Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Saaremaa 2017

Saaremaa 2017

Po nesėkmingai prasidėjusios Motokelionės į Balkanų šalis, kurią aprašiau va čia:

https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=155042772164760....

Vos sugrįžęs namo, kol motociklas dar buvo tvarkomas servise, pradėjau regzti planą, kur čia dar nulėkti ir prasmingai išnaudoti turimas atostogų dienas. Kadangi laiko atžvilgiu buvau stipriai apribotas, tai vėl vykti link Europos ir gaišti laiką pervažiuojant Lenkiją nebenorėjau, o noras nuvažiuoti iki Nordkapp ir Lotofenų salų Norvegijoje atkrito, kai suvokiau, kad reikės vėl skubėti, o dar ir prognozuojama tik 3 laipsniai šilumos...
Tai ekspromtu pasirinkau kryptį į Estijoje esančias Saaremos ir Hijumos salas, su tikslu ramiai pasivažinėti ir apsižvalgyti. Kadangi visi draugai labai užsiėmę, o aš nebijau vienas keliauti, tai atsipūtęs susirinkau dar net neišpakuotus savo daiktelius ir susidėjau ant sutvarkyto savo juodo, blizgančio motociklo... kuris nuvažiavus iki salų nebebuvo nei blizgantis, nei juodas... o kažkoks molio spalvos daiktas, dėl pakeliui pasitaikiusio kelio remonto ir važiavimo per purvo balas.

1 diena. 2017-06-12 Pirmadienis. Joniškis - Mandjala, Saaremaa
Tai kai normalūs žmonės pirmadieniais eina į darbą, aš prieš aštuonias ryto pabučiavęs žmoną ir vaikus, bei dar kartą atsisveikinęs be minties sugrįžti artimiausias 4 paras, sėdau ant motociklo ir nusistačiau navigaciją į Estijos Virtsu uostą. Ten, mane keltas turėjo perkelti į Muhu salą, iš kurios jau keliu tarp jūros pasiekiama Saaremos sala.
Galvoju gal jau vien kryptis į Estiją ir kalbos apie estų lėtumą paveikė ir mane, taip ramiai ir be jokio skubėjimo dar turbūt niekada nebuvau važiavęs. Tai net iš paskos važiavęs policininkas nebūtų užfiksavęs nei vieno greičio pažeidimo, o tai labai atsiliepė kuro sunaudojimui ir vienu metu net kilo mintis ar tik nesugedo benzino bako lygio matuoklis. Šiaip be nuotykių, jau normaliai aptvarkytais Latvijos keliais pasiekiau Estijos pasienį, kai žvilgsnį patraukė juodi debesys danguje ir vos tik sustojęs autobusų stotelėje apsivilkau lietaus kombinezoną, prasidėjo lietus kuris lydėjo iki pat kelto per visą šalį.
Kelyje Ryga – Talinas prasilenkiau su daug motociklininkų, ir kažkodėl naiviai galvojau, kad jie važiuoja iš Saaremų salų, kur vėliau sutikau tik keletą motociklininkų, o dauguma turbūt vyko iš Talino ir Skandinavijos šalių. Privažiavęs Parnu miestą, stabtelėjau degalinėje ir pasijungęs Wi-Fi užsisakiau kelto bilietą už 6,4 euro per programėlę iš svetainės: https://www.praamid.ee/wp/?lang=en Tai labai patogu, kadangi atvažiavus prie kelto šlagbaumo tereikia nuskenuoti bilieto telefone barkodą.
Iki Virtsu uosto likus apie 10 km remontuojamas kelias, tai asfalto nėra, net vietomis vietoj skaldos smėlis ar kažkoks molis, tai motociklas apsitaškė bele kaip ir neteko pusės savo grožio. O atsistojus prie krantinės laukiant kelto, kvapą užgniaužė vaizdas į jūrą, o tiksliau rūkas per kurį jos išvis nesimatė, bet pagal meteo prognozes vakarop turėjo giedrytis, o vėliau taip ir įvyko, vakaras buvo saulėtas ir gražus.
Kažkaip atsipalaidavau ir tik kelte pastebėjau, kad jau reikia užsipilti kuro, ir tikrai nustebau pamatęs, kad salose benzino kaina nei kiek ne didesnė už žemyninės Estijos dalies. Realiai nejutau kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Estijos, gal tik nakvynės protingesnėmis kainomis, bet apie jas vėliau. Daugiausia bendravau rusų kalba, ir tik viename kelte vaikinukas kalbėjo angliškai.
Išvažiavus iš kelto Muhu saloje, iškart važiavau į Saaremą pamatyti Kali meteorito kraterio, https://lt.wikipedia.org/wiki/Kalio_krateris vieta patiko, jaučiasi kad čia prisilietusi kosmoso jėga ir likusi jo energija. Daugiau pirmą dieną niekur neskubėjau ir už 9,5 eurus per Bookinga užsisakiau namelį Mandjalos kempinge prie jūros, tik 10km nuo didžiausio saloje Kuresarės miesto, kurį planavau apžiūrėti kitą dieną. Kempingas didelis ir tvarkingas, papludimys gražus, o namelyje buvo ir veikė elektrinis šildytuvas kuris naktį labai pravertė. http://www.mandjala.ee/?keel=eng

