Motomanų Diskusijos » Bendrosios diskusijos » Refleksai, "instinktai" + nauji įpročiai

Refleksai, "instinktai" + nauji įpročiai

Šiandieninė situacija mane privertė gan stipriai susimąstyti. Norėčiau sužinoti ir jūsų nuomonę šia tema...

O Buvo taip...
Judėjau vienpusio eismo gatve, pirmąja eismo juosta (na gatvėje juostų nėra, bet vizualiai matėsi, kad pirmąja). Antroje juostoje lėtai riedėjo raudona Audi. Ji artėjo prie įvažiavimo į kiemą, už kurio buvo pastatytas automobilis.
Staiga Audinė nerodydama jokio posūkio signalo iškišo priekį prieš pat motociklą. Norėdamas išvengti smūgio suktelėjau vairą dešinėn tuo pačiu stengdamasis pristabdyti, kad sumažinčiau smūgį (jei teks trenktis). Motociklas visgi tilpo pro tarpą, deja priekinis ratas pateko ant smėlio ir slystelėjo šonu - motociklas susivirduliavo - spėjau kaire koja stipriai atsispirti į žemę ir instinktyviai atleidau priekinius stabdžius - motociklas išsitiesino ir tik stipriai plakanti širdis rodė, kad adrenalino visgi buvo užtektinai, prisimenant, jog pirmasis batoniukas buvo ant smėliuko...

Norėčiau sužinoti, ar jūs važinėdami motociklu esate patyrę, jog kažką darote instinktyviai?
tikiuosi supratote, kas čia mane domina...
 

tikrai ne kartą instinktyviai ką nors esu padaręs kartą situacija tokia buvo, kad įvažiavau į aukštelę, naktį, o ten ant asfalto buvo sluoksnis smėliuko... savaime supranta pirekiniais stipriau užstabdžius, jie užsiblokavo ir motociklas užsimanė griūt tiesiog instinktyviai atleidau stabdį, atsispyriau koja, motociklas išsitiesino... ir taip pakartojau gal kelis kartus.. na stabdžių bandymas iki ribos gavosi kas įdomiausia, kad širdis net nesudrebėjo.. visiškai šaltais nervais


kalbant apie avarijas, tai kartą automobilis per dvi juostas iš priešpriešos ruošėsi sukt į kairę, į kiemą, ir išlindo visai prieš pat nosį.. kaip atsiduriau ant šaligatvio net nežinau.. bet tiesiog instinktyviai norint išvengt susidūrimo..

P.S. Vilimai, turim instinktą gyventi tai vat jis mum ir padeda

highlanderiai....

Man buvo taip, kad važiuoju tokiu keliuku, na jis nėra platus bet jai reiktų visgi 2 mašinos prasilenktu. Važiuoju sau ~50km/h dešne pusę ir pakilęs ant kalniuko matau tolaiu stovi 2 automobilai kairiam kelkraštį, na nieko nepagavojęs važiuoju tolaiu, ir privažiavus arčiau jis staiga be jokio posukio signalo išlenada tiesiai man prieš nosi, na aš kirtau per stabdžius, asfaltas buvo be smeliuko (pasiseke, nes kitaip būtų šakės ) tai staigi pristabdžiau su priekinias stabdžiais, ir papisenau vairuotoju, o tas kaip važiavo taip važiavo nei nepasitrauke, nei ka.

man irgi buvo situacija, kad neapdairiai po šviesaforo spustelėjau gerokai gal iki 100km/h ir nepastebėjau kad prieš perėje mašina sustojo tai kaip myniau priekinius stabdžius, aišku kaip taisyklė užsiblokavo ir pradėjau jau griūt į dešinę pusę, bet instiktyviai atleidau stabdžius ir smarkiai atsispyriau su koja šiaip taip isvengiau smūgio mašinai i galą, bet dar blogesnė situacija išlėkiau į priešpriešinę juostą, tai gerai kad vairuotojas pastebėjo ir stabtelėjo( tikriausiai dievas padėjo), o jau kaip grįžau į savo juostą net neatsimenu nes tiek įvykių per kelias sekundes įvyko, kad nespėjau net susigaudyt, bet adrenalino su baime buvo gerokai virš normos taigi kaip devil_racer pasakė turim instinktą gyventi tikrai tikrai

