Motociklizmas » The Ace Café London

Ace Café (iš anglų k.- Tūzų Kavinė) buvo pastatyta ir atidaryta 1938 metais, kaip greitkelio kavinė, daugiausiai skirta North Circular Road greitkeliu kursuojantiems prekeiviams ir prekių išvežiotojams. Kadangi Ace Café buvo labai patogioje nuolat naudojamo greitkelio vietoje, ir dirbo 24 valandas per parą (kas tais laikais dar būdavo retenybė), kavinė netrukus patraukė ir motociklininkų dėmesį.

 
Antrojo Pasaulinio karo metais, Ace Café buvo visiškai sunaikinta oro antpuolio, nutaikyto į šalimais buvusią geležinkelio manevrinę stotį. Netrukus ji buvo laikinai atidaryta gretutiniame pastate, o visiškai atsatyta ir į savo senąją vietą sugrįžo 1949-aisiais.

Ankstyvajame 5-ajame dešimtmetyje naujoji baikerių karta pradėjo ieškoti kažko naujo motociklizme, aštresnių pojūčių, rizikos, kas kaitintų kraują, pradėjo ieškoti savo asmenybės. Rock ‘n‘ Roll ir motociklai- buvo tai, nuo ko jie svaigo, kas ir tapo neatsiejama naujojo baikerių įvaizdžio dalimi. Odinės striukės ir džinsai kūrė taip vadinamąjį Juodosios odos sukilėlių kultą- judėjimą, kurio susibūrimo vietos dažniausiai būdavo kur nors nuošaliau nuo pavyzdingosios visuomenės akių, o ir jie patys buvo atskirti nuo tradicinių motociklininkų-entuziastų organizacijų, nelyginant chuliganai ir nusikaltėliai.



Tačiau jaunieji baikeriai net nesistengė keisti to, kuom jiems norėjosi būti, vardan kitokio visuomenės požiūrio į juos. Jie rinkdavosi į grupes, sėdėdavo pakelės kavinukėse, ir dažnai rengdavo nelegalias lenktynes North Circular Road greitkelyje, savo važiavimo greičiais varydami baimės aplinkiniams gyventojams. O netrukus įvestas greičio apribojimas tik didino adrenalino kiekį kraujyje.