Ir pasitaikyk tu man taip, kas kaimynystėje aptikau apsistojusį vokietį Poldį, kuris prieš dvi savaites atšventęs savo 60-metį išvažiavo motociklu į 4 mėnesių kelionę per Europos, Skandinavijos, Britanijos šalis. Per tas dvi savaites pravažiavo ir Lietuvos pajūriu bei aplankė Kuršių Neriją. Labai draugiškas vyrukas, su juo vakaras prie wiskio „fleškutės“ prabėgo smagiai, lavinant anglų kalbos žinias, kalbant apie keliones ir gyvenimą, galų gale sutarėme, kad užsuksiu į svečius, kai važiuosiu į Austrijos alpes.
Taip ir baigėsi pirma kelionės diena, tądien nuvažiuota apie 440 km.

https://www.youtube.com/watch?v=FEeP3Nqe-Og
 

2 diena. 2017-06-13 Antradienis. Sorve – Ohessaare - Kuressaare

Turiu pasakyti, kad visas 4 dienas, kai lankiausi Saaremos ir Hijumos salose, orai beveik 90 % atitiko meteo prognozes. Kaip ir tikėjausi nuvažiavau per lietų, vėliau kasdien vis gražyn ir gražyn. Tai ir antra diena žadėjo būti debesuota ir lietinga, bet realiai lietus buvo tik ryte prabudus, o vėliau jau jo ir nebegavau. Tai 100 km ratuką nuo Mandjalos kempingo iki Sorve švyturio ir pajūrio pro Ohessaare link Kuresarės pravažiavau sausas ir laimingas.
Tą diena nusprendžiau skirti didžiausio Saaremos salos miesto Kuresarės aplankymui, jos pilies, kuriame ir didžiulis muziejus apžiūrėjimui. Tai ryte tik atsikėlus per Bookingą už 25 eurus užsisakiau apartamentus privačiame name su vidiniu kiemeliu pačiame centre, bet kambariai ir vieta verti to. Šeimininkas laisvai kalba rusiškai ir sveikinasi... lietuviškai, nes buvo tarnavęs Lietuvoje.
Kempinge veikė kavinė, tai ryte papusryčiavome kartu su vokiečiu Poldi, užkandome kiaušinienės su bekonu iškeptos moliniame puodelyje, skonis tikrai nustebino, buvo skanu ir pateikta įdomiai, tai kainavo 4,5 euro. Po pusryčių atsisveikinau su Poldi iš išlydėjau jį link Narvos, nuo kur jis vyko į Sankt Peterburgą ir toliau link Suomijos tęsdamas savo 4 mėnesių kelionę.
Susirinkau savo daiktus ir apžvelgęs žemėlapį, nusprendžiau prieš važiuodamas į Kuresarę, aplankyti vieną pagrindinių salos švyturių – Sorves švyturį. Į švyturį neįleidžia, tai apžvelgti apylinkių iš viršaus nepavyko, bet apačioje gražu, plačiai matosi jūra, stovi karinio bunkerio liekanos.
Toliau kelionę tęsiau jūros pakrante, greitai privažiavau įdomią vietą, kur iš akmenų pakrantėje dėliojami bokšteliai, atrodo Estonijos kelto aukų atminimui, tai tokia skausmo ir ilgesio pilna vieta... Visas Sorves pusiasalis akmenuotas ir toks „rimtas“, šiaurietiškas...
Saarema didžiuojasi savo unikaliais mažais malūnais, jų pilna sala, o unikalūs jie savo pasukamais korpusais, nes gali pasukti ne tik sparnus, bet visą malūną į vėjo pusę.
Taip pasigėrėjęs akmenuota pakrante, prasukau 100 km ir nuvažiavau į Kuresare. Nuo mano užbukintų apartamentų iki pilies muziejaus tik 1,2 km, tai įsikūręs pėsčias nuėjau į pilį ir skyriau jai 3 valandas, bet iš tikro reiktu visos dienos... nors man tai atsibostu, nesu didelis muziejų gerbėjas, man geriau gamtos peizažai. Na šį kartą už 2 eurus pasiėmiau audio gidą rusų kalba, ir apėjau visą muziejų, na vietomis prasukdavau įrašą, vietomis užtrukdavau ilgiau, bet faktas, muziejus vertas dėmesio.
Po muziejaus nuėjau link į Kuresarės uosto, bet prasidėjęs lengvas lietutis parginė mane namo, tik spėjau žvilgtelti į gražią milžinų skulptūrą. Vakare tik susidėliojau 3 dienos maršrutą ir gerai pailsėjau, nes kitą dieną ruošiausi apvažiuoti Saaremos salą ir keltu persikelti į Hijumos salą, bet apie tai kitame pasakojime...