Aš turiu instinktą kartais tokius vairuotojus pamokyt

O aš kažkada instinktyviai suradau, kad galima priekiniais stabdžiais kontroliuoti galinio rato čiuožimą ta prasme, kai prieš posukį, ant žvyro pristabdai galiniais stabdžiais (o kai jie yra būgniniai tai dažniausiai užsiblokuoja ratas) ir motas pradeda čiuošt ir neštis, jei atleidi galinius jis išsitiesina, bet gana stipriai dar į šonus sumėto, įpač jei didesniu greičiu važiavai, o viena kart iš įpratimo mygtelėjau priekinius stabdžius, ir pradėjau jaust kaip galas pamažu tvarkingai slysta, niekur toliau neužsinešinėdamas, gana stabiliai

As tai jauciu intuityviai snuki iamlciau tokiam kuris be posukiu ir neziuredama i veidrodelius manevruoja.

Atlėk pas mus, čia daug snukių galėsi pamalt, kalbant apie posūkius...

O ant betonkės tai xebra mėgsta lenkt mašiną išlysdami tiesiai prieš motociklą... tik spėk į šalikelę trauktis (nekartą man taip buvo)

Reakcija + praktika + savisaugos instinktas. Veikti pagal teoriškai išmoktą veiksmų planelį nelieka laiko + visų įmanomų avarinių situacijų nenumato ir aviacijoje Vienam 9 iš 10 baigsis laimingai o kitam užteks pirmos ir "grok armonika grok". Atsargumas aišku yra geriausias vitaminas nes visų eismo dalyvių neperauklėsi. Bent jau aš supratau, kad motociklistui pagrindiniai keliai neegzistuoja.

Man kažkaip dar tėvas įskiepijo į galvą instinktą kai mokė vairuoti kad negulti aklai ant stabdžių o ir žiūrėti kaip ir kur nusukti - daug kartų tas padėjo. O tas instinktas su priekinio stabdžio atleidimu tai mane jau kelis kartus apsaugojo nuo batonėlio lėtai apsisukinėjant mažame plote - tokiu atveju stengiuosi galu geriau.
Talkee - šaunuolis , nėra to blogo kas neišeitų į gera - dabar įsitikinai, kad tavo instinktai ekstremalioje situacijoje veikia, ir veikia gerąja linkme

Na pas mane tokia situacija buvo. Naktis, lietus isvazineju is miestelio kaip visada uzsuku rankena iki 70-80 ir jauciu kaip galinis ratas prarado sukibima su keliu ir eme slysti i sona nuemiau truputi gazo kriptelejau vaira motas biski pasikraipes pagavo asvalta... sustojau salikeleje atsigauti po soko nes sirdis rodes isleks kaip raketa is krutines. O pasirodo kad salia kelio buvo grudu supirkimo punktas ten pribireje grudu kurie masinu padangu sutrinti i miltus + lietus ir pasidariusi ciuozykla.. Man tai buvo labai laimingai pasibaigusi pamoka

Reakcija, praktika, savisaugos instinktas - patiko šitie
Praktika - savaime aišku;
Saugos instinktas - biškį turim;
Reakcija - kaip ją lavinti? Gerinti? Visgi tai didžiulis veiksnys... Tad būtų gerai susimąstyti šiuo klausimu.

kažkur forume mačiau linką reakcijai gerint... avytes ligir šaudyt reikia..