Vis labiau ir labiau Ton-Up Boys (vietiniu slengu “The Ton”=100 mylių/160km per valandą greitis), traukė nepaklusniojo jaunimo dėmesį, vis labiau ir labiau augo jų gretos ir įtaka tuometinio jaunimo kultūrai. Rokenrolas buvo jų muzika, juoda oda buvo jų uniforma, greitis buvo jų narkotikas, jų gyvenimas buvo laukinis ir pilnas pavojaus, ir Ace Cafe buvo ta vieta, kuri juos vienijo. Reikia pripažinti, kad didžioji dalis naujosios kultūros bruožų buvo pasisavinta iš Amerikos, tačiau greitai visa tai šiek tiek pakito ir tapo unikaliu britų fenomenu.
Didžioji dalis motociklų- geriausi ir greičiausi tais laikais- buvo anglų gamybos, britų muzikantai buvo tokie pat populiarūs kaip ir jų kolegos už Atlanto. Tačiau tais laikais, rokenrolo nebuvo galima išgirsti radio stotyse, o atrakcionų aikštelės bei pakelio kavinės tapo kone vienintelėmis Rock ‘n’ Roll progagavimo vietomis. Visi šie faktoriai, kartu sudėjus, neužilgo padarė Ace Café viena iš populiariausių baikerių susitikimo vietų. Žmonės ten rinkdavosi išgerti kavos puodelio, pasiklausyti rokenrolo, galiausiai- parodyti ir patys pasižiūrėti šalia kavinės priparkuotų plieninių žirgų. Ilgainiui Tūzų Kavinėje rokenrolą ėmė groti gyvai, o keleta grupių, debiutavusių būtent čia, vėliau pasirašė milijonines sutartis su britų įrašų studijomis (pvz.: Johnny Kid, The Pirates). Ace Café renginių ir organizuojamų lenktynių dėka, čia buvo išugdyti ir finansiškai globojami gereiausi šalies moto-lenktynininkai. Čia savo karjerą, iš pradžių- nelegaliose lenktynėse, o vėliau ir profesionaliajame sporte, pradejo Dave Degans. Ne vienas lenktynininkas buvo ir “The 59 Club” narys. Beje, galima teigti, kad Klubas 59 gimė Ace Cafe parkavimo aikštelėje, kurioje motociklistas šventasis tėvas Bill‘as Shergold‘as susitiko su jaunaisiais baikeriais ir pakvietė prisijungti prie jo kuruojamo klubo, vėliau tapusiu daugiausiai narių vienijančiu moto-klubu pasaulyje (plačiau apie “The 59 Club”).
Baikeriai, rinkdavęsi Ace, turėjo savo nerašytų taisyklių bei normų, visiškai svetimų ir nesuprantamų pašaliečiams. Jų išvaizda ir “laukinis“ elgesys visiškai neatitiko mandagiosios britų visuomenės, kurią gąsdino jų muzika, savireiška, bei greičio pomėgis. Dar didesnį naujojo judėjimo mitų burbulą pūsdavo spauda, ir naujieji rokeriai (gavę tokį pavadinimą dėl mėgstamos muzikos, su šia sąvoka tapatinant ir jų propaguojamą gyvenimo būdą) tapo isterišku visuomenės košmaru. Vyriausybė taipogi ėmė imtis “velnio vaikų“ tramdymo priemonių.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje rokenrolo manija ėmė slūgti. Rokeriai buvo nustumti į šalį kylančio hipų judėjimo su Bob‘u Dylan‘u muzikos dievaičio vaidmenyje, tačiau jie vis dar liko “blogio įsikūnijimu“ plačiosios visuomenės akyse. Prie šios situacijos prisidėjus automobilių išpopuliarėjimui, nustūmus motociklizmą į antąją vietą, ir greitkelių tinklo išaugimas privertė Ace Cafe užsidaryti 1969 metais. Nuo to laiko Tūzų Kavinės pastatas buvo naudojamas kaip degalinė, bukmekerių kontora, ir galiausiai- kaip padangų bazė. Tačiau pats pastatas liko nepakitęs.

Ace Cafe sugrižimas

Ace Cafe prikėlimas buvo Mark‘o Willsmore idėja. 1993-čiaisiais jam kilo idėja suorganizuoti renginį, 25-osioms Ace Cafe uždarymo metinėms paminėti, ta proga išleidžaint trumpametražį filmą bei knygą apie Ace Cafe klestėjimo metus. Renginio vieta Markas pasirinko būtent senąjį Ace Cafe pastatą.
Šią idėją labai palaikė didžiausi britų moto-klubai, o prie informacijos skleidimo prisidėjus ir valstybinei spaudai, dar neįvykęs renginys tapo greičio, rokenrolo, bei, svarbiausia, motociklizmo sugrįžimo fiesta, kurioje buvo laukiama apie 12 tūkstančių svečių.

1994-ųjų rugsėjo 4-ąją galiausiai įvyko visų taip laukiamas, didžiausiu ir svarbiausiu metų renginiu tituluotas Ace Cafe sugrįžimas. Kadangi originalus Ace Cafe pastatas negalėjo sutalpinti visų, norinčių dalyvauti renginyje, jo vieta buvo perkelta i Brighton‘a, Madeira Drive. O tai progai sukurtas filmas apie Ace Cafe istoriją, žmones, rokenrolą bei ten savo karjerą pradėjusius lenktynininkus, pavadinimu “The Ace Day“ (“Tūzų Diena“) nusipelne pasaulinio garso filmų kritikų ovacijų.
Renginiui sulaukus tokio pasisekimo, netrukus Ace Cafe buvo atidaryta savo pradiniame pastate, ko ir visą laiką siekė Markas ir jo bendraminčiai. Kasmet rugsėjo 4-toji yra raudonai apibrėžta moto-entuziastų kalendoriuose. Štai 1997-aisiais The Ace Day susirinko paminėti per 25 tūkstančius žmonių.

Taigi, Tūzų Kavinė ir klubas vėl klesti- joje nenutyla baikerių balsai, jų plieninių žirgų riaumojimas, ir, žinoma, rokenrolas.
Oficialus The Ace Cafe puslapis adresu www.ace-cafe-london.com

Straipsnio autorė: Maiden