Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » B&H Back into 1996

B&H Back into 1996

Na va taip tyliai nieko nesakydamas ir tyliai motociklą susitvarkydamas ryt pajudu.
2014 04 28 - Startas
???? ?? ?? - Finišas

Jei su matematika man viskas gerai tai... apie 5000km.
Jei netingėsiu, o gal tingėsiu arba būsiu pavargęs, tai ką nors čia parašysiu su nuotraukomis visiokiomis
Gavau iš pažįstamo laiškelį:
"...Hello my friend! [...] I suggest you to cancel your trip until summer because the weather is bad and rainy. We have flods here and it is not goodfor riding the bike.[...]. If you decide to come now as you planned be careful about your bike can be stolen . Take care brother!..."

Na ir kaip dabar nevažiuoti?
 

Laiskelis nuteikiantis optimistiskai

a čia kokia kryptis ?

B&H - Bosnija ir Hercegovina Kelionė turėtų būti įdomi, sėkmės, lauksime įspudžių

sekmes!
tingesi, ar ne, vistiek butu malonu paskaityti pacio aprasyma ir foto apylinkiu.

Citata:

Cituoju: robas Pasakojimas apie... Lenkijos policininkus... apie galbūt lūžusią koją ir čiaudėjimą važiuojant lūžusiais šonkauliais... apie pagalbą Belgų o gal būt Olandų žirgo broliams Kaune....

Laukiam pasakojimo intensyviai!

Suintrigavai konkreciai

Robai, nenervuok, rasyk jau!

Balandžio 28d. Pirmadienis.
Kaunas LT -Miedzyrzec Podlacki PL

Planas pasikoregavo iš pačio ryto, teko nulėkti iki Ruklos, pasiimti žemėlapį ir pasiimti sėkmės iš buvusio (1996m.) ekipažo.
Tada ten važinėjome atviru džipu ir apsiginklavę iki dantų. Dabar gi lėksiu vienas, na neskaitant šuns-briedžiaus, ir be jokių ginklų
Žemėlapis gautas, nuotrauką padaryta, pajudu pagal roadbook'ą.
Buvau pamiršęs, o gal niekad ir nemokėjau , kaip važiuoti smėliu. Buvo normalus keliukas kuris tiesiog patapo smėlio danga. Vienu momentu net spėjau pagalvoti, kad tuojaus drėbsiuos. Na bet po akimirkos jau tas priekinio rato woblingas visai pradėjo patikt.
Mintyse skambantis įsakymas: "duok gazo, bo kelionė tuoj baigsis čia ir dabar, pirmą dieną..." padeda susitvarkyti su tuo smėliuku.
Siena kertama ir prasideda kiti keliukai. Jais riedėdamas susikūriau sau tokią retorinę mintį:
Leidžiama tai kas nedraudžiama
Draudžiama tai kas neleidžiama
vos būti ar ne būti blyn.... o ta mintis atsirado dėl to, kad važiavau ten kur tikrai joks turistas nesugalvotu, iš to ir seka ar tai ką darau yra legalu ar ne?
Kažkokiame miestelyje pamačiau kolegas, greit parodžiau posukį ir sustojau šalia, kaip tik pribrendo reikalas ką nors užkast.
Tai buvo Lenkijos policininkai, su Tigeriais - ir tai buvo vieninteliai policininkai kuriuos sutikau per visą kelionę

Kadangi pirma diena, tai dėl susidraugavimu su orientavimuisi pradėjau šiek tiek atsilikinėti nuo plano, į tikslą atriedėjau jau tamsoje, o katinai tamsoje atrodo kaip drambliai, kažin kodėl tie nevydonai pastoviai taip ir taikosi nuverst lysdami po ratais....
Na ką nakvynė, rytojoj lekiu toliau
 

Balandžio 29d.
Miedzyrzec Podlacki PL - Svidnik (Slovakia)

Riaiškas taip....
Nejaučiu nei kojelių nei rankelių. Nuo plano atsilieku jau vieną dieną.
Situ.. trumpai:
Lenkiją peršokau....
Jau pasiilgau lygumų...
Ir nuo lietaus pabėgti galima... (turbūt todėl todėl ir atsilieku nuo plano)
Įvairūs skraidantys gyviai tik iš pradžių neskanūs būna...
randuosi velniai žino kur (bet Lenkiją peršokau)
Etrex'as pradėjo grybaut, jauo porą kartų prarado palydovus, todėl tenka riedėti tik su kelio knyga ir motociklo odometru (jis pas mane myliomis - kelio legenda kilometrais - o man su matematika ne kas...)
Linkėjimai iš Slovakijos
 

