Motociklizmas » Norintiems važinėtis žiemą

Ne visi motociklininkai leiždia motociklams mėgautis žiemos miegu, ir nepalieka jų pakampėje stebėdami motociklų ištvermę žiemai. Kai kurie motociklininkai nenutraukia vairavimo sezono, ir mėgsta važinėti net ir temperatūrai nukritus žemiau nulio. Nors ir gali pasirodyti keista, bet motociklu galima saugiai ir patogiai važinėti beveik bet kokiu oru, tereikia tik tam tinkamai pasiruošti. Nepasiruošus galima ne tik peršalti, bet ir patekti į tikrai nemalonias avarijas.

 
Temperatūra
Visų pirma pravartu žinoti, kaip jūsų kūnas reaguoja į temperatūrą, jos pokyčius. Visgi žmonių organizmai yra labai sudėtingos sistemos ir kiekvieno atsparumas šalčiui skiriasi. Šiuo atveju nėra labai svarbu, ar lauke –10 ar –15, bet svarbiausi ir lengviausiai pažeidžiami visų žmonių organai yra smegenys ir krūtinė. Tad būtų patartina atkreipti dėmesį būtent į šių kūno dalių šildymą. Vis dar yra žmonių, kurie mano, kad norint nesušalti tereikia prisirengti kuo daugiau megztinukų, kuo tvirčiau užsirišti šaliką ir apsimauti bent dvi poras pirštinyčių, tačiau tokią nuomonę reiktų pakeisti. Svarbiausia, kad žmogaus organizmas galėtų laisviau judėti (o ne būti įspraustas į storą vatą) ir laisvo judėjimo erdvė būtų apdengta kuo mažiau blogų poveikių praleidžiančiomis medžiagomis. Galite nustebti pamatę motociklistą, žiemą apsirengusį paprasta žiemine striuke ir ant jos užsidėjusį celofaninį lietpaltį, nors lietaus žiemą tikrai sunku sulaukti. Visgi tokio apsirengimo esmė ta, kad celofanas puikiai apsaugo kūną nuo vėjo, drėgmės ir iš dalies nuo šalčio, bet nevaržo žmogaus judesių tik gerinančių kraujo apytaką.
Galvos apsauga
Kaip jau minėjau, pats svarbiausias mūsų organas yra smegenys siunčiančios organams impulsus, kur ir ką šildyti, tad šis valdymo centras yra pats svarbiausias mūsų nesušalimo valdiklis. Žinoma geriausiai jį apsaugo uždaro tipo šalmas, kuris nepraleidžia nei vėjo, nei drėgmės, bei apsaugo nuo šalčio. Tereikia susitvarkyti su iškylančiomis problemomis – šalčio patekimu pro šalmo apačią ir dėl vidinės drėgmės atsirandančiu stikliuko rasojimu. Nuo rasojimo galima apsisaugoti jau perkant šalmą ir pasirenkant nerasoajnčius (“Antifog”) stikliuku
Jei šalmą jau turite, galima nusipirkti specialių plėvelių arba skysčio apsaugančio nuo rasos susidarymo. Žinoma yra įvairiausio tipo šalmų, tad tipo pasirinkimas priklauso nuo pačio vairuotojo. Jeigu lauke nėra ypatingai šalta, puikiai tiks ir atviras šalmas su gana dideliu stikleliu. Tuomet motociklininkai mėgsta dėtis odines arba medžiagines skareles ant veido apsaugančias nuo šalčio tiek veidą, tiek kvėpavimo takus. Žinoma važinėjimas žiemą yra ganėtinai rizikingas, tad dėl mažo atviro šalmo saugumo jo dėvėti nerekomenduojama. Uždaro tipo šalmas su atidaromu priekiu yra tikrai naudingas kelionėje, kurioje tenka sustoti. Šalmo nebūtina nusiimti norint užkąsti, išgerti arbatos ar tiesiog pakvėpuoti grynu oru.
Belieka pasirūpinti šalčio patekimu. Vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo šalčio yra veido kaukė. Tai dažniausiai vilnos arba sintetinis galvos apdangalas tiek leidžiantis odai kvėpuoti, tiek apsaugantis veidą ir visą galvą nuo šalčio. Tuo pačiu būdu šviežio oro patekimas pro apačią nebus sustabdytas. Neturint kaukės galima pasinaudoti ir šaliku. Kadangi jį reikės apsukti bent porą kartų, nesistenkite jo perveržti, visgi bent šiek tiek gryno oro turi patekti į šalmą.
Kūno apsauga
Krūtinės apsauga dažniausiai rūpinasi įvairios striukės ar odinė motociklininko apranga.
Svarbiausia, kad tiek vėjas, tiek drėgmė ar šaltis nepatektų pro atviras striukės vietas – kaklą, liemenį ar rankoves.
Klaklas jau apsaugotas šaliku, ar veido kauke. Rankas rekomenduojama apsaugoti ilgomis pirštinėmis, dengiančiomis rankogalius, tad šaltis nepateks ir pro ten. Šiais laikais parduotuvėse apstu liemens apsaugų – tai ir įvairios šildančios juostos ir įvairūs korsetai. Žinoma populiarus golfas šioje situacijoje irgi praverčia. Jis pakankamai ilgas, tad puikiai apsaugo tiek liemenį, tiek krūtinę. Aukštas golfo kaklas puikiai atlieka kvėpavimo takų šildymo funkciją. Žinoma tai tik vidinis sluoksnis, kuris iš išorės dar turėtų būti apsaugotas.
