Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Go ALPS!!! 2016

Go ALPS!!! 2016

Sveiki visi. Pavasario belaukiant pasidalinsiu savo 2016 m. kelionės po Alpes įspūdžiais. Po 2015 m. sėkmingos kelionės po pietinę Norvegiją atsirado noras važiuot dar kur nors. Šiai dienai neesam per daug išmaišę pasaulio, tai pasirinkimas buvo gana platus. Ačiū motomanai.lt, enduroclub.lt, africatwin.lt forumams buvo nuspręsta sukti rankeną į alpių pusę. Abu motociklai Yamaha FJR1300. Praeitą kelionę visai pasiteisino sprendimas , kada aš su kolega važiuojame iki kažkokio artimo kelionės tikslui aerouosto, o damos atskrenda tiesiai į patį kelionės įdomumą. praeitai kelionei po pietų Norvegiją buvo pasirinktas Oslo Gardemonen oro uostas. Sprendimo privalumai: 1. Nereikia ilgam palikinėt vaikučių su močiutėmis (tauposi keletas dienų), 2. Važiuojant viensėda galima prasukti žymiai daugiau kilometrų per „tranzitines“ dienas. 3. Visai gerai pabūt grynai vyriškoj kompanijoj . Taigi ir šiai kelionei, kaip susitikimo taškas, buvo pasirinktas Bergamo oro uostas.

1 diena. Vilnius- Tychi (lenkija). 830 km.
Motociklai kelionę pradėjo birželio 4 dieną iš Vilniaus. Tikslas- Bergamo oro uostas, į kurį už 3 dienų turi atskristi likę ekipažo nariai. Laiko turėjom su atsarga, tai startavom tik apie 9 val. ryto. Pirma diena nieko įdomaus. Standartinė foto Lazdijų statoile, anta prie sienos su lenkija ir kilometrų valgymas lenkijos keliais.

Pirmą dieną pravažiavom 830 km. Ir apsistojom labai neblogame viešbutyje Tichy miestelyje netoli čekijos sienos už 45 eur. dviem su nuosavu parkingu motociklams, baseinu, pirtim ir gerais pusryčiais. Eilinį kartą maloniai nustebino kainos kokybės santykis lenkuose. Jakuzzi po netrumpos dienos buvo tikra atgaiva kūnui, o šaltas alus sielai. Viešbučio nuoroda čia: https://www.booking.com/hotel/pl/arena.lt.html
 