Balandžio 30d.
Svidnik (Slovakia) - Subotica (Serbija)

Viskas, radau lovą. Nusikalęs kaip šuo... motociklui kažkas su elektra, arba kapitalistų lemputės nekokios jau dvi trumpų šviesų lemputes keičiau. O idiotai japonai pardavinėdami savo motociklą amerikonams nusprendė, kad norint pakeisti lemputę, reikia išardyti pusę motociklo - dizaineriai blyn
Slovakijos keliukai pasaka.
Vengrai nakui, vos nenukirto vienas, reik kokia beisbolkę vežiotis ir veidrodžius jiems paremontuot.
Tiesa taip ir nepastebėjau kaip kirtau Slovakijos-Vengrijos sieną, jokio ženklo ar ženklelio - tik degalinėje pasikeitė piniginis vienetas iš euro į ... na į kažkokį Vengrų piniginį vienetą...
Jei vėl kokių nors nesąmonių nenutiks ryt turėčiau būt vietoje.
Kertant Serbijos sieną pagaliau prisiverčiau įsitikint, ar nepalikau motociklo dokumentų Lietuvoje...
p.s. Nepatikėsit kur sugebėjau surast lovą - pas kurdą (po pirmo karo atvarė į Serbiją) tai ir kavos gavau ir pasiderėjom normaliai
slyvos negavau...
tai tiek iki rytojaus
 

Gegužės 1d.
Subotica (Serbija) -Doboj (B&H)

Slyva yra gėris
Pradėsim iš pradžių - nakui.... bet slyva vistiek skanu
Taigi ryte atsibustu, susitvarkau mocą (tik dabar supratau, kad aš ne Dakare ir mechanikų komandos neturiu - viską tvarkausi pats ir baudos nebegaunu)
Šeimininkas kuris suteikė nakvynę (kurdas) ryte gražino dokumentus ir pasakė orų prognozę. Begeriant kartu kavą užsiminė - gal rakijos? (plet kur tu vakar su ja buvai??)
Mandagiai atsisakiau (kaip ne kaip man dar ir sieną kirsti) ir pajudu. Atriedu į Novi Sad, lekiu toliau ir... blyn ...nuovargis, nuostabūs keliukai ir ... ir pasitikėjimas savimi pakiša koją....
Na kadangi šioje grupėje visi žino kas yra kalnai ir jų keliai ... supras....
Kas vairuoja mocą - irgi supras. Turėjau "crašą" (visa laimė, kad į kalną o ne nuokalnėn). Per daug įsijaučiau (kaip vaikas pamatęs naują žaislą) ir susikoncentravau į kelią (tiksliau rašant jo vingius ir jų išėjimus) čia ir pagavau tepalą... skaudžiai pagavau.
Pasekmės: šoninis krepšys - kiauras, šoninio krepšio krepšys kiauras... moto pavarų kojelė lenkta (gerai, kad turiu atsarginę, blogai, kad atsarginė liko Lietuvoje) Šonkaulis arba įskilęs arba šiaip skauda, kelias sumuštas arba rytoj nepajudės ) Na vienu žodžiu... moralė tuo metu buvo .... o kalčiausias pats... elgiausi kaip pienburnis.
Bet kokiu atveju motociklą sutvarkiau su skoču, save su pleistru.
Kirtau sieną. B ir H pasitiko lietumi, stipriu lietumi ( tai gal net ir gerai - suveikė kaip šaltas kompresas kojai) Už Tuzlos pasirodė saulė - Dobojus jautė, kad atvažiuoju ir pasveikino saulėtu vakaru ir leido išdžiūti.
Atvažiuoju į kažkokį miestą, sustoju degalinėje ir paklausiu ar dar toli iki Doboj - atsakymas - tu jau esi Doboj. Blyn tikrai nieko nepažinau ir nieko pažystamo nemačiau. Nusprendžiau, kad reikia spaust į pietus, bandyt surast snaiperių namelį (Z09) ir tada orientuotis. Kalną pamačiau iš tolo... viskas gridas nuimtas - žinau kur esu. Zulu privatizuotas, vartai ir pikto šuns įspėjimas.
Neiškenčiu lekiu iki bazės (nors jau vėlu ir reiktu ieškot kur miegot). Kaip ir minėta, bazė saugoma sargybinio telefono numeriu - bandysiu ryt įsėlint.
Bestudijuojant žemėlapį pririeda čioperis (kalba netaisyta):
C-Du u have problem>?
A- No but I will, need place for sleep/
C- Economy class?
A- [Censored], any class.
C-Follow me...
Blet net nespejau pasakyti, kad po avarijos .... na bet neatsilikau ir ...
turiu kambariuką dviem naktim... šeimininkė pavaišino slyva... po tiek riedėjimo slyvos stiklinaitė suveikė kaip .... gerai suveikė... jei tuojaus nenulušiu.. bandysiu nuotraukas įkelt....
Iki rytojaus...
 

