Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Norvegija

Norvegija

Kelionės žurnalas
2014 06 21 – 2014 06 30
Vilnius – Ryga – Stokholmas - Atlanto kelias – Trolstigenas – Bergenas – Oslas – Stokholmas – Ryga - Vilnius

Motociklai:
Triumph Sprint ST 1050
HD XL1200 Nightster
Honda NC700X

Kelionės idėja: http://www.ritute.lt
Kelionės iniciatorius: turistux
 

1 diena.

Kelionė iš Vilniaus į Rygos uostą. Šlifuojam padangų viršūnes magistrale Vilnius – Panevėžys. Sustojam pasistiprinti pasienyje – paskutinis kartas kai dar galima pajuokauti su barmene sava kalba. Tik įvažiavus į Latviją prasidėjo nuotykiai gavus pirmąjį lietaus krikštą. Atrodė mažas debesiukas – todėl nestojam (juk mes ne bet kur, o į šiaurę dumiam – kas mums tas vietinis „lašelis“), bet kaip ir dažniausiai tokiais atvejais gaunam vandens „normaliai“. Gale važiuojant lyg ir norėjosi sustoti, bet vadui to nepastebėjus varom toliau – grūdinamės. Prie pirmo rimtesnio miestelio kamštuko sustoju užsidėti lietaus apsaugas ant krepšių – bent daiktai ir maisto atsargos tegul lieka sausesni. Bandau vytis kolegas, filtrinuosi tarp fūrų, bet pasipainioja policijos ekipažas. Tenka kantriai važiuoti paskui, išlaikant subordinaciją (kitaip rizikuočiau nenuvažiuoti net iki Rygos kelto dėl „chuliganiško“ vairavimo). Mašinų, lietaus ir „įtampėlės“ pavėluoti į keltą prieš Rygą daugėja – paspaudžiam. Keletą ne iš anksto nenumatytų pavingiavimų, per „ištisinę“ ir jau mes prie kelto. Pamaitinam žirgus degalais, alyva ir šaunam tiesiai registracijai. Eilės beveik nėra. Registruodamiesi suprantam, kad miegosim visi atskirai – susinervinam. Kažkodėl buvom beveik įtikinti pardavėjų, jog didelė tikimybė, kad būsim kartu, bet gavosi „visiškas gaidys“. Kita vertus nėra ko čia pykti juk pirkom pigiausius bilietus. Nuotaiką pataiso, jog nereikia stovėti eilėje ir į keltą galim įvažiuojam pirmi. Dar keletą žodžių persimetam su motomanu iš Rusijos ir neilgai laukus pastatom mocus nurodytoj vietoj. Dar keletą minučių „pagrybaujam“, kol „perkandam“ kelto koridorių sistemą ir persirengę užsirioglinam į viršutinį denį pasižvalgyti į Rygos miestą. Gražu, ramu – pirmos dienos tikslas pasiektas. Nebūtume ne mes, jei nepasinaudotume galimybe nemokamai pasižiūrėti braziliško šou. Nustebino gerai organizuotas ir akis prikaustantis nenutrūkstamas renginys. Buvo ir latviško folkšoko, braziliškų akrobatų ir net brazilų karnavalas. Subalansuota ne vaikams, bet vyriškai akiai pats tas. Nors jau gerokai po vidurnakčio šou dar nepasibaigęs ir dalinamos loterijos dovanos, bet nusprendžiam pataupyti jėgas ir keliaujam miegoti. Kambariokai pasitaikė ramūs – tad pailsėti buvo galima.

Nuvažiuota ~300 km.

As kelto koridoriu sistemos iki siol neperpratau Bet tai man visur su navigacija yra problematiska.

Neskubant ir pasiziurejus i nuorodas dar siaip taip, bet panikos atveju be sansu pabegti