2 diena. Tichy- Aušvicas-nakvynė kažkur austrijos alpėse. 730 km.
Ryte numatyta aplankyt Aušvico koncentracijos stovyklą-muziejų, iki kurio nuo viešbučio važiuoti tik keliolika kilometrų. Rytas išaušo saulėtas ir šiltas. Palikom daiktus ir aprangas viešbutyje ir sočiai pavalgę pusryčius, bei susitepę pagerintus sumuštinius pietums nuo pusryčių stalo, išmovėm į pirmą lankomą objektą. Aušvicas labai labai bloga vieta. Ilgai netrukom, nes ta negera energija tiesiog pritvinkusi ore. Nežinau ar norėčiau ten grįžti dar kartą... Tikriausiai ne.
Parvažiavom atgal į viešbutį, susikrovėm daiktus ir išjudėjom į čekijos pusę. Čekijoje keliai motociklams nemokami . O vat privažiavus Austriją- teko pirkti vinjetes (5.1 eur 10 dienų). Kalbant apie Austriją teko pastebėt, kad benzino kolonėlių yra tikrai kur kas rečiau, nei kitose europos šalyse. Su kolega esam sutarę, kad jei pas kurį nors motociklą kuro lieka tik viena padala (dar nemirksinti), tai stojam ir pilamės. Už Gratzo man pirmam liko viena padala ir kaip sutarta turim stot pirmoje kolonėlėje. Bėda tik tame, kad kolonėlių nėra, o kelias kyla į kalną. Pravažiavus apie 50 km. pasirodė ženklas, kad kolonėlė už 5 km. Viskas būtų gerai, bet kolonėle uždaryta remontui..... Stojam už kolonėlės ir kreipiamės pagalbos į visagalį garminą, kuris rodo, kad artimiausia kolonėlė už 18 km., bet reikia nusukinėti nuo trasos į kažkokį mažą keliuką. „Ant rezervo“ jau nuvažiuoti 44 km. Variantų kaip ir nebėra – sukam. Kelias visą laiką nuo kalno, kuras eikvojasi nežymiai. Kas keli kilometrai pasirodo viena kita sodyba. Vietovė tokia tik truputį civilizuota. Dar už 15 km kelias atsiremia į T formos sankryžą. Navigatorius primygtinai siūlo sukt į dešinę, o ženklas sankryžoje rodo, kad kolonėlė už 5 km į kairę ir dirba nuo 8 iki 20 val. Žiūrim į laikrodį – 19:50. Žaibiškas sprendimas pasitikėti ženklu. Už 5 km. privažiuojam kaimelį, tokį, kur nerasčiau žemėlapyje. Centrinėje aikštėje po stogeliu matau užpylimo kolonėlę, kurioje šviečiasi skaičiai. Ir tai ne automatinė kolonėlė. Ir nei vieno žmogaus aplinkui. Ne tik kolonėlėje, bet ir gatvėje aplinkui. Laikas 19:56. Suku prie kolonėlės. Čiumpu čiaupą ir kolonėle pradeda viltingai ūžti. Paspaudus pradeda bėgti kuras. Valio!!! Kolegai liepiu stoti greta, kad iš karto nededant čiaupo pripilti ir jam. Tada iš kažkur atsiranda moteriškė su bloknotu, kuri pasirodo yra tos kolonėlės vadas. Sakom, valio, spėjom. Į ką moteriškė atsako, kad čia ir 12 val. nakties jai pabelsti galima į langą ir ji užpils. Ale tu žinok į kurį langą belsti ) Apakinti tokios sėkmės nusprendėm žengti dar toliau. Sakom , gal čia kur nors yra nakvynė ir pavalgyt? Moteriškė čiumpa telefoną, kažka pašprechina vokiškai ir sako no problem. Čia už 200 m. jus pavalgydins, o paskui už 100 metrų į kitą pusę rasit kažkokį pensionatą, kur jūsų jau laukia nakvynei. Sakom ok, tik patrauksim motociklus iš kolonėlės. Sako, nieko tokio, gali stovėt, vis tiek čia niekas nevažinėja Vakarienei šnicelis (mes juk Austrijoje ), alus ir miegot. Diena gavosi visai įdomi.
 

3 diena Kažkur austrijos alpės-San Boldo pass- Gardo ežeras. 540 km.

Rytas vėl saulėtas ir šiltas. Pusrytukai, sumuštinis pietums ir lekiam. Geras jausmas važiuot su pilnu baku, nors ir nelabai aiškia vietove. Grįžtam į autostradą ir privažiuojam Italijos sieną ties Vilach. Čia nusprendžiam nusukt nuo autostrados, nes laiko pakankamai , o autostrados jau nusibodo. Pirmi 20 km. tikrai gražūs ir įspūdingi.Toliau, kalnai lieka kažkur šone ir prasideda vietinės reikšmės keliai su krūva sunkvežimių ir pensininkų vairuotojų. Kad būtų dar linksmiau, tai temperatūra kyla iki 31 laipsnio. Rimtai pradedu galvot apie šviesios aprangos įsigijimą. Pakeliui pirmas pasas. San Boldo. Nėra labai aukštas, bet kiek neįprastas, nes serpantino apsisukimai iškalti kalne, kur vos telpa vienas automobilis. Žinoma, pravažiavimas reguliuojamas šviesoforu. Vieną kartą pravažiuot buvo visai įdomu.
Toliau privažiavom Gardo ežerą, pravažiavom visą šiaurinę pakrantę ir apsistojome Manerba del Garda miestelyje. Viešbučis su pusryčiais dviem 66.5 EUR. Nuoroda : https://www.booking.com/hotel/it/splendid-sole.lt.html
Gražus miestelis ant Gardo kranto. Šaltas vynas pigesnis nei alus ir visą dieną prasitroškinus +31 laipsnio karštyje, laaabai skanus.
 

