Motociklų apžvalga » 316L

| 2006-02-03 | 6 koment.

Galėčiau lažintis, jog norėtumete, kad Robert’o Bari’o motociklas figuruotų didžiojoje “Custom Art” knygoje kiek galima ilgiau. Tai tikrai įspūdingas motociklas, kurio nepamatysite gatvėje kiekvieną dieną. Tikrai ne be priežasties šis motociklas laimėjo “Best of Show”, “National Custom Show” (Prancūzijoje) nominacijas.

Gerbdamas Milwaukee inžinierius ir jų darbą Robert’as nekeitė jokių šio motociklo parametrų, palikdamas jo rėmą ir kitus pagrindinius agregatus beveik nepakitusius. Jo darbą būtų galima sulyginti su karikaturistų darbu kurie savo “auku” veidų bruožus palieka tokius pačius išryškindami tiktai jų charakterį.
Pradžioje Robert’as galvojo pakeisti Sportster’io išvaizdą, taip jam suteikdamas daugiau avangardiškos išvaizdos. Norėta pridėti daug anglies pluošto ir titano dalių. Bet atsitiko taip, kad Robert’as įsimylėjo Springer’į. Toks potraukis privertė keisti darbo pobūdį, tad Robert’as kūrė motociklą įsivaizduodamas jį taip, kaip jis turėtų atrodyti po trumpos kelionės dideliu greičiu radioaktyviajam lietui lijant. “Radioaktyviosios” medžiagos pradeda dengti motociklą nuo priekinio žibinto ir besitęsdamos per visą motociklą ir lašėdamos nuo galinio sparno. Tokia vizija suteikė minčių įvairesnių formų atsiradimui ir tik Robert’o artistinė ir impresionistinė siela išgelbejo šį motociklą nuo kičo, kurio šiais laikais ir taip netrūksta.

Kadangi Robert’as nusprendė daryti motociklą pats, taip kaip jam patinka, jis pamiršo visus komentarus ir patarimus tų, kurie šnekėjo, kad investuoja krūvas pinigų į savo motociklus, kad palaikytu savo artistine vertę ir tų, kurie atvirkščiai – kritikavo ilgą ir sterilų faraoniškų, žmogų galinčių į kapus nuvaryti kūrinių kūrimą. Kaip ten bebūtų, Robert’as, kuris būdamas ir dirbdamas paprastu suvirintoju, net iš tolo negalėjo susilyginti su žinomais motociklų konstruotojais ir kurėjais padarė tai ką norėjo ir ko siekė.
Užtenka pasižiūrėti į šias nuotraukas, kad įsivaizduotume, kiek darbo įdėta į šį motociklą. Taip, jis turi originalų rėmą, šakes ir dar kelias “aftermarket” detales (stabdziu cilindriukus, diskus, padangas, karbiuratorių ir t.t.)
Visa kita (net 107 elementai), tai savos gamybos ir tik rankų darbo – jokių tekinimo staklių, frezų, liejimo krosnių ir t.t. Pagrindiniai instrumentai buvo plaktukas ir suvirinimo aparatas.
Kadangi Robert’as yra darbo nebijantis žmogus ir savo srities profisionalas iki panagiu jis praleido 4264 valandas dirbdamas vardan rezultatų, kuriuos dabar matote savo akimis. Būtu galima parašyti storiausią knygą apie jo sugebėjimus iš paprasto skardos gabalo suformuoti sparnus, baką, kitas detales. Meniškas metalo pjaustymas ir virinimas paprastus gabalėlius greitai paverčia tikrai meniškomis ir idealiai apdirbtomis detalėmis.
Paklaustas ar kas nors turi geresnį (nei jo) motociklą, Robert’as Bari’s atsakė:
“Galite, būti tikri dėl vieno dalyko. Nerasit nė vienos detalės iš aliuminio ar aliuminio lydinio”.

Viskas – įskaitant galinę šakę, verčia manyti, kad Robert’as Bari’s naudojo kokias nors lazerines, kompiuterių programuojamas ir valdomas pjovimo stakles sugebančias dirbti 3D aplinkoje. Anaiptol! Rezultate turime 693 h praleistas prie detalių formavimo vien reikalingų formų gavimui. Dviejų smugių į sekundę ritmu skaičiavome smūgių skaičių per tą laiką. Viso gavome apie 5000000 smūgių ir tai neturi kainos. Galėtume pateikti dar krūvą paskaiciavimų: PVZ Reikėjo 103h (7-nios iš jų praleistos su plaktuku rankose), kad būtų pagaminta stabdžių sistema ir stabdžių cilyndriukų laikikliai. 42valandas truko priekinio sparno apdailos gaminimas. 315 valandų vyko šveitimo ir poliravimo darbai.
Visgi šiam darbui skirtos širdies kertelės, kantrybės ir noro padaryti kažką gražaus tikrai neišmatuosi.