2 diena

Ryte pirmą kartą susipažįstu su kambarioku. Pasidalinam info kas iš kur ir į kur juda. Vokiečiui nepatinka buvęs lietingas oras Rugoje. Stebisi kaip mes nesušalsim ir atlaikysim vikingišką kelionę – nuraminu, kad pas mus Lietuvoje taip pat dažnai lyja ir būna dienų, per kurias ne ką šalčiau nei Norvegijoje. Stokholmas mus pasitinka su šiaurietiška vėsa ir gerokai apniukusiu dangumi. Kad nereiktų važiuoti magistrale įperšu kolegoms pasukti paprastesniais keliais. Startas lyg ir normalus, klausom paklusniai navigacijos nurodymų ir raitomės miesto gatvėmis. Tik tos gatvės ir viadukai pasirodo realiai visiškai pasikeitę nei mes matom žemėlapį navigacijos ekrane. Iš pradžių dėl naujų viadukų ir kelių remonto „atsimušam“ į kelio pabaigą, vėliau net keletą kartų tenka pravažiuoti tuo pačiu keliu, bet vis grįžtant į tą pačia vietą. Dar ir lyti lietus pradeda – šlapia, šalta, per rasojantį stiklą dar sunkiau rasoja. Galų gale net navigacija pasimeta ir nepasiūlo išvažiavimo iš žiedo, nusikeikiu riebiai šalme – tai kaip išvažiuoti iš to miesto. Sustojam degalinėj, pasitariam ir nusprendžiam pakeisti krypti – važiuosim alternatyviu „magistraliniu“ keliu. Pagaliau pavyksta ir sugaišę klaidžiojimui kokią valandą jau spaudžiam magistrale – valio - nebereiks visos kelionės praleisti miesto labirintuose. Dar tik Švedija, bet lietus, nelietus, saulėtas dangus besikeičiantis kas 5 minutes ir stiprus priešinis vėjas užkniso juodai - šalta. Per pirmąjį degalų pildymą apsimuturiuojam visom turimom lietaus apsaugom – situacija pagerėja – pradedam adaptuotis prie šiaurietiško klimato. Bandom prarastą laiką kompensuoti važiuodami maksimaliu galimu greičiu ir sustodami tik degalų. Lietus - vėjas, vėjas – lietus, labai nuobodu važiuoti magistrale. Po kelinto degalų pylimo pastebiu, jog įtartinai pradeda didėti krepšiai. Patikrinu – pasirodo jie ne vėjo prisipučia, o juose po lietaus apsauga kaupiasi vanduo – visa laimė jog visi daiktai ir maistas supakuoti celofaniniuose maišeliuose. Padėkoju Neptūnui už dovanas ir kaskart perduodu jas motulei žemei vos tik sustojam. Mano moco konstrukcija ir Givi krepšių maišai nuo lietaus - puikus derinys surinkti kelio vandens mėginius. Pagaliau baigiasi magistralė – keliai siaurėja, atsiranda akiai malonesni peizažai ir kaip pridera tikram motociklistui malonus lenkimasis per posūkius. Jau vakarėja, paskutiniame sustojime prisėdę ant suoliukų maloniai pasišildom saulės spinduliuose, išsidžiovinam aprangas. Vakarėja, pradeda gerokai vėsti, dairomės nakvynės. Žiūrėdamas į navigaciją ir per vėlai pastebėjęs kolegos manevrą skersai mano trajektorijos vos neįsirėžiu į jo galą – ačiū tam, kas išrado ABS. Jau spėjo mintis praskrieti, kad nepasieksiu net Norvegijos. Susirandam kempingą, nors ir sausa, bet darosi šalta, dėl įkandamos provincijoje kainos imam keturvietį namuką. Vietinis jaunuolis dar spėja užduoti keistą klausimą: „Koks mums malonumas važinėti motociklu tokiu šaltu oru Norvegijoje?“ Net susimėtom „Aišku, kad būtų geriau jei būtų šilčiau“ – matyt niekad nėra važiavęs motociklu. Įsikuriam, nusiprausiam, pavalgom, pasidalinam įspūdžiais – gėris – pajutau, kad atostogos tikrai prasidėjo.

Nuvažiuota ~ 500km.

Kempinge keturvietis namukas 450 Švedijos kronų (dušas, virtuvė įeina į nuomą). Galima kiekvienam už papildomus 100 kronų gauti užvalkalus ant patalynės, bet mes čia ir per kitas nakvynes naudosime savo miegmaičius. Koordinates: 61.693210, 13.146121.

Maršrutas2d
 

Pradeda atrodyti, kad sis ar panasus marsrutas neatsiejama lietuvisko motociklizmo dalis Puikus aprasymas Smagu skaityti, kaip kiti sala,"kankinanasi" su medziaginem terbom ir visokiais celofanais ir kitokiais netobulumais

Aha, o ivadas i motociklizma yra vaziavimas i Saremaa Norvegija tai cia jau veliau, tikriem viram, katrie lietaus ir salcio nebijo.

