Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Lecce- Vilnius. Ilgas kelias namo

Lecce- Vilnius. Ilgas kelias namo

Siandien ipatinga diena: is Vilnius skrendu i Roma, is Romos I Brindisi; pries vidurnakti traukiniu atvaziuoju I Lecce, susirandu hosteli, numetu kuprine ir iseinu I miesta. Suvalgius vietini sumustini su karstu mesos gabalu nuotaika nuskaidreja ir skrydziu sleikstulys nusistuma I antra plana
Sioje Italijos dalyje praleidau daug puikiu akimirku ir isigijau dideli motoroleri, kuri isvaziuodami palikome, kad veliau galeciau juo pats vienas grizti I Lietuva. Taigi planuoju mazesniais ir grazesniais keliukais kilti I siaure Austrijos link, aplankyti draugus Vienoje ir. sukti link Lietuvos. Ypatingu planu ir grafiku neturiu, tik poperiniuose zemelapiuose pazymeta keleta marsrutu, tikejima, kad bus kiek galima sausiau ir namuose laukiancia seima.
Zinau, kad daugeliu atveju sis forumas yra rimtu motociklistu diskusiju vieta, todel tikiuosi supratimo ir tolerancijos motorolerinems istorijoms. Ilga laika buvau pasyvus forumo skaitytojas, ir tyliai semiausi ziniu savo kelionems. Praeitais metais suvazinejau I Grossglockneri; ir kartais vakarais pritrukdavau motyvacijos, todel siemet nusprendziau pabandyti pasidalinti savo ispudziaisir taip prideti savo vaziavimui siokios tokios prasmes.
Taigi pirmas etapas iveiktas- ryt keliuosi, einu I pozemini parkinga ieskot savo zirgo ir daiktu- apsidelioti, isgerti 2xkavos ir bandysiu judeti
 

sekmes

Pradziai pagalvojau, kad tai rimtas issukis su motoroleriu iveikti sitoki atstuma, bet pagooglinus paaiskejo, kad to motorolerio max greitis 160km/h. Tai tiek dar ne kiekvienas steet'as pasiekia Neturetu buti labai ilgas kelias namo, todel iki greito

2 diena. Lecce- L’aquila
Sedziu italiskoje kaimo turizmo sodyboje savo namelyje, pasiziuriu dar karta I savo kojas- atrodo sveikos- nors vietiniai sunys bande palikt dantu zymes o ant radiatoriu dziusta viskas ka tik galima padziauti.
Siandien iveikiau apie 600 km, toks jausmas, kad buciau kirtes kelias klimatines juostas. Ryte entuziastingai atsikeliau, su kuprine ant peciu nuejau kavos, o tada po truputi I garaza. Zirgas kaprizu nerode- nuvaziavom I degaline- persirengiau “koviniais” rubais su visais pasiltinimais ir dar po vienos kavos pajudejau Bario link. Po nepilno simto kilometru prasidejo nelabai juokingas lietus, tai teko stoti ir puostis pilnu lietaus skafandru, o kojas vynioti I maiselius. Nors kartais esant intenyvesniam eismui matomumas buvo ribinis, stengiausi vaziuoti greiciau uz furas ir dali masinu Vienas keliones tikslu- pamatyti Apeninus, todel ties Foggia suku kalnu link. Lietus rimsta, lygu reljefa keicia kalvos, patiltes puosia grazuoles trumpais sijonais. Kelias tokio baisumo, kokio europoje dar neteko matyti, tenka letinti iki 50, kad nesudauzyti ratu, ir isvis stoti degalinej uzkasti ir uzsipilti kavos. Apranga pastorinu iki triju megztuku, kalnu striukes ir motociklines su pasiltinimu ant virsuaus, bet uztat nusiemu lietaus kombenezona Degalines barmenas pasidomi kur vaziuoju, papasakoju, tai picai ir kavai padaro 50 proc. nuolaida.
Judu tolyn, po truputi kalvas keicia snieguotos virsunes. Viletta Barrea pasuku I 479 kelia- tenka pripazinti nelabai ka ispudingesnio esu mates; pusim apaugusi serpantina keicia kalnai, kuriuose dar apie metra sniego, veliau kelias leidziasi I zalia sleni su nenusakomu ezeru, vingiuoja pagal upeli su uolose iskaltais tuneliukais. Dziaugiuosi, kad keliukas nutirpes ir nereikia grizti atgal. Po truputi palieku nacionalini d’abruzo parka, truputi skaudancia sirdim suku I autostrada, kad iki tamsos pasiekciau Laquila, kur esu uzsibukines nakvyne. Kadangi cia namu numeriai nelabai madoj, tai tenka paklaidzioti, palenktyniauti su sunim, pabendrauti su italais. Vienas sako: sitas kaimo turizmas nelabai- sakau as uzsibukines, bet jis visvien man raso savo draugo adresa ir liepia vaziuoti pas ji Kitas sugeba paaiskinti, o as surasti. Seimininke pikta, nes dirba tik iki 7, o as atvarau 8. Bet greiciausiai Lietuvoje pagamintas tvarkingas pusinis namukas su radiatoriais ir siltu vandeniu atperka viska.
Dekui uz palinkejimus
 