O šeip logiškai mastant, reakcija bus greitesnė jei važiuosi pilnai susikaupęs...

bet žiauriausia, kad kai susikaupęs važiuoji, tai nelabai malonumo daug gauni iš važiavimo..na bent jau aš nelabai atsipalaiduoju...gera pasidaro tik kai spidometro rodyklė pradeda perkopinėt 170 ribą.. tik visa bėda kad ties tuo viskas ir baigiasi nivalyt kitaip sakant

Devil racer žiūriu visos temos suveina į vieną sprendimą- nyvalyt D :
O twist of the wrist tai ten toli gražu ne viskas tinka visiemn motam ir situacijos... aišku, apie tuos Sip (ar kaip ten, nu savisauga ) įdomu buvo

Citata:

Cituoju: Talkee Reakcija, praktika, savisaugos instinktas - patiko šitie Praktika - savaime aišku; Saugos instinktas - biškį turim; Reakcija - kaip ją lavinti? Gerinti? Visgi tai didžiulis veiksnys... Tad būtų gerai susimąstyti šiuo klausimu.

Spec. metodiką reakcijos greičio lavinimui manau žino moto sporto specialistai/treneriai. Radau tik bendrąją mokyklinukams bet greičiausiai visi prisimena tuos reakciją lavinančius žaidimus todėl jų necituosiu. Gal pradžiai tie aparatai/treniruokliai su moto konsole ir žaidimais?

Cituoju iš ergonomikos kurso dalykus susijusius su šia tema. Jeigu nereikalinga išimsiu.

JUDESIŲ GREITIS IR JŲ VALDYMAS. Bendras žmogus atsako į aplinkos pasikeitimus laikas skirstomas į reakcijos laiką ir judesio trukmę. Reakcijos laikas – laikas nuo signalo iššaukusio reakciją pasirodymo iki reakcijos pradžios. Jis skirstomas į 2 fazes: 1 fazė -laikas, kuris praeina nuo receptorių sudirginimo iki to momento, kai nervinis impulsas pasiekia CIS; 2 fazė - laikas reikalingas apdoroti inf. ir priimti sprendimą kaip organizuot reakciją. Judesio trukmė - laiko tarpas nuo atsakymo pradžios iki pilno judesio atilikimo pabaigos. Judesio trukmė skirstoma į dvi fazes: 1 fazė - dinaminė, 2 fazė - stabilizuojanti. Reakcijos laikas naudojamas kompleksiniam protinio darbo įvertinimui ir tiriant darbo našumą. Priklausomai nuo atliekamo darbo charakterio, gali būti išskirti su reakcijos laiko tipai: 1. Paprastas reakcijos laikas - laikas per kurį priimamas vienas vieno stimulo, kuris ir buvo tikėtas, poreikis. Idealiomis sąlygomis jis yra 150-200 ms. Jis priklauso: a) nuo to, kokiu būdu buvo koduota informacija ( į garsus reaguoja 40 ms. greičiau lyginant su vaizdais. b) nuo stimulų intensyvumo, ryškumo, trukmės, dažnumo. c) nuo to ar žmogus tikisi stimulo pasirodymo. d) nuo žmogaus amžiaus. e) nuo stimulo išdėstymo erdvėje. 2. Reakcijos laikas pasirenkant - tai reakcijos padalinimas skirtingiems stimulams, kurie dar reikalauja skirtingo veiksmo. Nustatyta, kad didinant alternatyvinį stimulų skaičių laipsniškai pagrindu du, reakcijos laikas didėja po 150 ms. Jis priklauso: a) nuo kiekvieno iš stimulo pasirodymo dažnumo. b) nuo stimulo pasirodymo tikimybės.c) nuo stimulo ir judesio suderinamumo. d) nuo patirties. e) nuo dėmesingumo. f) nuo judesių tipo. Judesio laikas - tai laikas, kuris reikalingas fiziškai atlikti reikalaujamą veiksmą. Jo trukmė priklauso: a) nuo judesio prigimties; b) sudėtingumo; c) reikalaujamo judesio tikslumo. Dėl skirtingos fizinio organizmo struktūros, žmogaus veiksmas gali atlikti tam tikromis kryptimis greičiau. Tai priklauso nuo kokie sąnariai ir kūno dalys atlieka judesius.

