Istorija » IMZ Ural Istorija

1940 m Sovietų Sąjungoje buvo pagaminta 6800 motociklų. Mototechnikos gamybą vykdė nespecializuotos gamyklos. Pirmąja specializuota ir orientuota motociklų gamybai tapo Irbito gamykla.

1930 m. pabaigoje Sovietų Sąjungos gynybos štabe įvyko slaptas pasitarimas, skirtas ginkluotųjų pajėgų modelio išrinkimui. Sulyginus visų modelių pavyzdžius, tame tarpe ir užsienietiškus, už pagrindą buvo nuspręsta paimti BMW R-71, kuris tuo metu buvo Vokiečių armijos ginkluotėje. Kad išsaugoti slaptumą, 5 BMW markės motociklus nupirko Švedijoje. Specialistai technologai ištyrė cheminę kiekvienos detalės sudėtį, išnagrinėjo metalo paviršiaus apdirbimo būdus, ir gamybos ypatumus, ir nusprendė daryti analogišką variantą, išskyrus elektros sistemą.

 
Motociklų, gavusių pavadinimą M-72, gamybai buvo numatyta platus gamyklų tinklas. Konstruktorių biuras ZIS ruošė dokumentaciją varikliui, kurio masinei gamybai buvo sukurtas specialus cechas. Pavarų dėžės dokumentaciją ruošė dabartinė AZLK gamykla. Lopšių ir kardanų gamyba rūpinosi GAZ gamykla. Lempas užsakinėjo iš Kiržačio, elektros įrangą tiekė ATE-1 gamykla. Be minėtų gamyklų buvo į gamybą buvo įtrauktos ir kitų SSRS miestų gamyklos.
Po to, kai ankstyvą 1941 m. pavasarį bandomieji pavyzdžiai buvo parodyti Raudonosios armijos vadovybei, buvo nuspręsta pradėti masinę M-72 gamybą.

1941 m. Spalio 20 d. Maskva buvo paskelbta apsiausties miestu ir sekančią dieną liaudies komisarų taryba nusprendė evakuoti Maskvos motociklų gamyklą, o taip pat su šia gamykla susijusius cechus, už Uralo, į Irbito miestą. 1941 m. Lapkričio 17 d. Uralas pasitiko atvykėlius 30 laipsnių šalčiu.

Gamykla įsikūrė buvusios alaus daryklos cechuose. Gamyklai taip pat atiteko nebaigtas statyti 16 butų namas, aludės klubas, geležinkelio atšaka ir kiti cechai. O taip pat 2 vikšriniai traktoriai ir 6 mašinos.

Nežiūrint į visus sunkumus, 1942 m. Vasario 25 d. buvo išleista pirmoji M-72 partija, kurios pagrindą sudarė detalės, atvežtos iš Maskvos. Iš viso per karą į frontą buvo išsiųta 9799 motociklai.

1943 m. iš surinktų Irbito gyventojų aukų, buvo suformuoja 106 motociklų kolona ir išsiųsta į frontą. Greitai IMZ gamykla gavo Stalino padėkos telegramą.

1947 m. buvo sukurtas generalinis gamyklos vystymosi planas, po kurio įgyvendinimo gamyklos pajėgumai būtų 20000 motociklų per metus. 1950 m. IMZ išleido 30000-ajį motociklą.

Prekybinis ženklas "URAL" žnomas visame pasaulyje. 1953 m. prasidėjo Irbito gamykloje surinktų motociklų eksportas į užsienį. Pagrinde juos pirko rytų Europos ir besivystančių šalių armijos ir policijos reikmėms. Didžiausią lygį eksportas pasiekė 70-80 metais. 1980 m. pabaigoje prasidėjo reguliarus Irbito motociklų tiekimas į Prancūziją, Ispaniją, Švediją, Olandiją, Čilę, Venesuelą, Kolumbiją, Argentiną ir kitas šalis. Vokiečių kompanijos "Ivan Bikes" vertinimu, ten Uralai buvo pigesni nei Harley-Davidson, ir tuo pačiu leido labiau išsiskirti iš minios. Todėl juos ir pirkdavo paprasti žmonės: juristai, daktarai, inžinieriai. Šiandien Irbito gamykla - vienintelė gamykla Rusijoje, tiekianti sertifikuotą motoprodukciją į JAV.

1960 m. pradžioje be M-72, gamykla išleido motociklus M-61 ir M-62. 1955 m., kartu su gamykla "Nami", buvo pradėtas kurti originalus mikroautomobilis su vagono komponuote, pavadinimu "Belka" ("Voverė"), kuriam buvo numatomas motociklo variklis, su priverstiniu aušinimu. 1959 m. gamyklos konstruktoriai sukūrė visureigį "Ogoniok" ("Ugnelė"). Deja, šie modeliai į masinę gamybą nepateko. Nuo 1965 iki 1971 m. buvo sukurti ir išleisti į gamybą M-63, Patrulinis, Kross-650 ir "Strela" ("Strėlė").
Motociklų bandymams kelio sąlygomis ir skirtingose klimatinėse zonose buvo rengiami raliai ir ekspedicijos. 1986 m. IMZ gamyklos bandytojai dalyvavo laikraščio "Sovetskaja Rosija ("Sovietinė Rusija") ekspedicijoje, kurios maršrutas driekėsi nuo Karsko iki Kaspijos jūros. 1996 m. Irbito motociklai su vedamu lopšiu ir triciklai buvo bandomi Kazachstane ir vidurio Azijoje. 1997 m. buvo surengta ekspedicija nuo Vyborgo iki Dežniovo iškyšulio, kurioje dalyvajo ir IMZ motociklai.
1992 m. Madride Irbito gamyklai buvo įteikta tarptautinė auksinė žvaigždė už kokybę ir iniciatyvą.

1992 m. gamykla tapo akcine bendrove, 1998 m. pradžioje gamykla tapo korporacijos "Bioproces-NIPEK" nuosavybe.