Fantastika! Laukiam įspūdžių su vaizdine medžiaga

Šaunu Gero kelio

Laukiam laukiam laukiam kolkas labai smagiai skaitosi, kai pribresiu ir as rausiu i tokia kelione

3 diena. L’aquila- Florencija. Apie 400 km.
Uzsikuiciu is vakaro su bookinimu ir keliones planavimu, prognozes rodo lietu visur ir visa diena. Prisisuku zadintuva astuntai ir einu gult. Ryte jauciu, kad viska pramiegojau; bet pavargusios ir isitempusios smegenys pakelia kuna valanda anksciau nei zadintuvas Nusiprausiu, zvilgteliu pro langa, lyg matosi siek tiek saules virs snieguotu virsuniu, bet kol apsirengiu ir einu susideti daiktu I bagazine, pradeda lyti. Vel neiseina pabuti ratuotu riteriu- tik meskuciu ant dvieju ratuku- rengiuosi neperslampama kaili. Seimininke truputi atsigavus po vakarykstes depresijos, bando kurti draugiska atmosfera savo tuscioje pusryciu saleje, bet leidziu sau tik santuriai pasisypsoti. Isvaziavus pro vartus kelia ne dviprasmiskai pastoja “italu” aviganis lyg siulydamas pasilikti ilgesniam laikui- labai greit apsisuku ir isvaziuoju per kita puse
Lyja konkreciai, bet negi pirmakart. Uzsipilu benzino ir I kalnus- pro Arischia kylu link Campotosto. Per pusvalandi pirstines kiaurai slapios, kojos nors su celofano autais- nusale. Temperatura tarp 5-7 laipsniu. Vaziuoju 20-30km/h, nes kaip tai nesinori nukristi zemyn, ar trinktelt I uola, vaziuojam kartu su audi Q5- jis irgi neskuba. Po truputi uzsikaboroju I kalna, ir nors saules nesimato, kelias man labai patinka, privaziuoju grandiozini ezera-tvenkini, cia irgi nac. Parkas, prie ezero irengtos viesos stovyklavietes kemperiams ir siaip palapinistams, kas Italijos kontekste mane maloniai sokiruoja. Vaziuoju (plaukiu) ramiai, keliais netrindamas asfalto kol islindes is uz vieno posukio vos speju sustoti- pusiau ant kelio ganosi arkliu kaimene, as sustoju ju pafotkint, jie mandagiai palinksi ir pereina I kita kelio puse
Campotosto stoju dvigubo cappuccino su bandele. Bevalgydamas galvoju, kaip butu nuostabu, jei kiekvienam Lt kaime butu baras su tikru kavos aparatu ir zmones gertu kava bei aperatyvus, o ne alu su degtine. Taip man begalvojant ieina prodiuserio isvaizdos kunigas su poilgiais plaukais, pasisveikina ir gerdamas kava itin maloniai snekasi su barmene, paskui iseina, seda I Volvo su lenkiskais numeriais su dujom ir nuruksta Metas judeti ir man- vinguriuoju link Amatrice- esu vienas kelyje be masinu- nepsakomas jausmas. Vaziuoju bent dalinai atsidares salma, vel pinlocka turbut reikia keisti, nes greit uzrasoja pakrasciai.
Kaip atsiduriu prie Spello, nelabai prisemenu (per daug vingiu ). Spello nuostabus viduramziu miestukas, nuo kurio iki asyziaus sugalvoju vaziuoti labai siauru ir vingiuotu keliuku pro Collepino. Vaizdai verti to: pamatau keleta labai autentiskai atrestauruotu viduramziu kaimu- per salmo stikla bega daug vandens, bet sugebu pamatyti, kad asfaltas praktiskai baigiasi ir vel prasideda toks… Greitis krinta iki 20 km/h, labai stengiuosi rasti lygesni ruozeli- lyg ir sekasi- aplenkiu dvi fiat pandas linksminu save, kad greiciausiai vietiniai politikai asfalta keliam iki savo vilu panaudojo Taip pasiekiu Asyziu, jauciasi is masinu aplink, kad visiskas turistinis avilys- ikisu nosi I sienmiesti, bet zmoniu kiekis isgasdina-nusprenziu vaziuoti toliau Po truputi isivaziuoju, kol vel pradeda pilti kaip is kibiro. Sustoju, nusistatau krypti Bibien a ir vel kylu I kalnus. Sustoju paziureti keliu motociklistu kapeliu: viename cbr’o padangoje pasodintos geles, kitame nuo akumuliatoriaus susviestas altorelis.
Pila, pila, pila tik kazkur prie florencijos issiblaivo, gaunu gero vaziavimo valanda, apylinkes ypatingos: neisdarkytos betoninais monstrais, daug misku, nebloga keliu kokybe. Taip pasiekiu Bivigliano savo nakvynes vieta. I Florencija kisti nosies si karta neturiu nei jegu, nei noro, labiau traukia aukstikalnes su besigananciais arkliais , karvemis, avimis ir stipriu, bet tikru ju meslo kvapu.
 