3 diena
Nuostabus saulėtas rytas. Pusryčiaujam, „apsišarvuojam“ neperšlampamais drabužiais ir į kelią. Eilinį kartą patvirtinam Merfio dėsnį: kuo geriau apsirengęs – tuo mažiau lietaus. Pavingiuojam likusias dešimtis kilometrų tvarkingais Švedijos keliais iki sienos, nuotraukos atminimui ir mes jau Norvegijoje! Norvegija mus pasitiko gaiviu tvarto srutų kvapu (po Švedijos sakingų medžių aromatų labai pasijautė skirtumas). Pagalvojau gal čia tik pasienio užkampyje norvegai “kvėpina” švedus, bet kur tau, kaip tik namas – taip tvartas, o su juo visa paletė “gaivaus” aromato. Kvapai kvapais, bet ir keliais norvegai nepasižymėjo. Remontuojamame kelio ruože ant laisvos skaldos teko prisiminti “enduro” išmoktas pamokas. Dėl vis labiau vingiuojančių kelių važiavimo greitis ženkliai krito, bet malonumas tik didėjo. Dėl ženkliai kritusios temperatūros tenka dažniau sustoti ir šildytis rankas (negelbėja net antra pora pirštinių) – kas turi šildomas rankenas “kaifuoja” ir skirtumo nejaučia. Prasidedant kalnų peizažams vis dažniau stoviniuojam ir renkam nuotraukų kolekcijas atsiminimams. Kuo toliau tuo kalnai didesni ir pirmosios nuotraukos jau nebe tokios įspūdingos. Gražu. Neapsakomas aukštų kalnų ir tarpeklių didelių erdvių jausmas, priverčiantis pasijusti labai labai mažu pasaulio gabalėliu. To jausmo jokia nuotrauka ar video įrašas negali perteikti – čia reikia tiesiog būti ir pajausti. Net ir tarp kalnų esantys tiesūs keliai pabosta, kolegos pasirašo ant mano siūlomo ekstremalesnio keliuko pavadinimu „666”. Pagal savo numerį galėtų būti ekstremalesnis, bet žymiai geriau nei pagrindiniai keliai, azartas pravaziuoti nežinomus posūkius greičiau tik auga. Rekomenduojamas ribotas greitis pavojinguose ruožuose motociklams gerokai per mažas, todėl užsidedam “ant viršaus“ 10-20km/h. Tada važiavimas iškart įgauna skonį. Motociklų keliuose pakankamai daug, daugiausia užsieniečiai (vos spėdavom sveikintis ir kilnoti rankas) – matyt norvegai pakankamai „prisiragavę“ atšiauraus šiaurietiško klimato. Važiavimo kultūra vietinių vairuotojų savotiška: vietiniai net ir greit prisiviję mus nesėdi „ant uodegos“ ir ilgai kantriai su mumis paskui važiuoja saugiu atstumu. Norėdami, kad mus aplenktų turime demonstratyviai pasitraukti į pakraštį, rodyti dešinį posūkį, mojuoti rankomis ir beveik sustoti. Tiesa kai kada net ir tai nepadėdavo, todėl pradėjom vėliau nekreipti dėmesio ir važiuoti savo greičiu. Patiems lenkti lėtesnes mašinas irgi pasirodė problematiška. Jei privažiuoji per arti prie mašinos galo, akivaizdžiai matosi, kad vairuotojai pradeda blaškytis, panikuoti ir tiesiogine žodžio prasme važiuoti nuo kelio. Po vieno lyg ir mums įprasto „artimesnio“ pralenkimo, moteriškė taip metėsi į šalikelę ir sustojo, kad jau pagalvojau jog tuoj būsim ieškomi policijos ir uždaryti į belangę. Po šio incidento supratau, kad reikia kardinaliai keisti savo įprastą važiavimo stilių ir važiuoti „ramiai“. Vėl vakarėja ir pigesnio kempingo paieškai mieste tenka paaukoti degalų. Iš riboto pasirinkimo tenka išsinuomoti “apartamentus”. Gal ir būtų neblogai jei jie bent savo pavadinimą pateisintų, bet per vėlu ieškoti geresnių variantų, o dėl šalto oro ir lietaus apie palapinę net nesinori pagalvoti. Norvegai pasirodo irgi “verslininkai”, mistiškai sugenda kortelių terminalas – labai patiko “grynieji” ir aišku be jokių čekių. Bendrakeleivį besikrapštant prie moco dėžių dar užpuola kažkokios mažos moškės – sukandžioja veidą. Bet nesam labai neišrankūs: nusiprausiam kompaktiškoje “apartamentiškoje” vonioje – tualete skirtą “tik mums” (nors iki jos reikia nusigauti per bendrą koridorių), sukertam pačių pasigamintą sočią vakarienę (tiek daug prisigaminom, kad net dalį teko palikti), pažiūrim televizorių su norvegiškai kalbančiomis galvomis (nors šeimininkas žadėjo gerą vakarą su futbolu, bet teko apsieiti be jo nes rodė tik tris kanalus ir deja nei viename iš jų nerodė futbolo) ir į lovas – turim net kiekvienas po atskira kambarį – čia be kabučių tikrai apartamentiška. Primąja nakvyne norvegai taip pat nesužibėjo – visa laimė, kad kalnai viską atperka.

Nuvažiuota ~ 500km.

Apartamentiškas butas su trim kambariais ir virtuve, be patalynės 700 norvegiškų kronų (dušas įeina į nuomą). Koordinates: 63.110368, 7.831437

Maršrutas 3d
 

Siandien kaip tik bendradarbe issake pastebejima, kad jie (norvegai) kazkaip paniskai reaguoja kai arti is galo privaziuoji.