4 diena Gardo ežeras- Bergamo oro uostas- Gardo ežeras. 240 km.
Šios dienos planas gana paprastas. Išsimiegot, papusryčiaut, suvažinėt į oro uostą pasiimti antrų pusių ir grįžti į šiaurinę Gardo ežero dalį nakvynei. Rytoj prasidės tai, ko čia atvažiavom- kalnai. Apsistojom Riva del Garda. Kaina 69 eur už apartamentus 4 žmonėms. Nuoroda:
https://www.booking.com/hotel/it/spiaggia-residence.lt.html
 

5 diena Riva del Garda- Karerpass 1754m – Passo Fedaia 2057m- Passo Giau 2236m- Passo Tre Croci 1805m – Staller Saddle 2052m- nakvynė austrijoje. 300 km.

Rytas vėl gražus. Pakilios nuotaikos važiuojam šturmuot kalnų. Vaizdai nerealūs, technika dirba puikiai, kompanija linksma. Kas gali būti geriau. Tiesa, planavom aplankyt Marmolada ledyną, bet jis dar buvo neatidarytas. Gal kada kitą kartą. Nakvynė austrijoj už 70 eur. visas namas. Nakvyne taip sau. Nuoroda:
https://www.booking.com/hotel/at/stofflerhof.lt.html

Vėliau bus daugiau
 

6 diena. Nakvynes vieta- Grossglockner- nakvynė prie Krimlio krioklio. 120 km.

Diena visiškai nevykusi. Nuo pat ryto pila kaip iš kibiro. Dėtis nėra kur. Rengiamės teletabių aprangas ir važiuojam link Didžiojo Alpių kelio, toliau turėtų būti Lichtensteino tarpeklis. Prie Alpių kelio sutinkam vokietukus, iš kurių pastoviai girdis žodis „katastrofa“. Nu atvažiavom, tai važiuojam. Susimokam kasoje berods po 25 eur nuo moco, gaunam lipdukus ir lendam į debesį. Retrospektyvoje, tai buvo visiškai neteisingas sprendimas. Kai lyja, ten nereik važiuot. Nesimato nieko. Žodžiu pravažiavom debesyje. Ant tų nervų , nusprendėm nevažiuot tą dieną į kitus numatytus objektus o, važiuot kur nors apsinakvot. Taip ir padarėm. Nakvyne austrijoje netoli Krimlio krioklio du dviviečiai kambariai su pusryčiais už 92 eur. Nuoroda: https://www.booking.com/hotel/at/haus-seppi.lt.html
 

7 diena. Krimlio krioklys- Gerlos alpių kelias- Jaufenpass 2094m – Stelvio pass 2755m- Foscagno pass 2291- Livigno pass 2315m – Bernina pass 2328m –Gera Lario (nakvynė). 460 km.

Ši diena turbūt buvo kompensacija už visiška fiasko vakar. Kelias laukė ilgas, tai atsikėlėm kiek anksčiau. Pusryčiai ir pirmyn. Krimlio krioklys visai greta. Bėda tame, kad , pasirodo, jis dirba tik nuo 10 val. Laukti apie pusantros valandos, kai priekyje 460km ne autostradomis... Pažiūrėjom iš toli, pasifotkinom ir patraukėm toliau. Gerlos kelias labai gražus, bet irgi mokamas. Vienu ir kitu šlaitu gali važinėtis kiek nori, bet viduryje yra varteliai su būdele. Jei kerti kelio pusiaują – mokėk. Nelabai kažką daug, bet kokius 7 eur nuo moco nulupo. Toliau vien perėjos, kurias vainikavo Stelvio pasas. Labai gražus, bet pavairuot dvisėda pakrautus motociklus irgi yra ką veikt.  Nakvynė prie Como ežero. Nebuvo žadėto interneto. 80 eur už nakvynę keturiems. Nuoroda: https://www.booking.com/hotel/it/appartamento-sul-lago-di-como.lt.html
 

8 diena. Gera Lario-Como ežeras- Lugano ežeras- Maggiore ežeras- Passo San Gottardo 2108m- Furka Pass 2429- Chamonix (nakvynė). 400 km.