4diena Bivigliano-Lienz (Austrija) apie 600km
Guliu lovoj apsiklojes kaldra+adialu. Po truputi baigiu atitirpti, jau senai buvau taip susales. Paskutinius 100 km vaziavau per lietu, buvo apie penkis laipsnius, galu gale sutemo ir per slapia, parasojusi stikla nelabai kas matesi, o kai masina pasviesdavo is priekio, tai is visai nebesimate Bet uzsirezervuota pensiona Grossklocknerio pasonej suradau. Iejeus seimininke istiese ranka pasisveikinti, as irgi, kai pajuto mano rankos temperatura nuvede I kambari, liepe lysti po dusu, o tuo laiku atnese sriubos ir arbatos. Islindes is dusiuko, dar nebuvau iki galo atitirpes, bet karstumynai padare savo Sios dienos isradimas- celofanines pirstines dyzeliui pilti, o ant virsaus motociklines ziemines, truputi silciau, ir lengviau nusimauti kai viskas slapia.
Bet slapias tik vakaras. Rytas nepaisant prognoziu- nuostabus. Susidedu daiktus ir pries pusrycius apvaikstau viesbutuko teritorija, kuri baigiasi didziule terasa su nepkartojamu vaizdu I sleni. Nuotaika puiki- daug sypsausi- ir man atsako tuo paciu. Po truputi isridenu kiausinius link Bolonijos vietiniais keliukais. Italai neskuba sest prie stalo, daug ju mina pedalus ir sukioja rankenas. Toskanos vaizdai kazkuo ypatingi, vis norisi stoti ir ziureti. Taip privaziuoju kavine- viesbuti, kurios visos sienos ir durys nuklijuotos motociklu, masinu, dviraciu, lenktyninku ir t.t. nuotraukomis. Uzsipilu kavos ir pirmyn. Kilometru planuose nemazai, todel suku I autostrada. Pries Verona stoju degalinej ir smarkiai issirengiu, nes labai karsta. Nusprendziu pravaziuoti Garda ezero pakrante, jau prieigose jauciasi rimtas motociklu kiekis. Praktiskai vien ivairaus kalibro gs’ai; praktiskai visi su 3 aliuminem dezem ir visais imanomais apsaugos lankais, priesrukinem lempom ir t.t. – jauciasi rimtas nusiteikimas Po 10 minuciu vaziavimo suprantu, kad miesteliuose ir kamsteliuose galiu rimtai strigti, griztu veI I autostrada. Pakeliui sustoju apziureti dar vieno kapelio- sitam motociklistui patiko H.D. , dideles raides ant akmenines tvoros praso nepamirsti zuvusiojo. Pakelyje nemazai socialiniu stendu skirtu motociklistams. Vienas populiaresniu: sedi bicas su pilna apranga ir salmu vezimely, o po apacia uzrasas “no credit”.
Kazkaip sugalvoju ivaziuoti I Austrija kalnu keliais pro Cortina dAmpezzo. Kylu ir pradeda kamuoti nuojauta, kad kazkas ne taip. Oras niaukiasi, pradeda lyti, daugeja sniego pakelese, kur slidinejimo trasos, isvis dar nenutirpe, kol paaiskeja, kad cia dar ziema, pereja dar uzdaryta ir reikia gryzti pas mama autos….aSuper smagiai leidziuosi zemyn, vel gryztu I pavasari, baigiasi lietus, zydi medziai, nebesala galunes. Toliau varau E66 link Austrijos. Ganetinai apkrautas, bet labai simpatiskas kelias. Visur pilna kemperiu, masinu su dviraciais ant stogu ir kitaip svencianciu velykas zmoniu. Svenciu ir as karts nuo karto isgerdamas kavos su bandele. Ivaziavus I Austrija pinga kuras, bet brangsta ir prasteja kava, kol palaipsniui prasideda pradzioje aprasytos eilynes maudynes, su sniego kruvomis pakelese
Neiseina issiusti sios dienos apyraso, per sipnas rysys, bandysiu is ryto