Isskyrus turistus, furu ir autobusu vairuotojus

4 diena

Šiandien pirma diena kai maršrute tikrai numatytas žinomas lankytinas objektas – Atlanto kelias. Tik pervažiavę solidaus ilgio (apie 6km) tunelį žvalgomės po Atlanto vandenyno vėjų nugairintą kraštą. Labai geras vingiuotas asfaltas taip ir prašosi atsukti rankenas ir nuvalyti padangų kraštus. Lėtesniuose posūkiuose net nereikia žiūrėti į veidrodėlius įsitikinant ar kolega važiuoja paskui – net pro šalmą girdisi metalinis besibrūžinančių pakojų džeržgesys – lenkiam mocus kiek tik eina. Sustoję apžiūrinėjam mocus ir juokiamės, kad tik užtektų pakojų iki kelionės galo ir nesudiltų pats motociklo rėmas. Įspūdingas aukštas tiltas. Stojam, įsiamžinam. Dar užlipam ant kalvelės nors ir yra ženklai jog vaikščioti draudžiama – bet jei tvora praardyta ir pakankamai išmindžiota – tai kodėl ženklai turėtų mus sulaikyti – juk mes lietuviai ir dar motomanai po šimts pypkių. Kad pasigrožėti pakrante sukame arčiau kranto vietiniais žvejų kaimelių vingiais. Tik, kad tas Atlanto kelias taip greitai baigiasi, net bendražygis klausia – „tai ką čia viskas?“. Pakrantė dumblėta ir šiek tiek dumblų aromatas gadina visą romantiką. Balose pilna buožgalviukų, matyt vėliau girdėtųsi įspūdingos varlių serenados. Patikrinam vandenyno vandens temperatūrą – maudytis nesusigundom. Nusilaužiam buvusios lavos gabalėlį atminimui. Dar ir kriauklių būtume paėme, bet jos gyvatės tik prisilietus taip prisisiurbia prie akmenų, kad be laužtuvo neatplėsi – tiek to tegul gyvena moliuskai. Paskutinį kartą pamojam vandenyno vakariausiame taške ir patraukiam vėl link žemyno, link kalnų ir fjordų. Mažai laiko sugaišę prie Atlanto kelio nusprendžiam paimti dar vieną įspūdingą objektą Trollstigeną. Net pati kelio pradžia duoda užuominą, kad čia lankosi tik turistai, kelias labai siauras, net dviem lengvom mašinom ne visur galima prasilenkti. Po truputi kylam vis aukščiau, kažkaip net kinkos pradeda drebėti – šiaip ar taip pirmas kartas su mocu užsienyje, mažai važinėta serpantinais, o su mocu visai jais nevažiuota. Pakeliui randam suvenyrų parduotuvėlę, dar ir Wifi tai pakanka laiko nusiraminti ir pasiruošti rimtam nebandytam žygdarbiui. Privažiuojam prie pačio Trolstigeno pradžios ir pirma mintis: tai kaip čia mes nenusivertę užvažiuosim į tą stačią sieną, kurios viršuje vos plika akimi įžiūrimoje apžvalgos aikštelėje pilna turistų taip ir laukiančių ekstremalių „vaizdų“. Palaukiam kol nebus priekyje kokio lėtaeigio autobuso ar kemperio ir šokam ant savo žirgų. Važiuojant serpantinais panaudoju visos išmoktos teorinės ir praktinės žinias bandytas Aukštadvario žiede – net lengviau pasidaro – mokiausi ne veltui. Pirmą kartą važiuojant žiūriu tik į kelią, nes nujaučiu, kad pamatęs kaip žemai galima nukristi, galiu ir apsigalvoti. Kad kelias neprailgtų tiesiosiose pradedu lenkti rankeną – kuo greičiau užvažiuosiu – tuo mažiau reiks pergyventi kaip čia viskas baigsis. Užkylama pakankamai greitai – pavyko – galima ir mums dabar pažiopsoti apžvalgos aikštelėje kaip kam sekasi kilti ar leistis ekstremaliu serpantinu. Vienas mūsų taip susikaupia, kad pralekia pro mus nesustojęs ir nurūksta toliau keliu. Tenka telefonu nuraminti ir sugrąžinti atgal. Įsiamžinam, bet negi viskas? Vėl išprievartauju kolegas išbandyti nusileisti žemyn ir dar kartą pakilti (aš pagal amžių nenormalus motomanas, man dar ekstremumo reikia ). Kolegos nepasiduoda - negi jie stovės ir žiūrės kaip aš „kaifuoju“. Leidžiamės kartu. Šį kartą jau kinkos taip nedreba, leidžiuosi pagal save ekstremaliai greitai – nebaisu ir į šoną pasižiūrėti. Prie vieno posūkio net pasigaunu lengvą SIP‘ą – reiškia jau gana. Pamėlynavę stabdžių diskai perspėja, kad laikas nusiraminti. Dar kartą kylant stabdžiai nereikalingi, todėl bandau užkilti kaip galima greičiau, išspaudžiu tiesiosiose iš savo moco 100%, pakeliui pasipainioja, mašina – lenkiu, kemperis – lenkiu, su lietuvišku autobusu sunkiau: tenka palaukti platesnio asfalto, bet ir jis nekliūtis. Įsivaizduoju aplinkinių reakcijas (beprotis kažkoks - laksto serpantinais), bet man dzin – kiekvienas renkasi savo gyvenimo kelią. Užkilę atsikvėpiam snieguotų kalnų apsuptyje, radęs sniego bandau palikti sniego angelą – Jabadabadu !!! Vat čia tai nuotykis – tokių akimirkų būna retai – JĖGA! Vėliau sužinau, kad mano kolegos tas pats autobusas taip geranoriškai nenorėjo praleisti – vos nenutaranavo į griovį. Kadangi viskas gerai baigėsi galima pasijuokti iš galimos straipsnio antraštės delfyje: „Lietuvių turistinis autobusas Trolstigeno serpantinuose taranavo jį bandžiusį lenkti ekstremalų tautietį motociklininką“. Įspūdžių pilnomis galvomis leidžiamės nuo kalno ir neplanuotai sutinkam prie įspūdingo šniokščiančio krioklio tarp kalnų papėdėje įsikūrusį kempingą, vietos yra, kaina normali – jamam. Dar prieš miegą sutinkam pravažiuojančius tautiečius, kurie parekomenduoja aplankyti dar įspūdingesnių vietų. Nedvejodami pakoreguojam maršrutą – net ir tarp lietuvių pasitaiko tiesiog gerų žmonių. Užmiegam be didelių kalbų.

Nuvažiuota apie 200 km.

Kempinge keturvietis namukas 500 Norvegijos kronų (dušas už papildomą 10 kronų monetą su 5 min karštu vandeniu, virtuvė įeina į nuomą). Galima kiekvienam už papildomus 50 kronų gauti užvalkalus ant patalynės. Koordinates: 62.329738, 7.468927

Maršrutas 4d
 

Nu o nieko nerasot,apie keliaudami nejaugi nezvejojot,juk tikrai yra pagunda uzmesti meskere,ir vakarienei isikept zuvytes

As siuo gyvenimo tarpsniu ne zvejys, kolega beveik jau ruosesi imti meskere, bet taip ir nerealizavom sio uzsiemimo. O ir prisiminus prie tokio suplanuoto marsruto galima sakyti, kad nelabai butu buve kada. Buvo didelis ribojimas - keltu bilietai ir pakankamai itemptas grafikas.
Keliaujant i Norvegija reikia is anksto nuspresti ar tik vazinetis ir grozetis gamta, zvejoti ar galu gale kopineti po kalnus. Viskam viename reikia zymiai daugiau laiko ar kazka aukoti

Liux kelionė Gražūs vaizdai. Laukiam tęsinio

5 diena

Rytas kaip visada vėsokas, bet dangus vėl žada gražų orą. Išbandom kelto paslaugas – vos spėjam padaryti keletą nuotraukų ir jau esam kitoje fiordo pusėje. Lekiam jau galima sakyti įprastais maloniai vingiuotais keliukais, aplinkui nuostabūs kalnai, kriokliai – tiesiog pasaka. Privažiuojam tautiečių rekomenduotą serpentiną, vaizdai nerealiai gražūs. Nusileidžiam ramiai, bet ieškant geresnių trajektorijų ir stengiantis „taupyti“ stabdžius ekstremalių pojūčių netrūksta. Apačioje uoste randam keletą tipinių kruizų ir pilna miestelyje lengvabūdiškai klaidžiojančių po kelią būrį rytiečių turistų. Tenka saugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Užkilus į kalną kitoje fiordo pusėje randam nuorodą į kalną Dalsnibba - 1500m auksčio (koordinates: 62.049223, 7.269837). Nors ir mokama (100 kr), bet atsisakyti tokios progos negalima. Problemos su debetine banko kortele – pasirodo provincijoje dažnai su debetinėm neįmanoma atsiskaityti – gerai, kad kolegos turi ir kreditinių. Susimokėje kylam dar auksčiau. Naujas šviežias asfaltas vėl ragina atsukti rankenas. Dar pradžioje smagu, bet kylant auksčiau, jau beveik debesų lygyje ir pakelėse atsirandant sniego patirtis pakužda, kad ir asfaltas gali būti slidus. Taip ir yra – viename posūkyje greitėjant šiek tiek slysteli galas – užkylam labai labai ramiai . Vaizdai tiesiog neapsakomai grąžūs, esame virš debesų. Prieš tai fiorde pravažiuotas kruizas dabar atrodo kaip niekingas šapelis ant vandens. Pradedam fotografuotis, bet greitai užslenka rūkas – tai pasirodo paprasčiausias debesis. Kadangi nieko aplink nesimato, išnaudojam pauzę ir apsilankom suvenyrų parduotuvėje, vis dar ieškom įdomesnių lauktuvių – nors tiesa pasakius, jos visose vietose labai panašios. Kadangi norvegiškos kainos kandžiojasi renku lauktuves kruopščiai. Viename miestelyje pirmą kartą pamatom policijos ekipažą matuojantį greitį, „šautuvas“ nukreiptas ne į mus - pasisekė, nes jau buvo susiformavusi nuomonė, kad jų visai nėra ir greitį viršijome dažnai. Dar planuose buvo užkopti ant ledyno, bet taip ir nepastebėjom nuorodos, o ir laiko neliko daug. Pirmą kartą pasijuto didelis nuovargis iki paskutinio kelto liko labai nedaug, bet priešais spiginantys saulės spinduliai vis labiau vargino ir migdė. Pagaliau pasiekėm keltą, keli kilometrai ir mes vėl nuostabioje aplinkoje prie fjordo kempinge. Namukas tiesiog prie vandens – tolumoje kalnas – tiesiog nuostabu.

Nuvažiuota apie 300 km.

Kempinge keturvietis namukas 325 Norvegijos kronų (dušas už papildomą 10 kronų monetą su 4 min karštu vandeniu). Wifi nemokamai. Koordinates: 61.144531, 6.621937

Maršrutas 5d.
 

6 diena

Ir vėl nuostabus rytas, danguje nė debesėlio – neįtikėtina. Oras pakankamai šiltas, net nuo pačio ryto nereikia lietaus aprangų ir šiltų pirštinių. Važiuojam toliau tarp kalnų. Pravažiuojam pro dar nespėjusius ištirpti per žiemą susikaupusio sniego rezervus. Labai nuostabus pavasario kvapas: šviečia saulutė, šilta, aplink tirpstantis sniegas ir šniokščiantys kriokliai. Norisi prigulti ant žemės kvėpuoti nuostabiu švariu vėsiu kalnų oru ir gėrėtis pavasariška gamta. Bet laikas bėga greitai, o dar nuvažiuoti tenka daug. Vienoje vietoje netikėtai labai arti kelio pasirodo avys, net nupurto. O kas jei ji tuo metu sugalvotų pereiti per kelią kai mes mėgaujamės linksmais kalnų vingiais. Sustojam, o jos lyg niekur nieko atrisnoja visai šalia ir pradeda iš mūsų kaulyti „mokesčių“ – matyt priprato iš pravažiuojančių turistų vis ką nors gauti. Už gerą fotosesiją neliekam skolingi ir mes - pavaišinam keliom (dar vis lietuviškos ) duonos riekėm pačias aktyviausias. Tuneliai – kalnai, kalnai – tuneliai ir mes jau garsiajame Bergene. Degalinėje neina nepastebėti raudonais marškinėliais apsirengusio operatoriaus – jis rusas. Painstruktuoja rusiškai kaip pastatyti mokamose aikštelėse motociklus Bergene. Atvažiavę pamatom tiesiog ant šaligatvio paliktus kelis turistinius motociklus, surizikuojam - šalia pastatom ir mes. Vėliau sugrįžę randam visą šaligatvį apstatytą motociklais – geras/ blogas pavyzdys greitai užkrečiamas . Aplankom Bergeno senamiestį, žuvų turgų. Nors sako, kad Bergene tik vieną dieną per metus nelyja, bet matyt, kad mums ir čia žiauriai pasisekė – pataikėm būtent į tą 365-ąją . Vaikščiojant senamiestyje buvo taip karšta, kad net teko paieškot pavėsio. Nelaukdami vakarinio kamščio birbinam toliau – jau link „namų“ kryptimi. Planuotas kempingas neatrodo patraukliai, o ir brangokas. Nusprendžiam pavažiuoti dar toliau ir nenusiviliam. Vėl navigacija „nemato“ naujai pastatyto tilto, įspūdingai atrodančio neoninėmis lempomis apšviesto žiedo tunelyje, bet situaciją išgelbėja aiškiai nurodyti mums žinomos krypties kelio ženklai. Naujoje aikštelėje išbandom "išmanųjį" tualetą - beveik bekontaktis daiktas (nereikia rankomis liesti krano ar muilo įjungimo ). Sekančiame miestelyje tarp kalnų šalia kalnų upės randam simpatišką kempingą su dar simpatiškesne šeimininke. Ką jau ką, bet pardavinėti ji tikrai moka ne tik liežuviu, bet ir visa savo gražaus kūno kalba. Kadangi oras šiltas ir be lietaus pasinaudojam pirma galimybe pernakvoti palapinėse (reikia galų gale išbandyti taip ilgai vežiotą balastą ).

Kempingas už 3 motociklus ir 3 palapines mokestis 40 eurų. Koordinates: 60.466635, 7.073038

Maršrutas 6d.
 

Superine jusu ta kelione... O sakyk be kempingu ,ar eina apsistot kaskur nuosaliau,ir ar leidzema tai daryt...

Sakė, kad leidžiama, tačiau visur, kur važiavom yra apgyvendinta arba nepravažiuojama. Va Švedijoj pakeliui laisvai buvo kur nusukt į mišką pernakvot.

O ir šiaip pagalvojus nors ir vertinam gamtą, bet norisi nors minimalaus komforto: duso, tualeto, elektros...

neveltui sugalvota savoka-"laukinis turizmas". Šiki pakrūmej,miegi nevedintame miegmaisyje,savaite ar dvi vazineji prasmirdusiais rubais,prausiesi ezere is kurio norvegai ima geriama vandeni,pusryciu kavai pasiruosti sugaisti vos ne pusvalandi.Ir viskas tik del to,kad per diena sutaupytum 40-50 litu..?!! Maximum tiek sutaupysi miegodamas palapineje.Patikekit-neverta...
Yra kelios islygos-tiek kainuos nakvyne namelyje vienam zmogui,jei vaziuos kompanija is 4-6 zmoniu.Vaziuojant visiskai vienam viena nakvyne namelyje kainuos nuo 120 iki 200Lt.Bet kazkaip nesitiki,kad i tokia kelione kas vaziuotu visiskai vienas...O ir tas 120Lt uz nakti nera baisus pinigai tiems,kam teko pasinaudoti viesbuciu paslaugomis Lietuvoje. Suknistoje provincijoje rajono centre ir tai sunkiai randi nakvyne kainuojancia iki 100Lt
Sorry riebiatos,bet jei nesugebat sukrapstyti nakvynei Norvegijoje 50 litu,gal geriau likit namie... Ir nereikia teisintis,kad jus jausite milziniska malonuma miegodami gamtos prieglobstyje! Lygiai tokiame paciame prieglobstyje jus apsistosite ir sumokeje 50lt.Skirtumas tik tame,kad uz tuos pinigus gausite ne tik stoga virs galvos,lova,elektrini sildytuva ir arbatinuka,bet ir dusa su karstu vandeniu bei civilizuota tualeta
Nieko nenoriu izeisti,paprasciausiai darosi ziauriai geda,kai gamtos prieglobstyje randi siuksliu kruva su lietuviskomis etiketemis.Ir nebutinai Norvegijoje...

7 diena

Rytas vėsokas, bet šiltas maistas ir mankšta susikraunant daiktus greitai sušildo. Važiuojant ryte gaunu pamoką jog lenkiant tunelyje reikia daugiau pagalvoti ir apie paskui važiuojančius kolegas (sunku apskaičiuoti ir numatyti, kad visi spėtų pralenkti). Vėliau per daug pasitikint greitį apribojančiais ženklais, vos išsilaikau ant asfalto neįsimūrijant į tunelio sienos akmenis (lyg ir greičio ribojimo nepastebėjau, jau pripratau, kad be apribojimo galima daugelį posūkių įveikti nelėtinant greičio). Po „spiralinio tunelio“ užkilimo ant kalno pamatom ko gero didžiausią matytą krioklį. Dar užkilę prie skardžio įsikūrusio viešbučio, sutinkam motociklų mokyklos mokytoją ir mokinius. Važiuojama dviem motociklais, mokytojas paskui, pasikalbėjimo įranga, kelios kameros – žodžiu aukštas lygis. Nemažą kelio gabalą pravažiavom pro šaltoką ir beveik be augmenijos regiona su viduryje esančiu regioniniu parku. Į patį parką įvažiavimas mokamas, mums netradiciniu būdu: tiesiog prie įvažiavimo būdelė, kurioje kaip bankomate susimoki ir gali važiuoti (nei vieno žmogaus, jokių „šlagbaumų“). Kadangi įvažiavimas mokamas, keliukas neasfaltuotas ir ypatingo noro faunai nepajutom tai nubirbinom toliau. Ta diena pasižymėjo incidentais – posūkyje po trajektorijoje pasipainiojusio didesnio kelio nelygumo (kad juos kur galas tuos kartais nelygius kelius Norvegijoje) ištiesinus motociklą atsidūriau kairėje kelio pusėje, kadangi sekė toliau priešingos krypties posūkis ir mašinų nesimatė nusprendžiau posūkį nelėtindamas greičio įveikti šiek tiek išvažiavęs į kairę pusią. Kaip tokiais atvejais galima buvo tikėtis iš už posūkio greitai išlindo sunkvežimis ir teko ekstremaliai grįžti į savo juostą. Gerai kad paskui važiuojantys laikėsi tinkamo atstumo, nes jau žiūrėti kur mano kolegos nebeliko laiko. Bet viskas gerai kas gerai baigiasi. Tiesa vis dėlto turėjom ir nuostolių. Ne serpentinuose, ne kelyje, bet aikštelėje tik pabandžius „pasitreniruoti“ virto mocas (nuostolis išsinarinęs pavarų kolelės galiukas ir nulūžęs atraminės kolelės galiukas). Plaktukas, šiek tiek izoliacijos ir galima judėti toliau. Liaudies išmintis primena: visą gyvenimą gyveni – visą gyvenimą mokaisi. Tik mokytis geriau ne kelionėje, o namuose (nes parvežimas motociklo ant tralo, kaip vėliau sužinojom, iš Norvegijos kainuotų nuo 1000Lt ). Kalnai, tuneliai, kriokliai ir visa kita nuostabi gamta vis dar stebino. Pasiilgus serpentinų kilom į šiaip keliuką vedantį link kalno ir privažiavę akligatvį ant kalno viršaus privertėm nusišypsoti vietinę moteriškę – matyt ne dažnai pasitaiko ne vietinių ir dar motociklininkų. Supratau, kad čia ne Lietuva ir "šiaip" kelių kuriais galima kur nors "pasivažinėti ar pravažiuoti" nėra. Jei jau yra kelias tai jis turi ir savo galutinį tikslą (dažniausiai iki sodybos). Aptikom ir netradicinių senovinių tam regionui būdingų rastinių namų, kurių pamatų rąstai trumpesni nei viršutiniai (atrodo kaip nameliai ant vištos kojeles). Nakvynę susiradome netoli Oslo – dėl gero oro vėl palapinėse. Kai nelyja pasirodo visiškai įmanoma permiegoti ir taip.

Kempingas už motociklą ir palapinę 100 Norvegijos kronų. Koordinates 59.750845, 10.134504

Nuvažiuota apie 300 km.

Maršrutas 7d.
 

8 diena

Atiduodam duoklę ir sostinei – aplankom parką, kontraversišką įvairių figūrų ekspoziciją po atviru dangumi. Senamiestis, karaliaus rūmai su sargybiniu ir sargybine, bažnyčios, senamiesčio gatvės, namai. Kontraversiška atmosfera vyrauja ne tik parke. Pakankamai daug „gražių“ vyriškių merkiančių akimis, net tramvajai „pasipuošę“ visomis vaivorykščių spalvų vėliavėlėmis. Šiek tiek „pasikultūrinom“, dar šiek tiek pratybų važinėjant su ne naujausiais navigacijos žemėlapiais miesto gatvėmis ir mes jau spaudžiam greitu tempu link Švedijos. Deja geras oras negali tęstis amžinai, prakiūra dangus – lyg būtų susikaupęs per tas keletą saulėtų pastarųjų dienų. Įsilijo taip jog neatlaikė nei jokios apsaugos. Su lietumi nukrito ir temperatūra – žodžiu Norvegija priminė kur mes esam. Kadangi jau iš kalnų beliko tik kalvos – neužsibūnam, kertam sieną, bet Švedijoje dar blogiau, lyja kaip iš kibiro, priešinis vėjas, šąla rankos, batai jau pilni vandens. Stojam suradę kempingą anksčiau. Apie palapinę net baisu pagalvoti, imam namuką, susišildom iš vidaus ir išorės. Namukai ir karštas elektrinis radiatorius - gėris. Džiovinam aprangas, žiūrim į balas, lietų ir sriubčiojam šiltą arbatą. Kaip gerai, kad lyja tik už lango. Šiaip ar taip esam dėkingi, kad lyja važiuojant tiesiais keliais. Kaip mes būtume važinėję serpentinais, jei taip būtų liję tada ir tenai? Šiaip ar taip - ir vėl pasisekė.

Nuvažiuota apie 350 km.

Kempinge keturvietis namukas 550 Švedijos kronų. Koordinates 59.279560, 14.684281

Maršrutas 8d.
 

9 diena

Ryte aplink daug balų, dangus sunkus. Kol susikraunam daiktus ir vėl pradeda krapnoti. Visa laimė jog ne ilgai. Artėjant prie Stokholmo dangus vis giedrėja kol pašviečia saulutė. Kalnų jau nei kvapo, degalai, magistralės, tradiciniai pasistiprinimai kolonėlėse. Paskutiniai kilometrai renkasi labai greitai. Degalinėje pietaujam kartu su prie gretimo laukinio staliuko įsikūrusiais švedais, tenka priminti, kad yra tokia šalis Lietuva (kažkodėl Latvia dar žinoma, bet Lietuva negirdėtas pavadinimas) Jau pradeda jaustis kelionės pabaigos nuotaikos. Viskas kas gerai baigiasi greitai. Šį kartą labai rimtai žiūriu į navigaciją, pakelės ženklus ir be klaidžiojimų pasiekiam iš pirmo karto uostą. Mašinų stebėtinai daug, nuvažiuojam į priekį ir luktelėję valandžiukę patenkam į keltą. Stebuklo neįvyksta – vėl visi atskirose kajutėse. Aplink labai daug lietuvių. Susipažįstu iš vakaro su savo kambariokais. Abu lietuviai grįžtantys iš Norvegijos ir Švedijos darbų pailsėti į Lietuvą. Nustebina jachtų jūroje gausa. Vėl pasinaudojam proga pasigėrėti šou programa. Gražu, malonu ir akiai ir ausiai. Gerai suorganizuotas pramoginis žaidimas, latviškas folkšokas, ir visa „kita“. Kolega skundėsi, kad šį kartą normaliai pamiegoti nepavyko- kambariokai girtavo iki antros valandos nakties. Su atsitiktiniu paskirstymu kajutėse gaunasi loterija- kaip pasiseks.

Nuvažiuota apie 250 km.

Maršrutas 9d.
 

Pirmyn keldamasis nakvojau su dalnebojščikais, maniau bus pjankė, bet kur tau- 22 val. ant lovų gulėjo kraunami laptopai, o kambariokai miegojo.
Atgal pakliuvau su statybinykais- vienas zavadyla pylė iki 2 nakties ir nusmigo skersai kajutės baisiausiai knarkdamas- likau be miego

Citata:

Cituoju: turistux Pirmyn keldamasis nakvojau su dalnebojščikais, maniau bus pjankė, bet kur tau- 22 val. ant lovų gulėjo kraunami laptopai, o kambariokai miegojo. Atgal pakliuvau su statybinykais- vienas zavadyla pylė iki 2 nakties ir nusmigo skersai kajutės baisiausiai knarkdamas- likau be miego

va va-"kaip tik fūristas,taip ir salerkos vagis bei alkoholikas"..
Liaudyje gyvuoja dar viena nuomone-kaip tik motociklistas,taip ir konkretus begalvis..
Meskit salin tuos stereotipus

to senis

Tik dabar pasiziurejau zemelapyje, kad visai salia pravaziavom pro tavo gyvenama vieta

reiskia neidemiai tema skaitei

Citata:

Cituoju: senis reiskia neidemiai tema skaitei

Tavo anketoje motomanuose parasyta "Balestrand,Norway"

Vakar perziurejau nuotraukas ir pamaniau, kad as dar karta mielai ten vaziuociau. Ypac si mintis ikyriai sukasi kai pas mus taip nezmoniskai karsta, o ten buvo taip maloniai vesu...

Citata:

Cituoju: turistux Vakar perziurejau nuotraukas ir pamaniau, kad as dar karta mielai ten vaziuociau. Ypac si mintis ikyriai sukasi kai pas mus taip nezmoniskai karsta, o ten buvo taip maloniai vesu...

Siltejant Siaure dabar jau privalumas Ir dar dabar ten apie +20