https://www.youtube.com/watch?v=-9VnXUK1KKs
 

3 diena. 2017-06-14 Trečiadienis. Undva, Panga, Triigi, Hiiumaa.

Po vakarykščio tik 100 km važiavimo ir muziejaus lankymo, mano siela tiesiog veržėsi į kelią ir laukinės gamtos glėbį... Tai jau 9 valandą ryto buvau susipakavęs daiktus ir po savo kasdieninės stiprios kavos be cukraus puodelio leidausi į kelią iki... plovyklos. Labai jau liūdnai atrodė motociklas, purvinas ir išvargęs... bet... jei būčiau žinojęs, kad saules persiritus per vidurdienį jis vėl bus visas dulkėmis nuklotas nuo važiavimo žvyrkeliais, miško keliukais, takeliais ir bekele, tai gal ir būčiau susilaikęs nuo motociklo plovimo. Bet nors porą valandų džiaugiausi išvažiavęs iš savitarnos plovyklos blizgančiu motociklu, 4 eurai ir švaru.
Nuo Kuresarės patraukiau link Kiipsaares švyturio. Ir tai buvo didelis nesusipratimas... Pagal google mapsa kelias kaip ir yra, mano TomTom navigacija irgi rodė kelią, nors įtartinai daug laiko nedideliam atstumui įveikti... o kodėl paaiškėjo tik vėliau, kai važiuojant pagal navigaciją, aš ja nepatikėjau ir nesukau į mažytį miško keliuką, o pavažiavus toliau, navigacija persiorientavo ir nuvedė mane iš kitos pusiasalio pusės, kur kelias keitėsi kaip metų laikai, pirma asfaltas, vėliau žvyrkelis, toliau miško keliukas, o prie kažkokio ežero liko tik takelis per pelkes... Kadangi endūrinti išmokau, o plaukti per pelkes patirties neturiu, tai šį kartą apsisukau ir pabrukęs uodegą dėl nepasiekto tikslo greit sliūkinau atgal, bet apžvelgęs žemėlapį vistiek sukau į kairę, kad bent pasigėrėti jūros pakrante. Ir dėl to nepasigailėjau, nors kumščio dydžio akmenys lakstė iš po ratų, o vienas sugebėjo taip stipriai trinktelėti į batą, kad net sumaurojau kaip koridoje padurtas bulius... tik nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, pamačiau laukinius akmenuotus „Undva Pank“ pajūrio krantus, kadagynus gamtos rezervate ir šiaip pailsėjau nuo civilizacijos.
Po poros valandų blaškymosi miškais ir žvyrkeliais sugrįžau į Saaremos puikius asfaltuotus vingiuotus kelius per miškus ir su pasimėgavimu lėkiau link Pangos skardžio. Tai jau turistinė vieta, žmonių nemažai , bet tikrai suprantu dėl ko. Nors Pangos uolų skardis tik truputi virš 20 metrų, ir negali jų lyginti su kokiomis „Cliff of Mohers“ kurios 10 kartų didesnės, bet pagal mūsų kraštovaizdį tai jau šis tas, ir tai vieta kur aš tikrai norėčiau sugrįžti ir nuleidęs kojas nuo skardžio pasėdėti kokią valandėlę kitą...
Taip pasidžiaugęs puikia šilta, saulėta diena ir nuostabiu vaizdu į jūrą, pagalvojau, kad jei jau keliauju, tai keliauti toliau ir aplankyti šalia esančią Hijumas salą, nieko ten ypatingo nesitikėjau, bet pasivažinėti ir nuotykių paieškoti vieta gera. Tai nuo Pangos iki Triigi uosto pusvalandis kelio ir aš jau 3 kartus per dieną kursuojančiame kelte. Bilietą už 7 eurus įsigyju pačiame kelte, Wi-Fi puikus, tai pusvalandukas pralekia greitai ir aš jau vėl kelyje.