Ši diena buvo labai kontrastinga. Oras keitėsi nuo +4 iki +22. Šlapdriba keitėsi su saulėta vasara. Iš ryto, išvažiavome lyjant nelabai stipriam lietui. Pravažiavom likusius didžiausius italijos ežerus. Įvažiuojant į šveicariją lietus baigės. Šveicarijos gamta tikrai yra unikali. Bet tai geriau pamatyt, negu pasakot. Po vakar įveikto Stelvio paso atrodė, kad jau niekas mūsų negali nustebinti. Pasirodė, kad gali. San Gotardo pasas. Gal ne toks ilgas ir ne toks status kaip Stelvio, bet kai baigėsi asfaltas ir prasidėjo rankų darbo trinkelės... ir pradėjo krapnoti.. Įspūdžių užteko. Gerai, kad jie visi teigiami. Pasirodo, kad toms trinkelėms apie 900 metų. Smagu prisiliesti prie istorijos, nors ir motociklo ratais. Užkilus į viršų radom autostradą ir vokietukus su GeeSais besifotografuojančius prie paso lentelės. Tada apsidžiaugiau, kad navigacija nusprendė mus pravesti istoriniu keliu, o ne autostrada. Nors ir lijo ir buvo tik +4 laipsniai. Tada dar pajaučiau, kad dingo trumpos šviesos ir šildomos rankenos. Bet nebuvo kada ten ieškot, reikėjo dar prasukt Furka pasą ir galų gale pasiekt Mont Blanco papėdę. Furka pasas vėl lietuje ir debesyje. Nusileidus grįžo vasara su +22 ir saule. Nakvynė buvo pati brangiausia kelionėje. Pačiame Chamonix centre su vaizdu į Mont Blanc kalną ir ledyną. Nuoroda: https://www.booking.com/hotel/fr/le-prieure-chamonix.lt.html
 

9 diena. Chamonix- Mažasis San Bernard pasas 2188m - Col de l'iseran pass 2764m- Col du telegraphe 1566- Col du Galibier 2642m- Col de l'izoard 2361m- Gijestras (nakvynė). 300 km.

Dar viena puiki diena. Saulė ir mėlynas dangus su keliais debesėliais. Ryte kolegos nepatingėjo atsikelt gerokai anksčiau ir iki 11 valandą sutarto išvažiavimo laiko pasikelt į Mont Blanc viršūnę. Vėliau pravažiavimas tuneliu po kalnu ir pasai, pasai, pasai. Išskirčiau Col du telegraphe dėl nepaprastai greito ir lygaus serpantino į viršų ir Col du Galibier dėl vieno iš gražiausių vaizdų nuo viršūnės. Provanso alpės tikrai yra nepaprasto grožio. Nakvynė kainavo 67.5 eur keturiems. Nuoroda: https://www.booking.com/hotel/fr/la-combasse.lt.html
 

Super, spaudžiu dešinę

10 diena. Gijestras- Col de vars 2108m- Col de la Bonette 2715m- Nica 200 km.

Vėl saulė ir gera nuotaika ryte. Šios dienos tikslas kirst diskutuotinai aukščiausią alpių perėją Col de la Bonette. Kelias iki observatorijos kaip ir aukščiausias alpėse 2800m, bet, tai ne perėja. Perėja siekia 2715m. o kelias iki observatorijos buvo uždarytas. Mums tai nebuvo labai svarbu, nes pasas tikrai vertas dėmesio. Dar keli pasai ir pasukome per raudonasias alpes (pasirodo yra ir tokios ) link Nicos. Čia ir apsinakvojom. Lietuviams jūra birželio vidurį pasirodė visai nešalta. Gal prie to prisidėjo ir vynas... prie austrių
 