ASPEKTAI. JUTIMAS IR SUVOKIMAS. Suvokimas – psichikos procesas, kuris yra daikto ar reiškinio atspindėjimas galvos smegenų žievėje. Suvokimas, kai sudirginamos atitinkamos nervų galūnės. Jis remiasi žmogaus pojūčiais, kurie kyla dirgikliams veikiant regos, klausos, uoslės, lytėjimo organais. Kiekvienas pojūtis atspindi tam tikro reiškinio savybę. O keletas pojūčių ar jų derinys leidžia suvokti daiktus kaip visumą. Egzistuoja įvairūs suvokimo lygiai, kurie priklauso nuo stimulų ir žmogaus darbo uždavinių. Paprasčiausia suvokimo firma yra detektavimas – nustatymas ar tas objektas egzistuoja. Sudėtingesnė suvokimo forma yra identifikavimas. Suvokimas apima mūsų ankstesnį patyrimą ir išmoktas asociacijas. Žmogaus patirtis padidina jautrumą, suvokimo objektą, padeda sukaupti dėmesį. Suvokimui įtakos turi intelektas ir emocinė būsena. Kartais suvokimas būna apgaulingas, kai žmogus junta, girdi, mato tai ko tikrovėje nėra. Paprasčiausias objekto reiškinio detektavimas apima kompleksinį informacijos apdorojimą ir sprendimo priėmimą. Suvokimas labai priklauso nuo žmogaus jautrumo, t.y. jo sensorinės sistemos skiriamumo. Sensorinė sistema – organizmo funkcinė sistema, analizuojanti aplinką, jos kitimus ir patį žmogaus organizmą.

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS. Tai kompleksinis procesas, kurio metu žmogus įvertina alternatyvas ir pasirenka veiklos būdą. Jis apima: 1) informacijos susijusios su reikiamu priimti sprendimą. 2) galimų pasekmių įvertinimą. 3) konkrečių dydžių ir reikšmių priskyrimą prie galimų rezultatų. Žmogus nėra optimali sistema sprendimams priimti, nes: 1) žmogus skiria nepakankamą dėmesį pirminiai informacijai arba reiškiniams, be to pasikartojanti informacija priimama kaip mažiau svarbi. 2) žmonės yra pakankamai konservatyvūs ir nepaima informacijos tiek, kiek iš tikrųjų jos reikia. 3) būdingas subjektyvus pasirinkimas savo naudai, vieno iš alternatyvių sprendimų naudai. 4) surinkus daugiau informacijos žmogus tampa daugiau įsitikinęs savo sprendimo teisingumu. 5) žmogus turi tendencija ieškoti žymiai daugiau informacijos negu jis gali priimti. 6) žmogus visada traktuoja informacija patikimą, jei to ir nėra. 7) turi baigtinius sugebėjimus svarstyti max 3 –4 hipotezes vienu metu. 8) gali sufokusuoti savo dėmesy tik i keletą kritinių požymių vienu metu, ir nagrinėti 2 – 4 galimų sprendimų. 9) žmogus visada ieško informacijos, kuri galėtų patvirtinti pasirinktą veikimo kryptį ir atmeta tą. Kuri paneigia pasirinkimą. 10) žmogus yra įsitikinęs , kad vidutiniškai geri rezultatai yra daugiau tinkami, nei l. Geri rezultatai ir vidutiniški.

DĖMESYS. Tai psichikos procesas, kuris leidžia koncentruoti visus sąmonėje vykstančius procesus ir teikia žmogaus veiklai organizuotumą. Jis atsiranda tada, kai suteikiamas jaudinimas atitinkamai smegenų žievės taškuose. Dėmesio objektas yra aplinkos dirgikliai ir jų suvokimas, išgyvenimai, mintys, aktualizuoti atimties pėdsakai tam tikru momentu atsidūrę sąmonės centre. Dėmesys padeda žmogui atrinkti kas svarbu konkrečiu momentu ir slopinti reakciją į nereikšmingus dirgiklius. Dėmesys gali būti valingas, t.y. kai jis nukreipiamas į tikslą valios pastangomis ir gali būti nevalingas, jis atsiranda be išankstinio ketinimo ir atkreipiamas į žmogui tam tikru momentu svarbius dirgiklius, arba naujus kuo nors išsiskiriančius objektus.