Dabar apstu medžiagų, kurios yra tinkamos apsisaugoti nuo šalčio, vėjo ir drėgmės. Tiek sintetinės medžiagos, tiek oda, vilna yra puikūs apsaugininkai. Vis populiarėja taip vadinami “elektros” rūbai, kurie jungiami į motociklo elektros grandinę ir šildo organizmą. Galima įsigyti tiek elektrinių pirštinių, tiek megztinių ar kelnių. Tokie rūbai suteikia galimybę maloniai važinėtis lauke spaudžiant net 30 laipsnių šaltukui.
Svarbu nepamiršti ir kojų. Nors važiuojant motociklu pagrindiniu transportu laikome jį, nulipus kojų vistiek prireiks. Tad reikia pasirūpinti, kad ir kojos būtų kuo geriau apsaugotos. Aktualiausias dalykas yra apsauga nuo drėgmės. Aukšti motociklininko batai puikiai apsaugo kojas nuo šalčio ir neleidžia drėgmei patekti vidun.
Nepamirškite, kad koja turi judėti, tad neapsiaukite visų močiutės megztų vilnonių kojinių.
Pirštinės taip pat turėtų būti atsparios drėgmei. Šiuo atveju odinės, pašiltintos pirštinės yra vienas geriausių sprendimų. Nors šiuolaikiniuose motocikluose ir yra tokia funkcija, kaip rankenų šildymas, reiktų atkreipti dėmesį, kad daugiau šala ne vidinė rankos pusė, bet išorinė, kurią stipriai veikia tiek šaltis, tiek vėjas. Tad geros pirštinės tikrai nepamaišys.
Žinoma visi išvardinti pasiruošimai yra skirti dar prieš išvažiuojant į gatvę. O ką daryti jei šaltis užklumpa netikėtai? Tokiu atveju labai praverčia senoviškas būdas. Po striuke ir į batus reikėtų įdėti laikraščių. Savaime aišku jų nereikia ten prigrūsti, bet gražiai apvynioti kojas ir apdėti krūtinę. Laikraštis gerai atlieka šildymo funkciją. Pasistenkite stabtelėti prie kokios nors degalinės ar prekybos centro. Dažniausiai juose galima įsigyti celofaninį lietpaltį arba blogiausiu atveju šiukšlių maišų. Nors tai ir neatrodys išvaizdžiai, bet bent jau grįžus namo, jūsų nereikės atitirpdyti nuo motociklo.
Pajutus, kad darosi tikrai šalta, patartina išgerti ko nors šilto. Stabtelėkite prie greito aptarnavimo kavinės ar prekybos centro, kuriame būtų galima įsigyti arbatos, ar bent jau suvalgyti šiltą bandelę.
Šiltas gėrimas (maistas) sušildo vidinius organus, taip kuriam laikui leisdamas daugiau šilumos skirti kitų organų šildymui.
Alkoholio ar gėrimų su kofeinu esant šaltam orui gerti nerekomenduojama. Alkoholis tik suteikia įspūdį, kad jūs sušilote, nors iš tiesų tik pakenkia smegenų darbui ir organizmo atsparumui. Kofeinas plečia, kraujagysles, tad gauta šiluma greičiau atiduodama aplinkai, kas vėlgi nėra naudinga. Šiuos gėrimus patartina gerti grįžus namo, ar bent pasiekus kelionės tikslą. Tuomet (būnant šiltoje aplinkoje) išplėstomis kraujagyslėmis kraujas tekės sparčiau ir organizmo pusiausvyra bus greičiau sugržinta.
Važiavimas Keliu
Jei staiga patekote į apsnigtą vietą, ar bevažiuojant pradėjo snigti, nepanikuokite. Važiavimas tokiomis sąlygomis reikalauja daugiau atidumo, mažesnio greičio ir dar švelnesnio elgimosi su motociklu. Atminkite, kad norėdami saugiai sustoti, turite numatyti gerokai ilgesnį stabdymo kelią. Visgi užblokuoti motociklo ratai gali labai skaudžiai sugadinti jūsų kelionę. Tad sumažinkite greitį, stenkitės, kad ir iš priekio ir iš galo, turėtumėte pakankamai erdvės. Kritimas važiuojant mažu greičiu ant slidžios kelio dangos galbūt ir neturės labai skaudžių pasekmių, bet per arti iš paskos važiavęs vairuotojas gali atnešti didžiulę bėdą. Nesitikėkite, kad automobilių vairuotojai elgsis taip, lyg kažkas būtų pasikeitę. Visgi krentantis sniegas ant motociklo stikliuko labai blogina matomumą, o vairuotojai turintys valytuvus automobiliuose, to, galima sakyti, net nepastebi. Jie stabdys lyg niekur nieko, posūkius rodys paskutiniu momentu (lyg vasarą), tad saugotis ir važiuoti atsargiai priklauso jums. Susiklosčius tokiai padėčiai pasistenkite važiuoti kuo trumpesniu keliu, o jei kelionės tikslas toli, bent tol kol nustos snigti apsistokite viešbutyje.