11 diena. Nica-Monakas- Genuja. 200 km
Išvažiuot neskubėjom. Gal pradėjo jaustis šioks toks nuovargis, gal vyno vakar buvo per daug. Važiuot iki Genujos netoli. Iki Monako pasirinkom keliuką pakrante. Gal ir nieko, bet trafikas pakankamai rimtas. Temperatūra vėl pasiekė +31. Jau kelintą kartą galvoju apie šviesią moto striukę . Monake ištisinis remontas ir kamščiai, bet pralėkt formulės 1 trasa su mocu, kai dar šviežios trasos linijos ir padangų žymės (GP vyko lygiai prieš savaitę), tai kažkas ypatingo. Įdomus pastebėjimas, monako tunelyje žibantis asfaltas . Keista, gražu, bet tinka turbūt tik Monakui . Tokiame karštyje geriau važiuot, nei stovėt ir fotografuotis su moto apranga, todėl judam į Genuja. Genuja nepatiko. Purvina, smirda, daug juodžių. Visur kebabai . Tipinis didelis, senas uostas. Nakvynę susiradom pas kažkokius indusus viešbutyje, bet motociklai per naktį stovėjo labai nejaukiai. Genujoj neradom saugomos aikštelės. Nei arti, nei toli. Ryte džiaugiausi , kai viską radom taip kaip palikom.
 

12 diena. Vilnius- Bergamo-Mikulov (nakvynė) 1070 km.

Rytas kaip visada karštas. Pusryčiai pas indusą buvo europietiški . Šiandien reik nuvežti merginas į Bergamo oro uostą ir judėti link namų. Nusprendėm, kad važiuosim, kol važiuosis ir tada stosim nakvynės. Nekėlėm jokių tikslų, kiek nuvažiuot per dieną. Sutarėm tik, kad stojam kas 150 km ir geriam po pusę litro....vandens.  Nori nenori. Su tomis mintimis 9 ryto startavom iš Genujos. Užvežėm dalį ekipažo į Bergamo ir pasukom link Austrijos. Važiavom autostradomis ir tvarkingai vartojom vandenį. Už autostradą Bergamo- Vilach sumokėjom po 34 eur nuo moco. Nepigu. Vėl įsitikinom, kad Austrijoj yra bėdų su kolonėlėm. Atkarpoje 100 km iki Vienos viena kolonėlė 30 km neprivažiavus Vienos. Kitos jau Vienoje. Ten jų daug. Kirtom sieną ir paragavom šalto čekiško alaus Mikulove. Nakvynė dviem su pusryčiais 30 Eur. Po Prancuzijos, kaip už dyka.
 

13 diena. Mikulov-Vilnius. 1030 km.
Ryte kelias link namų. Vėl nekeliamas uždavinys parvažiuot būtinai šiandien. Važiuosim, kiek važiuosis ir gersim vandenį. Čekijoje problemų su kolonėlėmis tikrai nėra. Įvažiuojam į Lenkiją. Tradiciniai kamščiai autostradoje su šviesoforais. Lenkiam tarp eilių, per kelkraščius ir.....Čestochovoi pradeda pypsėti padangos slėgio daviklis. Pasižiūriu į monitorių, o ten galinės padangos slėgis 2.4 vietoj 2.9 atm. Kol galvoju, kodėl 2.4 slėgis krenta iki 2.1. Negerai. Pakeliu akis ir matau visai netoli Volvo firminį servisą. Užsukam. Apsižiūriu galinį ratą, ten švilpia. Einam į servisą, sakom reik užklijuot ratą. Atsakymas nustebino. Mes ratų neklijuojam.  Geras. Bet po akimirkos serviso meistras sako, kad už 200 m. yra padangų servisas. Pripučiam ratą iki 3 atm. (ačiū ir už tai) ir lekiam iki kažkokio padangų serviso. Įvažiuojam į kiemą, o ten didžiulis GoodYear angaras. Ratą suklijuoja per 3 min. Ir lekiam toliau. Likęs kelias be nuotykių. Tiesą taip naglai ir taip greitai per Varšuvos kamščius turbūt dar neesu važiavęs. 9 vakaro grįžom namo. Gavosi, kad nuo vakar 9 ryto parvažiavom iš Genujos. Iš viso prasukom 6900 km.
Va tokia vat gavosi kelionė. Ačiū, kas skaitė.
 

jega !!! napamirstami Alpiu keliukai,Prancuzijos dalis ypac fantastiska