Gegužės 2d.
Doboj (B&H)

Į Doboj atvežiau saulę
Pasirodo čia pas juos lijo jau velniai žino kiek... o aš visas toks ir anoks atvažiavau ir saulutė šviečia.. visus išgert kviečia.
Šios dienos planas dalinai įvykdytas....
Nulėkiau į kempą... jau buvau pasiruošęs sargo numeriu skambint, tik nebuvau pasiruošęs su juo susikalbėt. Atlekiu prie vartų.. o jie atidaryti. Iš mandagumo sakau nulipsiu ir pėsčiomis įeisiu... įeinu, niekas nešaukia ir niekas nieko nesako... grįžau sėdau ant moco ir visas virpančia širdimi įlekiu į vidų (čia jei kas pradės šaukt ar šaudyt - kad galėčiau greičiau pabėgt ).
Riedu link musu kareivinių, ant kito pastato stogo pamatau besidarbuojančius vietinius, pamoju ranka, jie pamoja atgal ir toliau tęsia savo darbus - viskas aišku niekam aš čia neįdomus, drąsiai jamu fotoaparatą ir pradedu dirbt....
Širdį malonus virpuliukai, čia gi buvo tiek laiko praleista.
Bandžiau susirasti savo kambarį, su viltimi, kad vis dar rasiu Petro gimtadienio dovaną - nifiga. Sienos išgriautos dovanos išpakuotos
Sekantis tikslas Maglajus per kairę upės pusę - taip tiltas jau atstatytas ir galima juo iki Maglajaus nulėkt.
Na o toliau bekelė, bandymai susiorientuot ir žvakutė.
Viską apibendrinant galiu parašyti, kad ... na įdiotas ką jau čia bepridursi...
Riedėdamas mintyse svarsčiau, jei užšoksiu ant priešpėstinės tai gal labai blogai nebus? Kafasakius išsibarstys o aš gal kaip nors? o jei ant prieštankinės? Bandau prisiminti nuo kokio svorio jos užsikuria ir kiek galiu sverti ?
Akys plačios, šikna siaura...
Lekiu link duotų koordinačių. Kilus bent menkiausiam įtarimui, sukuosi ir bandau kitu keliu. O menkiausių įtarimų dafiga... tai tolstu tai artėju. Pamatęs bet kokį ir bet kur žmogų stoju ir bandau išsiaiškinti ten minirano ar neminirano..
Visi žiūri kaip į įdiotą - taip ir jaučiuosi. Iš akių matau, kad nori mano motociklo o norint jį gaut, reikia mane ant minos užkelt
Bet kokiu atveju iki vietos nedavažiavau bet patikėkit tikrai stengiausi. Tiesiog per daug ženklų, kad vienu ar kitu keliuku geriau nesinaudoti.
Na o dabar įdomiausia...
Paskutinį kartą bandau paimti tas koordinates. Keliukas normalus, matosi vėžės ir sprendžiant iš aplinkos juo bent jau kartas nuo karto kažkas pravažiuoja. Didžioji dalis tai akmuo, su viltimi, kad blyn kareivis gi nedulbalins to akmens, kad duobę minai išdulbalintu - judu juo (paskui pagalvojau o tai jau priešpėstinės tipo pokui? - rašiau gi, kad įdiotas).