Dar vienas šalto oro pokštas yra ledas. Stenkitės kuo atsargiau įveikti tiltus, kurie užšala daug greičiau nei keliai, o taip pat saugokitės ir “juodo ledo”. Važiuojant tamsiu paros metu kelyje galima pastebėti blizgančių ar gatvės žibintų šviesą atspindinčių vietų – tai ir yra tas baisusis ledas, kurį taip sunku pastebėti. Visgi stabiliai važiuojant stengiantis kuo mažiau naudotis sankaba, bei priekiniu stabdžiu, nedidelius ledo lopinėlius galima įveikti saugiai. Visgi nereikėtų nuleisti kojų lyg bandant jomis pasiremti, ar apsaugoti motociklą nuo virtimo.
Slydimo avteju taip tik pabloginate situaciją besimakaluojančiomis kojomis keisdamas svorio centrą ir sunkiau laikydamas pusiausvyrą. Ypatingai atsargiai reikėtų įveikti posūkius, kurie būna pabarstyti smėliu ar matomos bent menkiausios sniego žymės.

Žinoma jei gerai pasiruošite žiemai, ir nepagailėsite pinigų motociklo paruošimui (geroms padangoms, atspariam tepalui, stipriam antifrizui), važinėjimasis šaltu oru bus toks pats patogus ir linksmas kaip ir šiltomis dienomis.


Pagrindinė Inforamacija iš Motorcyclecruiser puslapio.

Informaciją rankiojo ir į "kūrinėlį" lipdė Talkee