Hijuma nedidelė sala, 3 ketvirčius apvažiavau per pusdienį, o per dieną galėtu išmaišyti skersai – išilgai. Saloje keliai taip pat geri ir vingiuoti, o kraštovaizdis keičiasi gan dažai, nuo akmenuotų dykynių, laukinių kadagynų iki vešlų beržynėlių, pušynų pajūryje ir mačiau net keletą laukų su pasėtais javais. Saloje aplankiau Kalanos uostą, kuriame ant kranto stovi nedidelis žvejybinis laivas, nuo molo atsiveria graži jūros panorama. Šiaip saloje daug švyturių, bet jiems apžiūrėti ar į juos užlipti reikia daug laiko, o mano tikslas važiuoti ir gėrėtis vietomis, tai aš daug nestovinėjau ir vis važiavau...
Nuo Kalanos pasukau link Ristna švyturio, o pakeliui pasukau link pajūrio, tik vis labiau įsitikinu, kad po miškus reikia važinėti ne pagal TomTom navigacija, o su google maps nuorodomis. Taigi važiuodamas per miškus prie jūros pamačiau nemažą kokiu 10-15 metrų dirbtinį kalniuką su keliuku per jį, kadangi tai buvusi karinės bazės teritorija, tai ten galėjo būti radarų ar dar kokių gynybinių pabūklų vieta. Ir koks velnias pakišo man mintį užvažiuoti ant jo ir apžvelgti nuo aukštai apylinkes...
Tik žvilgtelėjęs į kalniuką, nusprendžiau važiuoti, ir tik pradėjęs kilti į viršų pamąsčiau, o kaip gi aš nusileisiu ? ar yra kitoje pusėje keliukas žemyn ? o kai lygus keliukas arčiau viršaus darėsi vis duobėtesnis, o visai viršuje man jau pasirodė nebepravažiuojamas, suvokiau, kad įstrigau, ir vietoje apsisukti bus labai sudėtinga... Kadangi mano nervai treniruoti, tai į isteriją nepuoliau ir nebuvo kito kelio kaip tik sustoti ir po truputi pradėti apsisukinėti siaurame keliuke. Pradžioje sekėsi puikiai, pakol susiskersavau ir priekinis ratas nuo keliuko kokį 10 cm slystelėjo į šlaito žolę. O čia jau nieko gero, pirma mintis kodėl blemba nėra atbulinio bėgio... nes aš jau nebegalėjau pajudinti nei truputi atgal... Įvertinau blogiausią variantą, tai slydimą šlaitu žemyn arba pasikabinimą ant šlaito, kur aš vienas niekaip neišsikapstysiu. Ir nusprendžiau eiti iki galo, kas bus tas. Pradėjau judėti į priekį, ratas niekaip nenorėjo sugrįžti iš žolės ant kelio, o motociklas staiga virto... į nuokalnės pusę... neįsivaizduoju kaip jį išlaikiau, bet pavyko nepaguldyti ir atkelti, o tada dar daviau gazo ir oliaaa, išvažiavau. Tik nusileidęs lengviau atsipūčiau ir dar 3 dienas jaučiau skausmą dešinėje rankoje. Tai bus man puiki pamoka ateičiai, nors labai abejoju ar kitą kartą nerizikuosiu vėl.