Ir dar:

Reakcijos laikas

Skiriama paprastoji ir psichomotorinė reakcija. Paprastoji reakcija — tai atsakas į žinomą iš anksto signalą iš anksto žinomu judesiu. Paprastoji reakcija dažniausiai nustatoma miorefleksometru, kai iš anksto nustatytoje vietoje paduodamas šviesos ar garso signalas, o tiriamasis kuo greičiau po signalo turi paspausti mygtuką. Laikas nuo signalo iki jo nutraukimo ir yra paprastosios reakcijos greitis. Paprastosios reakcijos laikas yra apie 150 ¸ 200 ms.

Kai iš anksto nežinoma, kur ir kada pasirodys signalas ir taip pat iš anksto nežinoma, koks turės būti atliekamas judesys — tokia reakcija vadinama psichomotorine. Šiuo atveju žmogus turi įvertinti situaciją, parinkti judesį ir jį atlikti. Biomechaniškai tiriant psichomotorinę reakciją, skiriamos tokios jos fazės: 1) latentinis psichomotorinės reakcijos laikas — tai laikas nuo signalo padavimo iki judesio pradžios, 2) judesio laikas — tai laikas nuo judesio pradžios iki jo pabaigos. Latentinis psichomotorinės reakcijos laikas yra didesnis už paprastosios reakcijos laiką, kadangi reikia laiko situacijai įvertinti. Latentinis psichomotorinės reakcijos laikas yra apie 300 ¸ 400 ms. Jis priklauso nuo užduoties sudėtingumo ir nuo žmogaus fizinės bei psichinės būklės, taip pat nuo žmogaus įgimtų savybių.

Laiko ašyje psichomotorinės reakcijos komponentus (fazes) galima pavaizduoti taip:
 

Man tai buvo irgi... vaziuoju nedidele, bet dvipusio eismo gatve greitis ~100Km/h ir staiga is salutinio kelio is uz krumu islenda senas BMW 5. Matau, kad jau sustabdyt nebespesiu - tai is pradziu stabdziau kiek eina, o po to blokavau galinius ir is kokiu 50km/h skersas iciuoziau i ta keliukia is kurio jis isvaziavo, ir smelis mane kaip tik isgelbejo, nes pavyko slystant an jo motorini istiesint. Jei butu buves svarus asfaltas - tai buciau veresis an kairio sono, nes inercija tikrai nebloga slystant skersai. Aisku cia ne taip buvo su Runneriu 125cc su motocikliu nzn ar taip gautus, nes galiniai stabdziai su koja spaudzias, o slystant abi kojos an zemes buvo

Na Savisaugos instinktas kartais praverčia, bet kartais ir .... Nesenai važiuoju siaura gatvele(pristatyta visa eilė masinų) už senos "Silkės" atstumas apie 30~m. Užsižiurėjau i audinę ir iš kaires islindo kita "silkė" (iš kiemelio gatves) ir jis manes turbut net nemate nes taip isisuko kad vos i medi nesiteškiau, refleksai suregavo ir pasukai greitai vaira i desine ir atgal

o man buvo irgi baika nutikus vaziuoju gatve pagrindiniu keliu paskui toki vaukseli(opel) ir gal per arti as ji prisileidau ar uzsiziopsojau o tas is niekur nieko kad spirs per stabdzius tai gerai kad greitis ne kazikokis tai net nezinau kaip gavosi bet kai buvo like koks pusmetris ekstremaliai stabdant abiem ratais as taip myztelejau priekini stabdi kad mano xj 600 siknike atsiplese nuo zemes nezinau kiek bet manau kad 20 o gal 50 cm ir tas mane isgelbejo nes kitaip buciau apsiturejes santykiu su tuo zopeliuku .....tai paskui gera pusdieni buvau susiveles ir net nezinojau ant ko pykt tai daugiau stengiausi pykt ant saves.............

tiesiog ilgiau ir dazniau tiesiog net ramei vazinejant pasamonej isidirba refleksai kurie suveikia eminiu momentu. aisku knygos ,domejimasi, bei papildoma praktika stiprei pagreitina si procesa. tiesiog su laiku viskas ateina jei viskas yra normalei