrodeli.

Kadangi jau buvau nusiteikus, jogei Cia Yra Bolivija ir galima tiketis absoliuciai visko, nusprendziu, kad ner cia ko keiktis ir putotis. Tolko jokio, geriau isijausti i Zen masterio vaidmeni. Dar uzmatau, kad visa incidenta tingiai stebi vietinis policininkas, sudejimu panasus i Michelin logo. Viltingai paspoksau, bet anas ziovauja ir ryskiai nieko daugiau is gyvenimo nenori, kaip tik sulaukti siestos. Taksistas nukale durne gringa, ot tai tau ivykis.

ZEN. Galu gale, sutraiskytas veidrodelis - tai ne koja ar makataufelis. Pirmyn i sviesu rytoju, t.y., motoshopa.

Motoshopas pasirodo besas toks nedidskas jaukus skladukas, kuriam siestos alu jau atsikimse du vyriokai. Supasakoju, kas kaip, jie man mikliai suvirina racksa, sulaksto nupirkti nauju galiniu lempu ir veidrodelio, pakeicia tepalus, mocas vel daugmaz panasus i moca. Sakau, o gal galit man dar nupaisyt numeri ant sparno, ar kaip, nes va ruosiuos Argentinon ir kazkaip negrazu plikam pavidale vaziuoti. Anie zvengia, ploja rankytem ir negali atsidzaugti, kad dar ir tokiu idiotizmu buna ant svieto. As mintyse atkaliai kartoju ZEN ir bandau isivaizduoti savo happy place, kuri tuo momentu buvo Kur Nors Prie Juros, Salia Alaus Backos. Galiausiai motoshopo vyriokai nusprendzia, kad paisyti numeri yra gaidys, ir susako, kad geriausia man dabar but pasitarti su policija - o gal ka pagelbes.

Eh bien. Riedu atgal i Tupizos centra. Tik pamatau taksi, ir toks nervinis tikas suima. Nieko. Randu policijos komisariata, bet pasivelinau: siesta, visur viskas uzdaryta. Randu kazkoki gringo restoraneli, uzsisakau bolivietiskus pietus ir apmastau savo kol kas nykokai isrodancias perspektyvas. Jeigu policija man nieko gero nepasakys, logiskiausia butu sukti atgal i Peru, susizvejoti naujus numerius ir...ir ka tada?..Tada vel begalinis popierizmas norint isvaziuoti prie kokios ten Ekvadoro sienos?...Hmmm. Deti skersa ir apsikabinus Zen dvasia meginti rautis i Argentina per Villazon pasieni?...variantas, cia Pietu Amerika, cia visiems viskas pohau, bet vis delto net cia turbut nieks neleidzia bludyti per sienas be numeriu?..

Vakarejant vel sturmuoju policijos komisariata. Is ten mane pasiuncia i ta pati Policia Transito, tik bolivietiska varianta. Ok. Randu Transito, pasakoju, kas kaip. Toks zvalios nuotaikos i comandante Stalino usais sako, kad gi viskas gerai - surasys kazkoki hytra popiera, ir galesiu sau rairinti i Argentina ar kur tik velniai nunes. Success!!! Perskaitau tai jo masinele surinkta popiera, o ten raso, kad Tokia Ir Tokia su Tokiu ir Tokiu Mocu Pamete License Plate, mes uzfiksavom fakta, visada jusu, Tupizos Policia Transito.Kazkaip skystai. Zyziu, ar tikrai cia man to popiero uzteks. Stalino Usai tikina, kad taip, tik kai ivaziuosiu i Villazon, turiu is ju paprasyti tokio paties dokumento.

Viskas atrodo kazkaip necystai, iskyla prisiminimai apie Peru-Bolivijos pasieni, bet daugiau kaip ir neber, ka nuveikti.

Okauskas, griztu i hosteli, persipakuoju savo rysulius, susirandu alaus ir nusprendziu, kad rytoj - mirk gyvenk - Argentina. Neisileis - isirausiu.

Isausta didysis Pasienio Sturmo rytas. Raunu iki Villazon, sikart asfaltuotu keliu. Jau pazanga. Pats Villazon dar baisesnis, negu Desaguadero. Pasikeiciu bolivietiska piniga i argentinietiska, parukau ir pedinu pas Bolivijos pasieniecius. Anie pavarto moco dokus ir sako, kad truksta Ivaziavimo Popiero.WTF??? sakau, kad Desaguadero nieks man jokiu Ivaziavimo Popieru nedave. Anie aiskina, kad ka jau padarysi, bet niekur toliau as vaziuoti negaliu. Mocas lieka pas juos 10-iai dienu, kol susitvarkysiu dokus.

ZEN.

Pradedu visaip spygauti, kad ne mano bedos, jeigu dundukai Desaguadero pasienieciai neisdave man to kazkokio dokumento. Matau, kad jokios prasmes. Tada isbandau Amerikej gerai veikianti buda ir imu reikalauti Valdzios. Pasienieciai susimasto. Valdzios taip ir nepakviecia, bet moco arestuoti irgi nebeskuba. Pataikiau. Nutaisau Bembio snukeli ir visaip graziai pasakoju, kad gi o gal Nieko Cia Baisaus?...

Po gero pusvalandzio derybu dedes pasienieciai nusprendzia, jog bus geriausia, jeigu tiesiog leis man vaziuoti i Argentina, nes mato, kad neatsikabinsiu. Papasakoja, kad kita karta butinai reikalauciau to Ivaziavimo Popieriaus ir butinai pasiimciau toki pas argentiniecius.