5diena Grossglocknerio papede- Vienna- apie 500 km.
Vakar vakare nei siandien nepavyko ikelti teksto, del prasto interneto. Sindien pasiekiau draugus, pazyliojom po Viena, pavalgem ledu, atsidariau motomanus, o ten temoj tik mano pirmas postas, patikrinom is kito kompo lygiai tas pats. Turbut keliones perteikti esamu laiku taip ir nepavyks. Nepaisant siokiu tokiu nusivylimu, reikia brukstelti I kompiuterio lapa dienos ispudzius.
Diena pradedu besitvarkydamas ir bepusryciaudamas. Su seimininke ziurim zemelapi, praktiskai visi keliai kuriais galvojau varyti(ne autostrados) apsnigti ar uzdaryti. Nieko tokio Susikraunu, atsisveikinu, piluosi benzino ir prastos austriskos kavos, perkuosi lipduka greitiems keliams ir minu link Graz. Isijungiu megstama greitkeliu radija “140”. Austrams nepatinka, kad juos lenkia pyrda su lt numieriais, tai jie didina greiti ir vel lenkia mane- n air tegul. Vakar isbandziau, kad galima pasiekti atzyma 180, bet tik trumpai, lenktyniauti neturiu jokio noro. Taip ir vaziuoju sustodamas kas koki 100 km suvalgyti obuoli, isgerti vandens ar nusipirkti brangu bilieta I tualeta. Bako 16l uztenka 300 km ir daugiau.
Iki soties prisilakstes placiais keliais, nusprendziu sukti vaizdingu keliu link Mariancel. Labai simpatiskas kelias, daug kaimeliu, daug posukiu, daug sveciu namu, kuriuose austrai svencia antra velyku diena. Vienoje tokiu istaigu stoju ieskoti sriubos, nes galunes vel stipriai atsalusios. Korteles neiima, turiu tik penkis eur. Su grazia ilgakoje blondine padaveja nusprendziame, kad man labiausiai tiks bulijonas su blynais uz 3 pinigus. Gaunu porcija ir da rstikline nemokamo vandens. Kol valgau stebiu gyvenima- du barmenai ir grazuole blondine ruko uz baro, kita seima su vaikais prie gretimo staliuko irgi pesa dumeli, fone groja apysaldis vokiskas popsas- neeiline sventine atmosfera
Vel minu link Mariancel. Stengiuosi megautis vaziavimu, susikisu navigacijas gilyn, kad butu sviesesne galva. Kartais sustoju ka nufotkint, atsitiktinai aikstelej uzmatau neilini balta 911 . Vienos prieigos po gamtos prieglobscio- lengvas sokas, su kuriuo greit susidoroju, ir jau valgau sriuba pas draugus. Bevaikstant uzmatau savo svajoniu w800- isdristu uzlipti ir “pasimatuoti” ispudis puikus. Paplepam ir einam ilsetis .