Pamatau vietinius pjaunančius šalia kelio medžius.. Sustoju pamojuoju ir visa savo povyza leidžiu jiems suprasti, kad man labai reikia pagalbos. Tipo man reikia pagalbos tai jūs ir prieikite o aš nuo kelio nelipsiu. Parodau tašką žemėlapyje ir visas toks pasitikintis savimi: Ai need pojiehat tudoj eta droga dobro? gaunu atsakymą kurio ir tikėjausi - supratau nieko. Paimu popieriaus ir paišau tipo aš čia, važiuoju čia, kur sukti čia o ką daryti te...
Po penkiolikos minučių draugiško pokalbio suprantu: man reikia tiesiai, už septinių km "T" forma, jamti kairėn, laikytis vėžių ir nenulipti nuo kelio. Prieš pajudant vietinis vėl draugiškai pasiūlo: kam tau tas kelias jamk tą kalną tiesiai ir kratera kratera nulėksi iki vietos. Iš akių matau ir tas nori mano motociklo
Taigi lekiu. Kartais vėžių nematyti, todėl sustojęs imuosi indėno vaidmens ir ieškau pėdsakų bent jau kokių nors.
Pagaliau T forma, suku kairėn, KLR'as kaukdamas kelia mane viršun. Apie tai kaip reiks nusileist jei teks gryžt negalvoju, galvosiu kai leisiuosi. Pakilau, vingis, nusileidimas. Kiek įmanoma, o tai neįmanoma, bandau laikytis vėžių. Taip ir šokinėju iš vienų vėžių į kitas ir su kiekvienu peršokimu per centrą nusikeikiu ir pavadinu save visokiais negražiais žodžiais. Raminu save tuo, kad: "Na kam gi dėti minas ten kur niekas nevažiuos? - idiotas"
Iššoku į atvirą vietovę ir dešinėje kelio pusėje pamatau akmenį: Žuvęs danų karys "Za Bosnu u Sluzbi Danske Arne Ib Andersen 17 April 1996".
Iki mano koordinačių liko trys km. čia jei pasinaudočiau vietiniu patarimu ir šaučiau tiesiai. Pagal skaičiavimus net matau apytikslę vietą kur tai yra. Tesiu judėjimą toliau ir po dar vieno išsišakojimo, keliukas reikalinga kryptimi vėl nebeturi jokių ženklų, kad juo kas nors per tuos metus būtų keliavęs, pasiduodu ir suku atgal. Sustoju prie AtA Anderseno lentos uždegu žvakutę ir palieku Lietuvos vėliavėlę, taigi nors tiek.
Taigi būtų tiek... ryt vėl susipakuoju ir judu namolio į Lietuvą.
Širdį taip kažkaip ramu ir gera, gal ir ne viską padariau ką suplanavau tačiau bent jau bandžiau o tai irgi normaliai
 