Tfui ple, praslydau. Einu atsistampuoti lauk is Bolivijos, tada - pas Argentinos pasieniecius parodyti moco dokumentu. Argentinieciai viska sutvarko per penkias minutes, sako, varyk dabar iki pasu kontroles stampo ir galesi ciuozti. Kazkaip per gerai cia viskas. Akuratt: griztu su Argentinos viza pase, pasiimu izymuji Ivaziavimo Popiera, o tada pasienietis skelia: ok, dabar privaziuok iki cia su mocu, patikrinsim, ir bienvenidos. Faaaaak. Kojeles ir rankeles nutirpo, mintyse jau kaupiuosi dar vienam ilgam aiskinimuisi, kur ir kodel pameciau prakeiktus numerius. Dede pasienietis papraso atidaryti kupriakus, patikrina, ar chasis numeris sutampa su mano dokais...ir palinki geros keliones. Ir nuostabos net aciu nebesugebu pasakyti, sedu ant moco ir raunu i Quiaca miesteliuksti - jau Argentinos pusej!!!

Niekas to nesancio numerio taip ir nepastebejo (arba pastebejo, bet as jiems padariau gilu ispudi ant sparno uzlipdydama melyna Monsterio lipduka).

Veliau, kertant Ciles siena Tierra del Fuego ir is naujo ivaziuojant i Argentinos TDF puse, prie nesancio numerio irgi niekas nesikabinejo. Pasirodo, kol dokai tvarkingi, tol vaziuok sau su Monsterio logo vietoj numeriu.

Quiaca iskart sutikau katlavana atsiputusiu argentinieciu motozmoniu, vaziuojanciu i Uyuni. Anie iskart susmalso, ar as keliauju i Ushuaia.

Ushuaia?...hmmm.

Pagooglinau,kodel ta Ushuaia toks blatnas reikalas. Pasirodo, ogi todel, kad pieciausias pasaulio miestas. Po Ushuaios jau nebent i Pietu Poliu.

Susimasciau.

Tam kartui Quiacos motozmoniu tuse nusprendziau, kad pradziai reikia nusibelsti iki Atlanto - bus simbolinis Nuo Ramiojo Iki Atlanto zygis. O paskui - kur velniai nunes...

(Soris, kompe voliojasi tik pora foto is Argentinos, pasistengsiu susikuisti ir greiciau persikelti viska is tel).
 

man isvis nerealiai skaitosi, esu sekes airiu poreles (paul and maeve) kelione nuo kanados iki ushuaia su bmw mocais (jie rase ridersdigest zurnalui tai vis laukiau naujo numerio) o dabar matau, kad pietuose dalis marsruto sutampa , ir galvoju, ten aniems buvo jega ir baisu ir sunku ir daug ispudziu, o cia lietuvaite ragauja ta pati keliones saldumyna, nu super, linkiu sekmes, lengvu km ir aisku, kad saugotu tave kas nors. Palaikau sia gringa saunuole!

Niu viskas grazu.
Melynake tautiete,viena trankosi ten,kur ne kiekvienas diedas isdrystu ,arba pasiryztu trankytis
Niu bet fotkiu kokykybe,kai kuriu tai blyn ne kaska
Skirtingais aparatais fotkini,ar kaip ci gaunas?

P.S. Parasas tavo prikolnas

Saunuole mergaite, suzavetas tavo kelione ir filosofija ir sukuosena.

...PS. jei neisejo uzkabinti lietuviu portalu, uzkabink situos:
http://www.dakar.com cia labai dideles lentynes dykumom, argentina, bolivija, cile., jie daznai parodo tokius keistuolius per TV taip Tu . beto tu mergina keliaujanti su mazu motociklu viena- egzotika, manau iseitu i gera, Lenktynes prasideda sausio pradzioje, bet kurybines grupes jau senai dirba.
..PS2 kiek tau metu, ir is kur tu kilusi..?
....sekmes. laukiam ride repor

Oi kaip skaniai perskaiciau. Nu bet saunuole tai nereali. Manau, kad tavo istorija yra siu metu topas motociklizmo gyvenime Lietuvoje.
Mano manymu, nenupirko tavo pasakojimo nes neturi kokybiskos foto ar video medziagos. Rasyti moki, istorija skani. Pagarbos, ypac is enduristu, bile kiek. Nuosirdus sveikinimai ir palinkejimai sekmingai baigti kelione.

Sekantis marzrutas ped aliaska sibira kaukaza ... baltarusija ir namo !

Citata:

Cituoju: voras* Sekantis marzrutas ped aliaska sibira kaukaza ... baltarusija ir namo !

Kad jos namai, turbut, Amerikoj. Jei cia gyventu tai arba neturetu pinigu tokiai kelionei, arba laiko keliauti.

Gaila, taciau nieko neprarado net jei ir neturi namu Lt

Kad jos namai, turbut, Amerikoj. Jei cia gyventu tai arba neturetu pinigu tokiai kelionei, arba laiko keliauti.

Oi prajuokino kad as is Vilniaus. Is Uzupio. Skias. Amerikoj buvau Siaip, menesiui pasiautet pas senus draugus (is to paties Vilniaus, tarp kita ko )

Linkejimai nuo Paso Garibaldi - sian grizus parasliavosiu dar kazko.
 

Nu paseliojai kaip reikiant dar kokia dovabele spalvota i LT parvesi
plysta sirdis ziurint kaip kitatauciai musu merginas suvysto

Citata:

Cituoju: voras* Nu paseliojai kaip reikiant dar kokia dovabele spalvota i LT parvesi plysta sirdis ziurint kaip kitatauciai musu merginas suvysto

Nes tie musu vyrai susikompleksave kampuciuos sedi(: