Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Pirma pažintis su Azija- Vietnamas ir Laosas

Gruodžio 23, Sa Pa - Lao Cai - (naktiniu traukiniu) grįžimas į Hanoi "Neatrastas rytų kelias, arba kaip google maps išdūrė"

Po šaltos vakarykštės dienos, išaušo saulėta ir giedra diena. Šiai dienai pagrindinis planas buvo pasivažinėti aplinkui ir grįžti atgal į už 40 km esantį Lao Cai miestą. Iš ten su traukiniu grįžti atgal į Hanoi.

Gali kilti klausimas- kokio velnio su traukiniu? Iš pradžių tai buvo atsarginis variantas, bet keliaudami pamatėm, kad niekur nepriskubėsim. Geriau pasimėgauti Vietnamo šiaure, bei sutaupyti kelias dienas, kad aplankyti Ha Long bay.

Tai gi planas buvo paprastas- aplankyti dar vieną kalnų perėją ir ramiai judėti traukinių stoties link, bet...

Kalnų perėja


Besiruošdamas kelionei, specialiai praleidau lankytinas vietas aplink Sa Pa. Kažkaip susidariau įspūdį, kad labai turistinis miestas ir tiesiog, žmonės, kurie negali keliauti taip kaip pvz. mes po Vietnamo šiaurę, tiesiog atvyksta į Sa Pa, apsilanko aplink esančiuose kalnuose, nuvyksta į kokį vietinių kaimą, ir užsideda pliusą, kad pabuvojo šiauriniame Vietname.

Laiko buvo dar marios iki traukinio (reikėjo būti 16:00 stotyje), tai nusprendžiau prailginti kelią ir užmetęs akį į google maps (jau minėjau, kad Viename visur veikia 3G ryšys?) pasirinkau kalnų keliuką, kuris turėjo išvesti per kalnus link Lao Cai.

Sa Pa miestas


Tik išlėkus iš miesto, surandu tą nužiūrėtą keliuką, atsuku rankeną- jau įprasta, kad suzukis be rimtos konkurencijos, greičiausias kalnų keliuose. Bet siurprizas- stovi postas, o važiavimas keliu mokamas. Vau galvoju, kas čia dabar? Pasirodo, kad čia kažkas panašaus į mūsų lietuviškas Rumšiškes, bet čia ištisi kaimai, su ten gyvenančiais žmonėmis ir dirbančiais savo kasdieninius darbus. Aišku skamba kaip "tourist trap", be to jau ir taip ne vieną nuošalų kaimą aplankėme, kur mes vieninteliai buvome užsieniečiai. Bet kadangi laiko marios...





Pasigrožėję vaizdais iš viršaus, leidžiamės į vieną iš kaimų- visgi sumokėjome pinigus už tai



Vėl motociklas rulezzz! Nes turistus atveža su autobusais ir tada jau jiems tenka eiti pėsčiomis- tiesiai į suvenyrų pardavinėtojų glėbį. Be to kiek ten per dieną pėsčiomis tų kaimų praeisi? Tuo tarpu su motociklu... vienas malonumas maltis siaurais keliukais.

Kažkaip vis mane traukia tie statūs, nežinia kur vedantys pėsčiųjų keliukai, kur važiuoji tol kol, pradeda ratas kilti vėl tenka čiuožti atgal.


Aišku neliekame be dėmesio




Po truputį judame mums reikiama kryptimi. GPS jokių kelių jau neberodo, bet turime google maps telefone, kur aiškiai rodo mums reikiama kryptimi einantį kelią. Porą kartų nuklystame, tai nusukame ne į tą pusę. Ko gero tai buvo vienintelis pusdienis per visą kelionę, kai iš GPS nebuvo jokios naudos (išskyrus tai, kad gali matyti savo "track'ą" ir orientuotis ar teisinga kryptimi judi) ir teko važiuoti daugiau mažiau pagal nuojautą.

Keliukas tikrai įdomus, prasideda kaimai, iki kurių turistai dažniausiai nedavažiuoja- mes vėl savo stichijoje. Šiek tiek darosi neramu, vis nerandame to kelio, kurį rodo google maps. Tenka vis grįžinėti atgal ir vėl bandyti kitą kelią...

Google maps apgavo, šito deja kelio nėra


Visai nelinksma, nes ir bakas jau vien tik benzino garai. Likusi valanda su trupučiu iki traukinio, todėl tenka priimti sprendimą, ar bandyti važiuoti toliau tikintis surasti kelią, kuris vestų link Lao Cai ar lėkti atgal tuo pačiu keliu, kur atvažiavome.

Nusprendžiu daryti tai, kas kol kas sekėsi geriausiai- sukti rankeną ir grįžti atgal, tikintis, kad spėsime į traukinį. O skubėti buvo dėl ko- nepigūs traukinio bilietai, bei pavėlavus į traukinį, nespėtume į Ha Long bay kruizą- už kurį jau sumokėjome, viso nuostolis būtų ~300$. Yra dėl ko skubėti.

Raudonai pažymėtas dienos klajonės GPS track'as. Vėliau per google earth patyrinėjęs, pamačiau, kad vis gi bučiau išlindęs į kelią vedantį link Lao Cai, tik klausimas ar būtų užtekę laiko pasiekti Lao Cai? Duokit žinoti, jei kam nors pavyks atrasti "rytų kelią" į Lao Cai.


Taigi sekanti valanda buvo tikriausiai geriausias egzaminas to, ko išmokome Vietnamo keliuose, bei auksinė valanda suzukiui (ir aišku išbandymas keleiviui ). Lėkėm su pasišokinėjimais per kelio nelygumus, visai ant galimybių ribos, atgalio visu tuo turistiniu maršrutu.

Buvau labai patenkintas padangomis Dunlop D605, puikiai laikė ant asfalto. Rimtos bekelės Vietname nebandžiau (tiesa, Laose gavau motociklą taip pat su tomis pačiomis, bet gerokai padilusiomis padangomis- tačiau purvyne ir smėlyje, puikiai laikėsi).











Gps'o vieta ant vairo- naudojau laikiklį, skirtą kalnų dviračiams


Lao Cai sėkmingai pasiektas, motociklą paliekame stotyje, paruošimui ir pakrovimui į traukinį. Teisingumo dėlei, turiu pasakyti, kad traukinio bilietus pirkau per Flamingo travel, taip pat ir motociklo įkrovimo paslaugą. Aišku už viską teko permokėti- ~35$ brangiau, nei būtų patiems pirkus bilietus stotyje. Bet tuo atveju būtų reikėję patiems derinti motociklo įkrovimą. Bet buvau skaitęs daug atsiliepimų, kad dažnai bando išdurti- nusiperki bilietus, atvažiuoji su motociklu prie traukinio- "nėra" motociklui vietos ir t.t.. Na, tada turi duoti "pakišą", kad surastu vietos ir t.t. Mano atveju buvo svarbu suspėti grįžti į Hanoi, ant sekančios dienos išvykos į Ha Long, todėl nenorėjau rizikuoti likti be traukinio. O ir su šiandienos pasiklydimais, tie permokėti 35$ atsipirko su kaupu.

Po sėkmingo greičio ruožo, liko laiko ir skaniai pavalgyti




Iš gatvės prekeivės užsiperkam kelionei vaisių


Visai nepanašu į traukinių stotį


Bilietų kainos stotyje


Kad keleiviai nenuobodžiautų, šiek tiek paprotinančios informacijos stotyje


Pats traukinys irgi savotiška atrakcija. Kadangi kelionė trunka 9 valandas, todėl imam vietas su lovomis. Visaip bandė mus įtikinti imti prabangesnį kupė, skirtą vakariečiams, bet ėmėm vietiniams skirtą, šešiavietį kupė.

Kol kas esami vieni savo kupė, įdomu, kada gausim kambariokus?




"Tools for emergency"? Tikriausia padangų remonto rinkinukas, jei nuleistų traukinio ratą


Kambariokus gavome veliau, bet nieko ypatingo, tikriausiai jie patys labiau nustebo, kad reikės su vakariečiais važiuoti. Paryčiais, tokie pusiau miegoję, pusiau ne, pasiekiame Hanoi.

Greit susikrauname šmutkes ir į kelią- laukia bundantis Hanojus.


Nuvažiuota 148 km
Dienos vidutinis greitis 34 km/h

Dienos išlaidos:
80dg bilietai i "Rumšiškes" (kaimai aplink Sa Pa)
90dg kuras
305dg maistas
40dg vaisiai
10dg vanduo
25dg alus
60dg sriuba
90$ traukinio bilietai, pirkti per agentūrą (30$ motociklas su įkrovimo paslauga, perkant pačiam bilietą stotyje 10-15$; 30$ keleivio bilietas- kietas gultas, 6 vietų kupė, perkant pačiam stotyje- 20$)

Gruodžio 24, Hanoi "Miestas, kuris nemiega arba ką veikia vietnamiečiai ketvirtą valandą ryto miesto parke?"

Hanoi ankstus ir vėsus rytas, todėl nusprendėm paklaidžioti po ištuštėjusį miestą ir kaip nors prastumti laiką, kad nereiktų viešbučio. Gan greitai apvažiuojame senamiestį ir aplinkinius kvartalus- net neįdomu darosi- jokio eismo. Grįžtame prie miesto centre esančio ežero ir parko, kur jau anksčiau pravažiuodami matėm vaikštinėjančius žmones ir skambančią muziką.

Taigi prisėdam ir stebim aplinką... Iš karto atkreipiame dėmesį, kad mes vieninteliai "sėdime", visi kiti daro mankštą, įvairius pratimus. Kiti tiesiog juda pagal muziką sklindančią iš kitos ežero pusės. Iš ties atrodo labai juokingi jų judesiai- grynas Harlem shake Beje 90% žmonių tikrai garbaus amžiaus- net keista žiūrėti kaip diedukas pumpuoja atsispaudimus, o bobutė atsilenkimus ant suoliuko daro.

Laikas slenka lėtai, pagaliau apie septintą ryto prašvinta- lekiam antram turui po miestą. Taip pat smalsu patikrinti iš kur sklinda ta non-stop muzika.

Pasirodo moteriškių armija su kalėdiniais kostiumais (visgi Kalėdų išvakarės) visą naktį šoka linijinius šokius


Aplinkui pilna veiksmo- žmonės žaidžia badmintoną, dar kitoje vietoje šoka salsą- o juk dar net normaliai neprašvito...

Vėl užmušinėjam laiką, stebėdami linijinius šokius


Laikas trečiam turui miesto gatvėse- tikslas skersai išilgai išmalti Hanoi, specialiai per piką- kad ir kaip keistai skambėtų- tiesiog pasimėgauti chaosu.

Aišku tam yra ir dar viena priežastis- taip gavosi, kad šią dieną reikia grąžinti motociklą, ir nuomos punktas norėjo tiesiai pasiimti motociklą iš traukinio- aš klausiu, ar gražinsit pinigus už šią dieną nes dar visa diena nepanaudota. Sako- neaaa. Tai aš tada- dėkui, bet tada motociklą atgausit tik vakare, geriau jau ant gatvės pralaikysiu visą dieną )

Eismas- vienas malonumas (VIDEO)

Aplankytas Ho CHi Minh mauzoliejus- įdomi patirtis. Nekreipiant dėmesio į visas tas ideologijas, verta tiesiog aplankyti akiračio praplėtimui. Juokingiausia buvo bendrauti su vaikais, kuriuos ten matyt iš visos šalies suveža. O vaikų ten šimtai- ir visi pamatę mus, vakariečius- puola demonstruoti savo anglų kalbos žinias, kurios apsiriboja "hello!". Bet iš kitos pusės atrodo, kad mes vaikams esam įdomesni, nei mumija, kurios atvažiavo pažiūrėti



Laikas pietums (VIDEO)

Sakoma, kad žmonės semiasi įkvėpimo iš gamtos. Raskite du skirtumus tarp dviejų nuotraukų apačioje



Taip prabėga diena, kol ateina laikas priduoti motociklą. Stengiuosi iki paskutinio lašo išvažinėti benziną, kad grąžinčiau taip kaip ir gavau- tik su garais. Na vos pats nepakliūnu į savo spąstus, nes paklystu bevažiuodamas link nuomos punkto. Dabar tai tikrai vien tik garai belikę. Dėl nulaužto posūkio sutariam- 5$.

Kaip keista, vėl likti be transporto priemonės... aišku tik trumpam, nes už poros dienų laukia naujas puslapis- Laosas. Tuo tarpu mėgaujamės naktiniu miestu- šį kartą išbandome eismą, jau kaip pėstieji.

Taip ir nesuprasi- vakarienė ar augintinis?


Tiger alus ir spring rolls- puikus derinukas!


Gatvės kirtimas per pėsčiųjų perėją (VIDEO)

Kavinės virtuvė- lauke (VIDEO)

Pas mus problemos, kur pastatyti mašiną, Hanoi problema, kur rasti vietą motoroleriui. Man pačiam teko anksčiau grąžinti motociklą, nes nebuvo vietos kur pastatyti motociklą prie viešbučio, o "už kampo" nenorėjau palikti...


Pinigų keitykla ir plovykla- geras derinukas


Dienos išlaidos:
44dg kuras
50dg bilietai i Ho Chi Minh mauzoliejų
196$ Ha Long bay kruizas (2 dienos, 1 naktis- vėl manau permokėta perkant per Flamingo agentūrą, nes mačiau vėliau pasiūlymų Hanojuje už 50$ žmogui. Aišku reik pasidomėti, kas į kainą įeina- pvz. nakvynė laive ar ant kranto, maistas įtrauktas ar ne. Pas mus viskas įskaičiuota išskyrus gėrimus, bet ir tai happy hour buvo, po kurios nieko ir nesinorėjo daugiau)
5$ gražinus motociklą su mechaniku sutarėm dėl nulaužto posūkio
100dg desertas
200dg vakarienė su daug alaus
60dg sriuba
10dg vanduo
55dg sausainiai
30dg desertas
15dg ledai
200dg manikiūras (ne man )
100dg kirpykla (man)
15$ viešbutis

Sekančias keletą dienų praleidome Ha Long įlankoje- nors ir turistinė vieta, bet kartą aplankyti verta.









Vėl persekioja lietingas ir vėsus oras- gal Laose bus viskas kitaip?

Graži kelionė, skaitom ir visai nesitiki kad pabaiga...

Kiek as suprantu tai pabaiga tik Vietname,bus dar Laosas.
Tikiuosi.

Atėjo eilė sekančiai kelionės daliai- Laosui.







Laose praleidome tik šešias dienas, bet to užteko bent kažkiek pajusti šalies dvasią. Net sunku išskirti kuom būtent, bet man ši šalis labai patiko. Gal tiesiog visuma dalykų kuriuos pamatėme arba tiksliau sakant nesitikėjome pamatyti. Tai, kad Laosą pridėjau prie kelionės maršruto paskutinę minutę, tapo didžiausiu privalumu. Nebuvo laiko nieko pasiruošti, nei pasiskaitinėti ko laukti, ką pamatyti. (Vienintelį dalyką kurį tikėjausi pamatyti (bet deja nepavyko), tai darbinius dramblius, su kuriais kaimiečiai dirba ūkio darbus).

Tačiau buvau labai nustebintas, kaip smarkiai skiriasi šalis ir jos kultūra nuo Vietnamo. Šalies religija budizmas ir tai visur atsispindi- žmonės ramūs, niekur neskubantys. Nors gyvena žymiai skurdžiau nei kaimynai Vietname, tačiau švaros žymiai daugiau. Žymiai mažesnis gyventojų skaičius, mažiau civilizacijos, daugiau nuošalių vietų, mažiau asfalto

Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad Loasas yra tikras enduro rojus. Nors pats tik nedidelę dalį savo maršruto Laose pravažiavau bekele- gal kokius 20% maršruto- tačiau kiek buvo malonumo. Na, keleivė tikriausia truputėlį paprieštaraus... Nes kelios atkarpos buvo tikrai sudėtingos ir net važiuojant vienam būtų buvę iššūkis. O kur dar tas jausmas- kai žinai, kad esi džiunglėse 80 km nuo artimiausio asfalto, važiuoji GPS nepažymėtu keliu, be GSM signalo- kelias siaurėja, kol pavirsta tiesiog takeliu (šiaip ar taip mašinos vistiek jau būtu paskutinius 20km nepravažiavusios) ir... užtvertas kelias su pagaliu, o šalia pavėsyje ilsisi kaimiečiai, ginkluoti kalašnikovais...

Tęsinys netrukus

hm... galėtum paskubėti, žmogai čia nekantrauja!

Gruodžio 27, skrydis is Hanoi- i Vientiane (Laos)- motociklu iki Paxan "Niekada nebuvau Australijoje, bet ji tikriausiai panaši į Laosą..."

Skrydis iš Hanoi į Laoso sostinę Ventiane gan brangus malonumas (~200$/žmgui). Alternatyva buvo važiuoti autobusu (~50$), bet tai trunka visą parą, kai lėktuvas skrenda vos valandą. Net ir atostogaujant visą mėnesį- viena diena praleista autobuse- per didelė prabanga. Taip sakant už 300$ nusiperkame vieną papildomą dieną Laose

Vos išlipę iš lėktuvo suprantame- vėsūs Vietnamo orai šioje šalyje- tuoj bus tik slogus prisiminimas. Iš tiesų, žiemos metu čia labai malonus klimatas- primenantis Lietuvos orus liepos mėnesį (su sąlyga, kai būna iš tiesų geri orai). Tikriausiai daug kam yra tekę vasaros metu vakare išlėkti su motociklu, be moto aprangų, tik su trumpom rankovėm marškinėliais ir džinsais. Tuo metu visos tos moto apsaugos pasidaro nebesvarbu, tiesiog suki rankeną ir mėgaujiesi- kuo didesnis greitis, tuo didesnis šilumos gūsis. Gaila, kad Lietuvoje taip išpuola tik kokius vieną- du vakarus per visą vasarą, o Laose- taip kiek vieną vakarą

Palmės ir mėlynas dangus... nice


Pirma užduotis Laose- pasiimti motociklą. Baigiasi tuo, kad tenka pačiam rodyti taksistui, kur važiuoti- su google maps jautiesi kaip vietinis

Nepatinka, kad moto nuomos savininkas (amerikietis) gan arogantiškai ir primygtinai aiškina, kad mano sugalvotas maršrutas nesąmonė, kad nespėsiu pravažiuoti, kad nieko nepamatysiu ir t.t. O kai sakau, kad imsiu bekele keletą atkarpų- tai iš vis pradeda postringauti kaip čia fiziškai neįmanoma važiuoti dviems žmonėms ant vieno motociklo ir dar su daiktais! Teisingumo dėlei tų daiktų tebuvo likęs vienas krepšys (~8kg) dviems žmonėms, įskaitant remonto įrankius. Visus šiltus drabužius ir lietaus aprangas palikome ir nepasigedome visos kelionės Laose metu

Po visų "nuotykių" su motociklu, kurie sekė vėliau, peršasi tik dvi išvados- arba savininkas nujautė, kad motociklas neatlaikys, arba tiesiog visi klientai "lamos" ir aklai seka jo nurodytais maršrutais.

Motociklas, koks sutapimas, vėl tas pats modelis- DRZ400. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tvarkingas. Daugiau nebegaliu klausytis savininko "būrimų" kaip aš blogoje vietoje tvirtinu GPS laikiklį, kaip blogai yra blogai keliauti su "tiek daug" daiktų. Todėl kaip galima greičiau susipakuojame ir į kelią.

Naujas motociklas- naujas lipdukas


Nors pačioje sostinėje Ventiane eismas vyksta labai tvarkingai ir civilizuotai, tačiau tik išvažiavus iš miesto- supranti, kad ir Laoso vairuotojus kankina tos pačios bėdos kaip ir Vietname. Taip sakant atsisėdo nuo jaučio traukiamo vežimo tiesiai prie mašinos vairo. Iš priešpriešos atlekiantis džipas praranda kontrolę, padaro pora 360 laipsnių apsisukimų ir nulekia nuo kelio. Laimei visi sveiki.

1000 ir vienas būdas, kaip transportuoti motorolerius. Apsižiūrėjau, kad nelabai turiu nuotraukų iš pirmos dienos, tačiau šioje nuotraukoje atkreipkite dėmesį į kelkraščiuose esančio smėlio spalvą. Realybėje smėlis žymiai raudonesnis.


Pagrinde visos mašinos pikapai. Visi raudoni nuo dulkių ir purvo (purvas irgi raudonas). Aplinkui plyti gamtovaizdis, primenantis savaną. Sustojam pertraukėlei atsipūsti- ir pirmas žodis, kurį pasakome nusiėmę šalmus- Australija! Neesu buvęs Australijoje, tačiau viskas taip primena vaizdus iš dokumentinių filmų- trūksta tik kengūrų ir aborigenų

Batai- chameleonai. Sėkmingai prisitaikė prie aplinkos


Motociklas irgi prisitaikė prie aplinkos spalvų...


Mikriukas- kabrioletas


Čia greit temsta, todėl jau tamsoje pasiekiam dienos tikslą- miestą Paxan. Susirandam guest house už 9$ ir nekantraudami išlekiam išbandyti Laoso virtuvės.

Nakvynės vieta džiugina savo kambariokais Malonu stebėti kaip mieli driežiukai laksto sienomis




Pirmoje kavinėje, kur užsukame, nepavyksta susišnekėti ir kažko valgomo užsisakyti. Nieko naujo- būdavo taip ir Vietname. Sekančioje kavinėje moka kelis žodžius angliškai, todėl prisėdame.

Vienintelis dalykas suprantamas meniu- tai kainos.


Taigi susiduriame su pirmu iššūkiu- Laoso raštas nenaudoja lotyniškų rašmenų. O kalba yra gimininga Tailandiečių kalbai.

Taigi daugiau mažiau gestų kalba išaiškiname, kad norime sriubos ir antro patiekalo iš mėsos.

Sriuba-paslaptis


Visaip bandžiau iš tų neaiškių dalių, esančių puode sudėlioti, kas ten per žuvis buvo supjaustyta- tokių žuvies dalių dar nebuvau matęs. Sriuba buvo žiauriai aštri, bet skani- aišku tas puzlo dalis taip ir palikau neparagavęs...

Va su alumi tai tikrai neprašausi


Labai skanus alus, patiekiamas su kibiru ledukų. Galvojam tikriausiai čia reikia tą alaus bonką kaip, kad restorane šampaną, įstatyti į kibiriuką, kad atšaltų Bet matom, kad vietiniai geria alų su ledukais, tai pabandom ir mes.

Atkreipkite dėmesį į teisingą butelio kubatūrą- net Suzukis su savo 400cc nublanksta...


Antras patiekalas mįslių neužminė, buvo skanu


Sąskaita- vėl vienintelis suprantamas dalykas, tai kaina...


Laoso piniginis vienetas KIP (1$ = 8000KIP). Kainas patogumo dėlei vėl rašysiu nubraukdamas tris nulius.

Nuvažiuota 155 km
Dienos vidutinis greitis 39 km/h

Dienos išlaidos:
13$ Burger king oro uoste
260dg taxi to airport (gera kaina- 12$, suorganizavo Ha Long Bay keliones gidas)
60$ 2vnt. Laos vizos (už lietuvius ir kt. rytų europiečius, pigiau kainuoja viza tik kiniečiams - taip taip Lietuva Laoso vizų kainininke dar EU nepriklauso, priešingu atveju EU piliečiams viza 40$ )
2$ vanduo
10$ taxi iš oro uosto
125$ likęs motociklo balansas (6 dienos, 50$/diena, vėliau grąžino dėl gedimų sugadintos nuotaikos -50$ refund)
83kip benzas
40kip benzas
9$ nakvynė
133kip vakarienė

Gruodžio 28, Paxan- Phonsovan "Mistinis ąsočių slėnis ir visai ne mistinis motociklo gedimas"

Šiandieną iš pat ryto skubu ieškoti varžtų, nes per pirmą dieną išbyrėjo bagažinės rėmo varžtai (o gal jų ir nuo pat pradžių nebuvo...). Žodžiu tik nuvažiavus nuo asfalto pasijautė, kad kažkas smarkiai barška. Ir čia buvo tik pradžia...

Bet kol kas dar nieko apie laukiančias bėdas su motociklu nenujaučiam ir kuriam planus kaip džiungles bekele imsim

Na, šiandieną ne tik bėdos su motociklo gedimais persekiojo, bet ir džiunglių dievams teko SD kortelę su pagrindinėmis šios dienos nuotraukomis paaukoti... o gaila, nes aplankėme vieną mistinę vietą, iš kurios tikrai būtų buvę įdomu nuotraukas parsivežti.

Laose pusryčiai dažniausiai prasidėdavo nuo skanių sumuštinių (bulkos- prancūzų kolonijinis palikimas)


Laose naudojau open face šalmą- buvo įdomu išbandyti kaip toks šalmas kelionėse tinka.


Neilgai trukus nusukam nuo asfalto, į mažesnius keliukus, vedančius per mažus kaimelius, kol galiausiai prasideda miškai.

O Laose ryžių laukai jau žaliuoja


Tipinė "sodyba"


Įdomus namelis kūdroje


Benzino kolonėlė


Nuo saulės kaitros galima pagaliau atsipūsti įvažiavus į medžių pavėsį




Važiuojam pro kaimelį (VIDEO)

Upės kirtimas (VIDEO)

Ties čia baigiasi šios dienos foto medžiaga...

Važiuojant pro miestelį, išmynus sankabą, staiga užgeso variklis. WTF? Spaudžiu starterio mygtuką- nieko, nė garso. Negerai... Motociklą pavyksta užsistumti, bet variklis gęsta ant laisvų apsukų. Didelio pasirinkimo nėra- reikia kaip nors nuvažiuoti iki sekančio didesnio miesto, kur buvome suplanavę nakvynę. Aišku, kad kažkas blogai su generatoriumi arba krovimo rėlė. Išjungiu šviesas, taip pat atjungiu radiatoriaus ventiliatorių, kuris buvo pajungtas, kad visą laiką veiktų. Galbūt dėlto ir neatlaikė krovimo rėlė.

Darosi apmaudu, nes šiandieną planas buvo aplankyti labai įdomią istorinę vietą- Plain of jars (ąsočių slėnis). Laukas (teisingiau keletas laukų) pilnas įvairaus dydžio iš akmens išskaptuotų talpų, ir visa tai buvo padaryta prieš 2000-2500 metų ir beveik nėra duomenų, kokia tai civilizacija buvo.

Rizikuojame su tokiu jau sunkiai besikuriančiu motociklu vistiek važiuoti link ąsočių. Svarbiausia labai neužvėlinti, kad nereiktų važiuoti naktį be šviesų. Suspėjome aplankyti site 1 ir site 2, kas manau jau savaime didelis pasiekimas. Motociklą darėsi vis sunkiau užsistumti, teko ne vieną prakaito lašą nubraukti, bėgiojant pirmyn atgal šalia motociklo viename kaimelyje. O dar ir kuras beveik prie pabaigos- vėl dilema ar stoti degalinėje (reikia užgesinti variklį, kad su tuo pačiu raktu atrakinčiau baką), bet tada neaišku ar pavyks užsistumti iš viso, ar bandyti negesinant variklio važiuoti paskutinius 30 kilometrų iki miesto. Net neįsivaizduoju kaip tokioje situacijoje būtų reikėję stumdyti kokį sunkesnį motociklą, kaip pvz Afrika Twin (aišku Afrikos negenda ).

Vieta tikrai labai mistiška. Ypač site 2, kur atvažiavom jau pasibaigus darbo laikui, ir nebuvo nė gyvos dvasios, buvom visai vieni. Šioje vietoje ąsočiai stovi ne atviram lauke, bet miške.

Keletas nuotraukų iš interneto, kad įsivaizduoti talpų dydį




Site 3 aplankyti jau nespėjame, nes pradeda temti... ir tenka išbandyti važiavimą sutemus be šviesų. Nakvynes vieta pasiekta laimingai, tačiau kaip bus rytoj, visiška nežinia.

Nuvažiuota 260 km
Dienos vidutinis greitis 40 km/h

Dienos išlaidos:
2kip varžtai
14kip sumuštiniai
140kip kuras
30kip bilietai į plain of jars (bilietus pirkome prie site 1, bet manau bilietai parduodami ir prie site 2 ir 3)
3kip parkingas prie plain of jars site 1
60kip nakvyne
54kip maistas parduotuvėje
120kip vakarienė

pažiūriu ir seilė varva

Ispudingi vaizdai, fantastisne kelione

Gruodžio 29, Phonsovan- Luang Prabang "Atsipūsk, čia Azija, čia normalu taip remontuoti..."

Naktį prastai miegojosi, nes nedavė ramybės mintys, kaip pavyks susiremontuoti motociklą. Na ir, žinoma, apmaudas- kai moki tokius didelius pinigus už nuomą ir gauni gendantį motociklą.

Motociklo remontas irgi buvo savotiškas nuotykis. Motociklo savininkas dar iš vakaro pasakė, kad yra šiame mieste "pažįstamas" mechanikas ir atsiuntė koordinates. Kadangi mieste mačiau keletą motociklų nuomos punktų, tai pagalvojau, kad čia eina kalba apie kažkurį iš šitų punktų. Pasirodo nė velnio- pagal koordinates maža motorolerių dalių parduotuvė, nelabai panaši į servisą. Na ką, sėdim priešais parduotuvę, laukiam... Pasirodo pagaliau parduotuvės savininkas, bet neturi nė mažiausio supratimo, ko mes iš jo norime. Nė žodžio nemoka angliškai. Susišnekėti pavyksta tik su gretimam pastate esančio išminavimo darbų muziejaus darbuotojo pagalba, kuris šnekėjo angliškai.

Prasideda remonto darbai gestais ir panašiai išaiškinu, kas blogai- prasideda motociklo elektronikos testavimas- tiesiog su laidu trumpinant kontaktus ir žiūrint ar yra kibirkštis ar ne. Dar kartą skambinu motociklo savininkui- sakau čia su tokiu remontu, abejoju ar išvis tas motociklas važiuoti galės. Mane nuramina- atsipūsk, čia Azija, čia normalu taip remontuoti. Iš esmės vienintelį dalyką ką padaro, tai pravalo kontaktus ir motociklą dugnais gazuoja- akumuliatorių krauna Man ten baisu, kad variklio neperkaitintų, todėl sakau, gal geriau aš ratus gatvėje suksiu, tai bent variklis neperkais.

Aišku mintis yra kita, kad kuo greičiau dingti iš to serviso ir važiuoti į anksčiau matytą tame mieste nuomos punktą, kur galbūt bus geresnis mechanikas. Tačiau stebuklas- motociklas vėl kuriasi, visa elektronika veikia. Ramybes neduoda mintis- kad visgi reiktų susirasti servisą, kur galima būtų su voltmetru pamatuoti krovimo įtampą, bet ir taip pusę dienos jau prarasta, o laukia ilgas kelias... Todėl patikiu mechaniko kompetencija ir Buda, kur ant peties sėdi.



Pamoka ir patarimas ateičiai- pasiimti su savimi voltmetrą, nes net ir toks paprastas daiktas, kainuojantis kelis dolerius, visgi gali būti retenybė nuošalesnėse vietose. Aš visad savo motocikluose po sėdyne vežiodavausi kišeninį voltmetrą diagnostikai, bet nė karto neprireikė. Todėl ruošdamasis Azijos kelionei- išbraukiau iš daiktų sąrašo.

Dalis šiandienos nuotraukų irgi pasiliko toje džiunglėse pamestoje SD kortelėje, taigi, kiek atsimenu, kelias buvo geras asfaltas, vingiuojantis per kalnus ir su retai esančiomis degalinėmis, važiavimu ant bezino garų, mažais kaimeliais ir pavieniais turistais. Na ir fotosesijos metu patirtu batonu

Šios dienos tikslas- miestas Luang Prabang- buvo tikras atradimas. Tai turistų Meka Laose, tai miestas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Nustebau pamatęs tokią masę turistų- pilni restoranai, gatvės, netgi hosteliai ir guesthouse pilnai užimti. Teko pavargti kol suradome laisvą vietą. Bet, iš tiesų, tai labai turistams draugiškas miestas su žavia kolonijine architektūra, daugybe šventyklų ir didinga Mekongo upe. Atmosfera tiesiog ypatingai jauki, ir jei tik būtų leidęs kelionės planas, būtume pasilikę ten bent keletui dienų. O veiklos tikrai yra tiek pačiam mieste, tiek ir aplinkui.







Puikus pasirinkimas, jei atskrendi tiesiai į Lunag Prabang- išsinuomoti 250cc Honda ir tyrinėti apylinkes.


Restorano lankytojai, stovintys prie stovo su meniu, atrodo lyg operos dainininkai prie stovo su natomis, besiruošiantys dainuoti. Tuo metu pasirodė labai juokinga










Beveik jau Naujųjų metų išvakarės, na ir dar lietuviškas akcentas. Juokinga, nes matosi, kad nuluptas skaičius "4" (pernykštis užrašas?) ir matyt bus užklijuota "5". Duokit žinoti, jei kas nors kitais metais, eidami senamiesčio gatve palei Mekongo upę, pamatysite tą patį užrašą jau su "6".




Populiari pramoga Laose- keliavimas kruiziniais laivais








Nuvažiuota 265 km
Dienos vidutinis greitis 46 km/h

Dienos išlaidos:
141kip kuras
62kip pietūs
20kip pusryčiai
10kip sim telefono papildymas
50kip motociklo remontas
150kip nakvynė
135kip suvenyrai
157kip vakarienė

Vienu žodžiu - fantastika
Gyvybę galima atiduoti už tokius potyrius
Nuostabus sugebėjimas pasakoti, kiek kelionių buvau, tai viskas pasimiršta laba greitai, matyt verta užsirašinėti

Nejaugi temos autorius paliks neužbaigęs aprašymo?

Vasara kelioniu metas

Nuostabi kelionė, egzotiniai kraštai, baltai pavydžiu

Per darbus paskutiniu metu visai neliko laiko prisėsti ir pabaigti kelionės aprašymą. Bet ryšium su tuo, kad už savaitės prasidės nauja kelionė, tai reik kaip nors užsibaigti su senąja

Gruodžio 30, Luang Prabang - Xayaboury "Ir vėl sėdintis ant peties Buda išgelbėjo"

Iš ryto dar aplankome keletą šventyklų ir muziejų. Kad ir kaip nesinori, bet tenka atsisveikinti su Luang Prabang. Būtinai reikės kada nors čia sugrįžti. Dalį šiandienos kelio suplanavau žvyrkeliu palei Mekongo upę, bet tenka nusivilti, nes per augmeniją upės visai nesimato. Vos neprisižaidžiau lenkdamas vieną mašiną- sugalvojau aplenkti prieš pat medinį tiltą, kur ant medinių balkių iš lentų padarytos dvi vėžės. Nepavyko pataikyti ant vėžių, motociklą sumėtė, bet sėkmingai užšokom atgal- jei ne enduro motociklas ir ant peties sėdintis Buda- kritimas būtų garantuotas.

Pakeliui užsukame į Kouangxi krioklius. Apsilankome ten, nes tai pakeliui, daug nieko nesitikėdami- galvojome eilinis "tourist trap". Bet realybėje labai gražu ir tikrai aplankyti verta.

Prie krioklių yra meškų rezervatas- pasirodo ir Laose yra meškučių.




Nors vanduo atrodė viliojančiai, bet patingėjome išsimaudyti






Mergina važiuojanti su dviračiu ir skėčiu rankoje- visai kaip filmuose


Galingasis Mekongas


Nakvynės vieta- paprastas, bet jaukus guesthause


Motociklą atidžiai saugojo vietinė fauna- piktas žvilgsnis


Vakarienė vietiniame bare


Kai sniego labai norisi...


Kai norisi eglutės.... O gal čia Užgavėnių laužas???


Driežas nusprendė pabėgioti po futbolo pievutę...


Nuvažiuota 122 km
Dienos vidutinis greitis 42 km/h

Dienos išlaidos:
40kip bilietai į kalną-šventyklą
60kip bilietai į rūmų muziejų
60kip bilietai į krioklių parką
2kip parkingas
6kip vanduo 1,5L
94kip puspiečiai
37,5kip atvirlaiškiai 3vnt, su siuntimu į EU
13kip kuras
60kip nakvynė
112kip vakarienė

Gruodžio 31, Xayaboury- Paklay "Nauji metai džiunglėse... beveik"

Naujų metų išvakarės.

Šiandien laukia didžiausias šios kelionės enduro iššūkis- ~100km bekelės Nam Phoun nacionaliniu parku. Prieš tai bekelės atkarpą teko atšaukti dėl motociklo gedimų, bet dabar motociklas jau sutaisytas...lyg ir...

Juokaudamas pasakau, kad visko gali būti- jei suges motociklas, tai naujus metus švęsime džiunglėse.

Rutina- grandinės tepimas. Kadangi Laoso nuomos punkte nedavė tepalo, tai tenka stoti mechanikų garažiukuose. Beje, nė karto niekas už tai neprašė pinigų.


Su remonto įrankiais irgi nekas- gavau raktus tik grandinei patempti ir pakeisti kiaurą kamerą


Neilgai pavažiavus nusukame nuo asfalto (be GPS tiesiog būtų be šansų rasti nusukimą). Toliau per kaimelį traukiame reikiama kryptimi. Kad važiuojame "teisinga" kryptimi išduoda pasimetę ir suglumę vietinių veidai- matosi, kad nepratę turistus-keliautojus matyti šiose vietose.

Viename kaimelyje sustojus pasitikslinti žemėlapyje kelią, kaip visad, tampame dėmesio centru. Matosi, kad visi aplink galvoja, kad mes vargšai užsieniečiai pasiklydome- ir primygtinai rodo važiuoti į priešingą pusę (atgal link asfalto), nei man reikia. Gerai, kad jau buvau skaitęs kitų keliautojų blogus, tai žinau, kad iš tos pagalbos mažai naudos, nes vietiniams net 100km yra didelis atstumas ir jie neturi žalio supratimo apie miestus ir kelius esančius už tokio atstumo. Atvirai pasakius, dėl kalbos barjero ir dėl to, kad Laose nenaudojamos lotyniškos raidės, keistai ir sunkiai ištariamų miestų pavadinimų- beveik nėra šansų išsiaiškinti su vietiniais nei kur esi, nei kur važiuoti...

Kaimelis pakeliui (video)

Pirmi 30km bekelės su duobėtu ir tikrų tikriausiu fesh fesh smėliu, bei +30 temperatūra gerokai išvargina. O tada po vieno iš sustojimų- bandant užkurti, pastebiu, kad pradeda sunkiai suktis starteris. Tik ne tai ir ne tokioje vietoje!!!!

Iškyla dilema- ar suktis atgal ir grįžti ~40km jau žinomu keliu atgal, tikintis pasiekti asfaltą, arba viename iš kaimelių ieškoti pagalbos, kad nuvežtų iki asfalto. Arba... įveikti likusius 60km, kur laukia visiška nežinia, neaiški kelio būklė ir išvis ar pasitaikys dar kaimų pakeliui.

Priimamas apgalvotas ir logiškas sprendimas tęsti kelionę toliau. Neleisiu antrą kartą atšaukti enduro iššūkio dėl motociklo gedimo. Kad taupyti akumuliatorių atjungiu radiatoriaus ventiliatorių- taigi sustojęs motociklo variklio užgesinti negali, nes kiekvienas starterio sukimas siurbs energiją, užkurtu varikliu stovėti negali, nes užkaitinsi variklį, lėtai važiuoti irgi negali, nes +30- nebloga kombinacija gaunasi Vienintelis variantas sukti gazo rankeną ir stoti tik kraštutiniu atveju.

Keliukas džiunglėse (video)

Poilsio sustojimas įgauna naują prasmę- kai nežinai ar po to užsikursi motociklą






Dar vienas įdomus nutikimas- netikėtai privažiuojame kelio užtvarą. Šalia pavėsyje guli trys ar keturi laosiečiai. Iš karto pamatau, kad jie ginkluoti kalašnikovo automatais. Apsirengę paprastais drabužiais ir flip flopais- neatrodo panašūs į kariškius. Be to keletą dienų anksčiau mes jau buvome sutikę kariškius su tvarkingomis uniformomis ir aišku su ginklais. Todėl visai suprantama, kad truputėli pasimeti, kad link tavęs eina grupė vietinių apsirengusių treningais ir ginkluotų kalašnikovais.

Matosi, kad pasimetę ir jie... Bandom aiškintis situaciją. Gera žinia, kad nieko priešiško nevyksta. Buvau skaitęs apie atsitikimus nuošalesnėse vietose (daugiau prie Vietnamo pasienio) džiunglėse, kai vietiniai, kartais priversdavo pakratyti kišenes, bet mes esame dabar netoli sienos su Tailandu. Blogoji dalis- kad mums rodo apsisukti ir važiuoti atgal. Po tiek vargo... na jau ne! Aš pradedu įsakmiai ir užtikrintai jiems aiškinti ir rodyti, kad mes ruošiamės važiuoti šituo keliu toliau. Dar po keleto minučių pokalbių, kelias yra atlaisvinamas ir mes laisvi važiuoti toliau.

Beje grįžęs namo Wikipedioje perskaičiau: "The area is allegedly a heartland for military involvement in illegal timber trade", kas reiškia, kad kariškiai užsiiminėja nelegaliais kirtimais. Gaila, kad taip naikinami miškai, nes taip pat, pasak Wikipedijos šiame nacionaliniame parke galima sutikti laukinius dramblius (apie 350), beždžiones, laukinius buivolus, tigrus, Azijos juodąsias meškas ir Sumatros raganosius. Gaila, bet nei tigriuko, nei raganosiuko sutikti nepavyko.

Kelias iki šiol vis dar buvo daugiau mažiau pravažiuojamas visureigio, bet po užtvaros, kelias pavirto keliuku, kuriuo geriausiu atveju važiuoja tik dviratės transporto priemonės.

Keliukas džiunglėse 2 (video)

Vietovė yra kalnuota, ir pradedame kilti į kalnus. Prasideda serpantinai ir kelias primena kalnų perėją. Matosi inžinieriniai kalnų kelio kelio sutvirtinimai, betono konstrukcijos, vandens drenažo likučiai. Bet kelias atrodo visiškai apleistas, spėju jau kokius 50 metų. Keista, kad kalnų perėja įrengta, atrodo, tokioje nuošalioje vietoje, kur net normalių kelių nėra.

Kaip visad, nuotraukose neatrodo statu- tačiau reikia su motociklu kilti į kalną vienam, kadangi dviese važiuojant motociklo priekinis ratas jau kyla į viršų.




Upės kirtimas (video)

Kitoje perėjos pusėje, nusileidus nuo kalno pagaliau pasiekiamas didesnis kelias. Džiugu, kad atlaikė motociklas, dabar jau būtų nesunku pagalbos sulaukti. Kelias vėl su fesh fesh smėliu, todėl džiaugsmas greit dingsta po pirmo sunkvežimio lenkimo. Dabar suprantu kaip jaučiasi lenktynininkai, kai reikia Dakaro ralyje fesh fesh smėlio atkarpose lėtesnius varžovus lenkti.

Vargais negalais pasiekiame Paklay- nuotykis baigtas. Naujų metų šventimui nelabai jėgų belikę- didžiausia šventė palysti po dušu ir nusiplauti visas tas dulkes.

Naujametinės vaišės


Nuvažiuota 202 km
Dienos vidutinis greitis 33 km/h

Dienos išlaidos:
148kip kuras
14kip sumuštiniai
20kip pinigų išsiėmimas bankomate
120kip naujametinė vakarienė
80kip nakvynė guesthous'e

Sausio 1, Paklay- Vientiane "Pirmoji Naujųjų metų diena ir šuns reinkarnacija"

Pirmoji Naujųjų metų diena, bet kartu ir paskutinė kelionės diena su motociklu. Gerai, kad dar ne paskutinė visos kelionės diena, nes dar laukia beveik savaitė laiko Vietname, kur planavome praleisti laiką ramiai prie jūros.... bet kaip laikas parodė- net ir tas likusias dienas be dviratės transporto priemonės apsieiti nepavyko.

Na bet grįžkime į Sausio 1 dieną. Motociklas nebesikuria nuo pat ryto- stebiuosi vis kaip mes sugebėjome pratempti visą praeitą dieną. Bet šiandieną jau visiškai įgriso tos techninės bėdos (gal dėl to, kad paskutinė diena?)- nėra nuotaikos važiuoti nors tu ką. Kelias toks lietuviškas žvyrkelis- tai galima ir paspausti, kad tik greičiau Vientiane pasiekti.

Dar kartą kertame Mekongo upę- šį kart su keltu (panašus kaip per Nemuną prie Vilkijos). Šalia jau statomas tiltas- tam tikra prasme paskutinį kartą keliamės- nes jei kažkada dar čia grįšime, tai jau stovės tiltas ir kelto nebebus.



Šalia vietiniai su motoroleriais keliasi ir mažais iš dviejų valčių padarytais keltais. Plaukimo metu reikia sėdėti ant motorolerio ir taip laikyti kad nenuvirstų. Net nežinau koks tikslas taip keltis- nes šalia normalus keltas- nebent sutaupo kažką.


Vis negaliu atsistebėti minimalistiniu mūsų kelionės inventoriumi- beveik mėnesį laiko su vienu 50 litrų talpos krepšiu. Mėlynam krepšyje, kurį naudojom kaip sėdynės paminkštinimą- sudėtos motociklinės kelnės, kurių taip ir neužsidėjome Laose. Buvo per karšta jas dėvėti, o ir Buda gi ant peties sėdėjo ir saugojo



Pakeliui užmatome vieną avariją- kai aklam serpantino posūkyje dvi mašinos kaktomuša susimuša, bet laimei nestipriai. Tiesa, jei pamatysite taip pažymėtą kelią Vietname ar Laose- paeiliui sumestos šakos su lapais, žinokite, kad avarinio trikampio atitikmuo- reiškiasi tikėkitės už posūkio avarijos ar kliūties.


Apima keistas jausmas, kai besipilant kuro degalinėje, pamatau šunį, labai panašų į kažkada mano turėtą Lietuvos paprastąjį lenciūginį. Už tūkstančių kilometrų, kitame pasaulio krašte- taip pat atrodantis lenciūginis- gal čia reinkarnacija?


Taigi po pamąstymų apie reinkarnaciją (ir kuo atgims šitas motociklas, kurį užkniso juodai stumdinėti po kiekvieno sustojimo) pasiekiame Vientiane. Nesunkiai susirandame padorų guest house už mums prieinamą kainą. Buvom sutarę, kad motociklą patys pasiims nuo nakvynės vietos- bet dabar jau prašo mums patiems iki jų namų atvežti. Na, dar vienas, tikriausiai paskutinis, motociklo stūmimas ir ant benzino garų važiavimas iki vietos. Karštis atima paskutines jėgas ir visas pyktis, kurį kaupiau paskutines 4 dienas, priduodant motociklą kažkur dingsta. Kažkiek pazyziam dėl akių- gaunam 50$ refund- mizeris, kiek būtų kainavę mums ta motociklą iš džiunglių parsigabenti, jei būtų ten užlinkęs... Matyt trys savaitės atostogų duoda savo- tiesiog atpranti parintis ir dėl smulkmenų ir ne tik... O gal tiesiog perimi iš vietinių tą visišką atsipūtimą. Oi kaip reiktų šito dabar, kai rašai praėjus beveik 8 mėnesiams nuo kelionės, ir kai vėl esi įtrauktas į kasdieninių darbų ir rūpesčių liūną.

Skani vakarienė su "sticky rice", bei kitais Laoso tradiciniais patiekalais.


Vietinė automobilių markė- daug ką pasakantis pavadinimas



Sekančią diena išbandome pirmą kartą gyvenime tuk tuką kelionei iki oro uosto.


Laoso skyrius mūsų kelionės knygoje užverstas. Nuostabi šalis, vaizdai ir klimatas, aštrus maistas ir superinis alus su ledukais. Labiausiai nustebino tikriausiai kolonijinis palikimas- Luang Prabang. Trumpai tariant- tai šalis, į kurią vertą dar kartą sugrįžti (tik su ne taip gendančiu motociklu...).

Nuvažiuota 213 km
Dienos vidutinis greitis 51 km/h

Dienos išlaidos:
40kip kuras
15kip keltas
21kip maistas turgelyje
10$ nakvyne
110kip vakariene
60kip sortai
15kip tapkes
29,5kip maistas parduotuveje (vanduo 1,5l- 5kip)