Po to ramiai nuvažiavau iki Ristna švyturio, bet kadangi prie pat privažiuoti negalėjo, o aš labai tingėjau eiti pėsčiomis ir dar palikti motociklą su daiktais, tai patraukiau į salos administracinį centrą Kardla su gražiu uostu. Uosto kavinėje besigėrėdamas jūra užkandau ir pasukau link Heltermaa uosto kur kitą dieną ruošiausi persikelti į Estiją ir vykti namo. Pakeliui spėjau pamatyti miškelį su labai dideliais akmenimis, kryžių kalnelį, kuris gal 100 ar net 500 kartų mažesnis už lietuvišką Kryžių kalną. Taip atėjo laikas ieškoti nakvynės.
Nusprendžiau važiuoti į kempingą netoli uosto ir pasinaudoti savo turima palapine. Tikėjausi sutikti keliautojų ir puikiai praleisti vakarą, bet atvykus į oficialų salos kempingą pajūryje, radau ne tai ko tikėjausi. Jis buvo miške tarp spygliuočių medžių, ir nors tvarkingas ir net su paruoštomis malkomis, suvokiau kad aš dar nepasiekęs to vienišo laukinio keliautojo levelio... Man dar kažkaip neramu vienam nakvoti miške ir saugoti motociklą ir daiktus, nors dabar galvoju tai būtu buvus puiki pirma galimybė tai pažinti... tai žodžiu pasukau link gyvenviečių ir dar paklaidžiojęs gerą valandą Suuremoisa kaimelyje suradau hostelį Allika http://www.allika.com/Picture_galleries_5.htm kuriame už nakvynę paprašė 35 eurų, bet kai paaiškinau kad aš baikeris ir tokius pinigus galiu nebent benzinui sau leisti, tai nusileido ir paėmė tik 15 eurų.
Pirmasis įspūdis apie tą hostelį kraupokas, jie labai saugo tradicijas ir autentiškumą, tai į tvartą panašus namas alsuoja 19 amžiaus dvasia... iškart įėjęs net pasijutau viduramžių laikuose, senas aprūkęs židinys, mediniai sukti laiptai, prieblanda ir daug senoviškų rakandų... Bet pripratau, ir lauke ant savo dujinės krosnelės pasišildęs vakarienei amerikiečių armijos naudojamą maisto davinį, nenaktinėjęs nuėjau miegoti, nes kur čia nemiegosi, kai tame name interneto nebuvo... o kas mes be interneto... niekas...
Prie to paties ir trumpai apie 4 kelionės dieną
4 diena. 2017-06-15 Ketvirtadienis Hijumos sala, Heltermaa - Joniškis
Atsikėliau 5:30 h. Susipakavau. 6:30 h keltas į Rohukulą. Plaukėme 1:15 h
Lėtai pasimėgaudamas keliu ir važiavimu judėjau link namų, keliose vietose Latvijoje stabtelėjau pasigrožėti pajūrių, vieną kartą nusukau keletą km pažiūrėti kaip atrodo ant pakelės stendo reklamuojamas kempingas. Patiko, tikėtina sugrįšiu su šeima. Po pietų aš jau namie, daiktai iškrauti, viskas išdėliotą į vietas ir kelionės kaip nebūta, liko tik prisiminimai... gal dėl tų prisiminimų šį kartą ir nusprendžiau taip netrumpai viską aprašyti, tikiu pačiam bus įdomu paskaityti po metų kitų.
Sėkmės visiems, nebijokite kelionių, nebijokite svajoti, kiekviena situacija yra patirtis, ir nuo to kaip į ją pažvelgsime ji bus gera ar bloga.
Iki sekančių Motoatostogų.

https://www.youtube.com/watch?v=Z8nQOs6zfUE
 

super