6 diena Vienna-Vilnius apie 1200km
Startuoju apie 11 val. Su mintimi stoti Lenkijoj nakvynes. Pradedu vaziuoti ir prasideda lietus, toks ne is silpnuju; baigiasi sventes ir furu fontanai issauna visa jega. Bet judu I prieki. Ivaziavus I Cekija prisipilu benzino, bet tulikas degalinej atskiram name ir mokamas, o cekisku doleriu neturiu, tai supykes darau reikala ant pievutes pries pastatuka- pravaziuojantys ziuri- o kaip man isreiksti savo pykti ir protesta? Sedu ir judu link Brno, ir vel pila kaip is 2 kibiru. Tik kazkur uz 150 km aprimsta, stoju degalinej nusirengiu meskos kaili, isgeriu kavos ir vos pradejus vaziuoti, vel stoju pakeleje, nes nuo lietaus stiprumo nebeimanoma vaziuoti Taip taskausi iki Lenkijos, kur po truputi po truputi blaivosi ir galvoje pramusa nei kiek neoriginali mintis grizti I savo lova Stumiuosi pirmyn, po truputi dziustu, stoju valgyti flaku, ir vel pirmyn. Sutemsta pravaziavus Varsuva. Plaunu degalinej priekine lempa, plaunu salma. Ta vakara I mane taskesi labai sultingi gyviai .Vaziuoju istisineje furu girliandoje, kartais truputi vaidenasi, bet nuotaika gera- nuo salcio neblogai saugo plastikai, o ilgos sviesos suteikia dziuginanti matomuma, po kurio laiko nebeisjungineju ilgu, atsibosta Taip po truputi palenktyniaudamas, pasisnekedamas su savimi pasiekiu LT. Apsirengiu viska, viska ka turiu, kojas ir rankas rupestingai suvynioju I celofana ir 4.00 am pasiekiu Vilniu. Pusvalandi stoviu po dusu ir pavyksta atitirpti, o tada puikiai issimiegoti. Atsikeles vaziuoju pirkti geliu mylimajai, nustembu kaip silta ir kiek daug vilniuje motociklu- taip besidziaugiant ir belandziojant tarp masinu, vos nesutraisko ir neprispaudzia juodas land cruiseris- uzplusta dziaugsmo banga, nes suprantu, kad tikrai gryzau I tevyne .
Noriu padekoti visiems padejusiems realizuoti sios keliones vizija. Labai aciu hondai, kuri neleido nusalti kojom, saugojo jas ir visa kuna nuo lietaus, patikimai ir nelabai letai veze mane tevynes link. Aciu visiems skaiciusiems, buciau labai dekingas, jei parasytumete ar matote si paskutini parasyma .
 

Taip, matome

Puikiai , kad aš turėčiau tiek valios užrašinėt kiekvienos keliionės dienos nuotykius
Beje dėl sprendimo lėkt be nakvynės, tai jai pora kartų teko taip susigundyt, daugiau nelabai norėčiau , nes paskutiniai kilometrai atrodo trunka amžinybę kai esi sušalęs ir pavarges jog atrodo kristum šalikelėj valandžiukei kitai

Kelionė tokia labiau iš ekstremaliosios pusės 1200 km vienu kartu su startu 11 h.. Gražus minčių dėstymas, puikiai susiskaitė, gaila, kad trumpai. Šaunuolis!

Labai gerai aprašyti įspūdžiai . Reiks pasimokyt.
O ka as anksčiau sakiau - Sveikas greitai sugrizes !

Gerai susiskaitė

Patiko , pagarba

Dekui už teigiamus įvertinimus. Jie yra didelė paskata judėti pirmyn
Kelionė tikrai buvo truputi ekstremali, bet man visąlaik sunkiausia susitarti su savimi, is pradžių susidekioju planą, apžiūrėti tą, aną, bet paskui pirmai progai pasitaikius prasideda...Bet važiavimas, ypatingai sudėtingomis sąlygomis, teikia didelį džiaugsmą, pasitenkinimą, kuris ateina vėliau
Labai sutinku su Todo mintimis apie naktinius važiavimus, bet manau tik patirtis, sušalimai, nusivylimai gali kažkiek priversti susimąstyti, arba tai priklauso nuo asmenybės, arba nuo kompanijos
Naktinis važiavimas per PL turbūt yra chroniška Lietuvos motociklistų bacila
Dėkui meloman'ui, ir adv puslapio keliautojams, kurių kelionių aprašymai įkvėpė mane. Supratau, kad galima važiuoti ir dalintis įspūdžiais, ir tas gali teikti džiaugsmą

Labai smagus aprašymas =], belieka painkėti geresnio oro važinėjantis Lietuvoje.

Domai,
Šauniai rašai! Puikiai skaitosi. "Literatūra ir menas".Kelionė - nelengva, bet nuotaikinga, manau, čia tavo asmeninės savybės Tu mane įkvepi - eisiu teisių laikyt, kad galėtume kartu kur pravažiuoti. Vis pažiūriu Burgmanų...

Tikiuosi mano svajone vieną dieną pasibastyt su daug draugų išsipildys. Iki to laiko galiu tik agituoti ir leisti kitus "literatūros ir benzino" numerius Vytoo smagu tave cia matyt

Tonia, Labai gerai ir idomiai rasei, perskaiciau viska nuo pradzios iki galo ant vieno ikviepimo...
Saunuolis!

Smagu buvo paskaityti . Ir sove mintis, o su `balastu´ ar butu isejus tokia kelione? turbut butu pasibaigus po 15min lietaus .
Saunuolis.

Labai priklauso nuo keleivės, teisingai pasirinkęs gali ir į pasaulio kraštą nuvažiuoti