Na va planas ir aprašymas kelionės pirmyn...
Dabar turiu prigult, Gipsas sulaužytiems šonkauliams nededamas - turi iškentėt... tai va ir kenčiu...
Kelionės atgal aprašymas - to followszsz

Geras, žiauriai smagiai susikaitė. Tai visgi šonkaulis lūžo ?

Trileris...

mdeee ir labai dziugu ir labai graudu, pavarei cia Robas, visam gyvenimui pasaka, galesi vaikams pamokslaut, ka jau cia apie mus kalbeti

Kelionė su nuotykiais, šaunuolis

Suintrigavai blyn
a tai kieno te kordinates

kas čia per aparatas prie navigacijos, ir kaip tą maršrutą ant tualetinio popieriaus atspauzdinti?

Dakarą reiktų pažiūrėti ten visi su tokiais važiuoja, o ne navigacijom Įdomus pasakojimas, tikrai sudomino beskaitant

Bet kokiu atveju motociklą sutvarkiau su skoču, save su pleistru.
(labiausiai patikusi aprasymo dalis )

super kelione!super aprasymas! Sveik

Gegužės 3d.
Doboj (B&H) - Slovakija

Naktis audringa, gamta jaučia, kad išvažiuoju, tai vėl pradeda dūkti.
Dejuodamas ir gulėdamas lovoje išgirstu krabždėjimą. Namuose, turimas katinas irgi taip daro, kiša leteną ir bando duris atidaryt, atidarau duris, katinas nieko nelaukdamas įsitaiso lovoje. Prieš užmigdamas girdžiu kaip šeimininkė ieško savo katinuko, ai tiek to....
Rytas - motociklo paruošimas, sunkiausia atsukti galinį rato varžtą ir pareguliuoti grandinę. Jau esu pilnai įsitikinęs, kad šonkaulis lūžęs (tik neaišku kiek ir kaip rimtai) tačiau yra gera naujiena, su koja viskas tvarkoje, taigi kaip nors.
Šoku ant moco ir namai namučiai arba go north go north...
Pasienyje su kroatija, bosnijos pasienietis paklausia ar nesiruošiu grįžti per ukrainą? atsakau, kad tikiuosi, kad ne
Kroatijoje vienas sustojimas, degalinėje, su dar neatidarytu baru, gaunu nemokamos kavos, kurią iš namų atsinešė degalinės darbuotojai. Padėkoju ir lekiu toliau.
Siena su vengrija, ir kaip bebūtų keista, sienos patikrinimo postas veikiantis, tikrinami visi. Lenkai bando prasmukti per "EU citizens" nesuveikia, grąžinami į bendrą eilę. Kirtęs sieną ir juos pralenkęs pagalvojau, kokio velnio lysti be eilės jei po to vistiek stoji ir kažką darai???
Vengriją kertu su trumpais sustojimais ir su sušlampu, kaip viščiukas - išdžiūstu - sušlampu, išsdž..... Šarvai veikia kaip įtvaras tai važiuot visai nieko, sunku tik nulipt ir vėl užlipt ant moto.
Viename žiede pataikau ant policininko su motu sustabdžiusio eismą - motociklų kolona kažkur nurūksta, aš irgi nurūkstu pagal savo kelio knygą.
Kalvotose vietovėse lyjant lietui keliai labai greitai užtvindomi. Vieną atkarpą pamatau jau per vėlai, prisiminiau DainiusM "stabdžiai tik bailiams" ir tvirtai suspaudęs baką pasileidžiu link likimo kojos kaip visada nupučiamos nuo pakojų (niekaip neprisiruošiu užsidėti normalių)
Atkarpa įveikta, tačiau greitį sumažinau, dar vieno kritimo neatlaikyčiau....
Kertu sieną (Slovakia)
Pagal laiką jau reikia ieškotis nakvynės, palapinė atkrenta, visas šlapias, sulaužytas pradedu ieškoti nakvynės. Užtaikau ant kažkokių namų, švenčiamos vestuvės ir dar turi laisvų kambarių.
Bandau praslysti su nemokamu alumi - ale esu svečias vestuvėse Būdamas barmeno vietoje irgi nebūčiau patikėjęs, alus už pusantro euro ir lova lovutė.
 

Gegužės 4d.
Slovakija - Lenkija

Be didesnių nuotykių...
Tik riedėdamas per Krokuvos centrą, pagalvojau, kad kelio knygą reikėjo pasirengti tikrai ne per centrą Na bet jau su navigaciją apsipratęs ir problemų jokių neiškylą.
Lenkijoje, na bent jau Krokuvoje filteringas populiarus ir toleruojamas - bent jau man susidarė toks įspūdis.
Pradinis planas buvo važiuoti kaip galima ilgiau, ir Lenkijos pravažiuoti, kaip galima daugiau. Sutemo prieš Varšuvą, roadbook holderis be apšvietimo, tenka pasiduot ir pasukus nuo kelio miegot....

Gegužės 5d.
Lenkija - Kaunas (LTU)

Prie rytinių procedūrų prisideda ir šerkšno gramdymas nuo sėdynės.
Kilometrų trumpinimas. Užpuola čiaudulys, po pirmo, susimastau apie lūžusio kaulo ko nors pradurimą, po antro pradedu mastyt apie vidinį kraujavimą. Po trečio nusičiaudėjimo pagalvojau, kad visai nieko būtų turėt suaugusiųjų pampersą. Na kai nusičiaudėjau ketvirtą kartą, nusprendžiau, kad toks pampersas turi būti check list'e.

Artėjant prie Lietuvos priekyje pamatau čioperą, pasivijau ir pamatau LV numeriuką. Prie pirmo šviesoforo prisigretinu ir leptėlių - "Labas braliuk". Prie antro šviesoforo aš sužinau, kad jis grįžta iš alpių, o jis sužino, kad aš iš BH.
Taip kartu ir kertame sieną. Jau Lietuvoje, prisiminiau, kad kavos galima nusipirkti atsiskaitant kasoje o ne metant nežinomus pinigus į kavos aparatą. Mirksiu šviesomis, naudoju įvairius rankų ženklus, kad atkreipčiau braliuko dėmesį ir nupirkčiau jam kavos. Braliukas nepasiduoda ir nurūksta, man reikia poilsio ir kavos.
Degalinėje sustoja kita mano svajonė, senuku, pensininku pora, keliauja į Kiniją.
Blyn ar kada nors taip bus, kad ir aš išėjęs į pensija galėčiau nusipirkti tokį transportą ir pakeliauti su savo mylima žmona????
Padedu senukams išsiaiškinti apie mokamus kelius Lietuvoje ir nurūkstu link Kauno. Netoli Kauno, degalinėje pamatau pora moto brolių (kažkur aš juos aplenkiau, po to jie mane kažkur aplenkė)
Iš toli pamačiau, kad vienas krapštosi prie moco. Prilekiu, paklausiu gal reikia pagalbos. BMW kažkas su avariniu, mirgsi sau ir pokui, o jie rieda į Maskvą. Skočas bėdą sutvarko, pasiūlau nulėkti kartu iki Kauno. Na su sąlyga, kad aš grynas Kaunietis ir žinau tik Aleksotą, Maksimas dvi, ir bikeparts.lt lekiam iki bikeparts. Aš vedu, Yamaha endurke su padidintu baku gale o BMW belekaip mirgsėdamas posukais per vidurį.
Atriedam iki vietos. Žilvinui paaiškinu kas ir kaip ir noriu pasakyti jam didelis ačiū. Man jau visai nebegerai, adrenalinas atlėgo, namuose gi, skausmas jau pernelyg stiprus, kad važinėčiau po "pažįstamą" Kauną. Taigi Žilvinas sėda į savo busiuką ir palydi motobrolius iki serviso.
Veliau paskambinau ir sužinojau, kad su jais viskas tvarkoje ir bėdos sutvarkytos.
Na o aš praleidęs pora parų lovoje parriedėjau į tikrus namus ir ten ant nugaros pragulėjau savaitę. Savaitės pabaigoje pats išsilaižęs žaizdas pasirūpinau ir žirgeliu. Apaviau naujomis padungėmis, pakeičiau pavarų kojelę, sugebėjau nulaužti varžtą, sakyčiau visai neblogai esant pačiam sulaužytam

p.s. Tos mįslingos koordinatės tai Lietuvos kario žūties vieta. Tai va, iki jų ir bandžiau dasimušti.
 

Atlikau piniginės išvalymą.
Visada yra gerai turėti keletą lankomos šalies piniginių vienetų, kad ir tai pačiai kavai, kurią degalinėje nusipirksi tik įmetęs monetas į kavos aparatą.
Taigi po kelionės liko:
Pinigai:
1.60 Konvertuojamosios Markės (B&H)
276 Serbijos Dinarai

Popieriniai žemėlapiai:
Polska (mapa samochodova) 1:700 000
Serbia (road map) 1:550 000
Slovensko (Autokempingy) 1:500 000

Jei kam prireiks, žinot kur kreiptis

Ajokšipm..... kas ten dabar darosi!!!!
Laiku aš ten važiavau ir laiku iš ten pasitraukiau....
Tas pats Dobojus apsemtas kaip Venecija....
Taigi draugai mieli, dabar ten kelionės žvyrkeliais ir kalnų keliukais dėl "keliaujančių" minų laukų bus daug pavojingesnės.

Šiandiena bestudijuodamas GPS'o log'us radau neblogų paveikslėlių
Taigi Crash site
 

"...Netoli Kauno, degalinėje pamatau pora moto brolių (kažkur aš juos aplenkiau, po to jie mane kažkur aplenkė)..."

Nesenai susirašėme per snukiąknygę... pasirodo vienas iš jų tik pasienyje (LV-RU) pamatė, kad neturi motociklo dokumentų (drąsu per pusę Europos pralėkti taip ). Kitas gi tęsė kelionę iki Maskvos vienas. Grįžtant namolio, netoli Lietuvos - Latvijos sienos irgi griuvo, irgi šonkauliai, tačiau sėkmingai ir be lūžių (čia gal aš užkrėčiau? )
Iš to seka, kad geriau su manimi nesusidėti