Moto žmonės » Dariaus (Liūto) žiema

Nors už lango dar šalta žiema, keliai nedžiugina puikiu sukibimu, bet motociklininkai nemiega. Jie prižiūri, keičia pasenusias, susidėvėjusias dalis, gražina motociklus, kad tik išlindus saulutei būtų galima išvažiuoti į gatves ir nereikėtų gaišti laiko ieškant variklio gedimo priežasties.

-Dariau, kiek metų prabėgo nesiskiriant su motocklais?
Reiktų pagalvoti. Na, jei skaičiuosime nuo tos dienos, kai pirmąkart senelis davė pavairuoti savo “Minsk” markės motociklą, kuris buvo senelio eksploatuotas nuo pačių pirmųjų kilometrų, tai būtų 16-17 metų.

 
Nors rimčiau domėtis motociklais ir tikrąja to žodžio prasme “nesiskirti” su jais pradėjau kiek vėliau. Tad jau apie 15 metų dviratė transporto priemonė su nedideliais tarpais beveik nedingsta iš mano gyvenimo.

-Iš kur atsirado pirmosios mintys įsigyti dviratę transporto priemonę su varikliu?
Būtent įsigijimas nebuvo mano pirmasis žingsnis. Kaip jau sakiau, motociklizmo pradžiamokslis buvo senelio “Minsk”, kuriuo pradžioje leisdavo tik pasivėžinti po kiemą, vėliau jau ir po kolūkio gyvenvietę. Po kiek laiko draugui tėtis nupirko nenaują mopedą “Mini”, nupirko jam naują variklį. Tėvai aišku įžvelgė mano norą vairuoti motociklą, nebuvo nusiteikę priešiškai, taigi, nutarė pasitaikius progai nupirkti kokį nors birbaliuką. Pasirinkimas tais laikais aišku nebuvo didelis – „Riga“, „Mini“, „Delta“, kiek vėliau atsirado Stella, kažkas netgi Simsoną turėjo..Ir taip jau sutapo, kad Kauno Senamiestyje buvusioje dviračių parduotuvėje tėtis pastebėjo naujutėlaitę “Deltą”. Kadangi kalbame apie 1990-91 metus, o tuo laiku, kaip žinia visos geros prekės buvo deficitinės, tėtis nusprendė nedvejoti ir „Deltą“ nupirkti. Paprašęs pardavėjos rezervuoti mopedą, grįžo namo, išėmė priekinę “Žigulio” keleivio sėdynę, ir vėl atvykęs į parduotuvę mopedą nupirko. Visa tai turėjo būti staigmena, tad neišpakuotas mopedas stovėjo automobilyje, o pastarasis garaže, ir kantrai laukė mano gimtadienio. Kai tik sužinojau apie dovaną, gimtadienio balius toliau vyko be jubiliato, nes tuoj pat nuskubėjau į garažą. Gali tik įsivaizduoti, kokia laimė buvo išvysti dar net neišpakuotą mopedą, ir žinoti, kad jau tuoj galėsi juo važinėti.
-Matau, kad garaže stovi sportinis motociklas (žmonių vadinamas - britva). Dėl ko pasirnkai būtent šio stiliaus motociklą? Tai noras būti greitesniam už kitus?
Na, palakstyti be abejo mėgstu, tačiau nesu visiškas ekstremalas, į mano vairavimo manierą nuolat kišasi protas. Kadangi gyvenu mieste, natūralu, kad rinkausi asfaltui skirtą motociklą, atvirai kalbant, motociklu, skirtu bekelei, niekada net nesu važiavęs. O per gyvenimą išbandyti motociklai: „Minsk”, „CZ 175“, „JAWA 350” skirti sportiškesniam, spartesniam važiavimui (bent jau buvo taip naudojami) galima sakyti pripratino prie sportiško stiliaus.
Juk daugelis tiems motociklams keldavome galinį sparną, o ne ilgindavome priekinę šakę. Nenorėčiau įžeisti čioperių savininkų, bet varikliai, kurių brėžiniai padaryti dar 20 amžiaus pradžioje, manęs nežavėjo, nors ir dabar mano garaže stovi rusiškas „opozitas“ K-750. Mane žavi technikos naujovės, naujos medžiagos, išskirtinis preciziškumas, ypač kalbant apie variklį, pakabą, stabdžius. Be abejo, dizainas irgi yra toli gražu ne paskutinėje vietoje.

-Ką galvoji apie važinėjimą motociklais žiemą? Ypač užmiesčio gyvenvietėse tenka matyti žmonių ir žiemą nesiskiriančių su dviračiais motociklais.
Su mopedu “Delta” ir motociklu “JAWA” yra tekę važiuoti žiemą. Noras išbandyti motociklą tokiomis sąlygomis tikrai traukė, tad mes užsidėdavom dviračių grandines ant padangų ir taip gaudavome dar geresnį sukibimą su keliu lyginant su dygliuota padanga. Žinoma kalbame tik apie negalingą ir nesunkią techniką, bei vaikišką norą viską išbandyti. Šiuolaikiniai motociklai yra ir gerokai galingesni ir svoris jau ne tas. Tad žiemą išvažiuoti išdrįsčiau tik su triračiu, keturračiu arba sniego motociklu.

-Kada prasideda tavo “sezonas”? Ar turi kokią specialią datą, ar viskas priklauso nuo oro sąlygų?
Kaip jau minėjau prieš tai, su “Delta” nesiskirdavau ir žiemą. Kadangi dabar proto daugiau, o ir rizikuoti susirgti nesinori, tai stengiuosi išvažiuoti tik temperatūrai viršijus 8-10oC. Žinoma viskas priklauso ir nuo kitų sąlygų. Jei lyja kaip iš kibiro, ar gatvės slidžios, tai ir šiltesniam orui esant dar galima pakentėti. Bet jei asfaltas sausas, padangų sukibimas su keliu geras, tai galima ir truputėlį žemesnėje temperatūroje išvažiuoti, motociklą pravėdinti, žinoma, jei turi deramą aprangą.

-Kuomet pats skiri daugiau dėmesio savo motociklui? Vasarą? Žiemą? Kada vyksta tas vadinamasis pasiruošimas sezonui?
Dabar stengiuosi vadovautis taisykle, kad važinėti reikia vasarą, o motociklą tvarkyti žiemą.
Visgi suaugęs žmogus neturi tiek daug laiko, kad galėtų vasarą ir lindėti garaže tvarkydamas motociklą, ir pasirūpinti šeima, ir dar išlėkti pavažinėti. Tad žiemą skiriu laiko kruopštesnei motociklo apžiūrai, tvarkymui, kad sezono metu galėčiau ramiai važinėti, apsiribodamas nebent atsitiktinių, nenumatytų gedimų šalinimu.

-Motociklą tvarkai pats. Kodėl? Visgi lietuviai vis rečiau patys lenda po automobilio kapotu, o ką kalbėti apie motociklą, kuris gerokai rečiau klysti leidžiantis aparatas. Ar netenkina meistrų darbo kokybė, ar pačiam malonu krapštytis?
Nuo vaikystės tvarkyti įvairią techniką buvo mėgiamas darbas. Net ir dovanojamus žaislus, dažniausiai mašinėles, vertindavau pagal “tinkamumo ardymui lygį”. Jei apvertus modeliuką, apačioje nematydavau nė vieno varžto – tai ko vertas toks žaislas? Turėjau į daug dalių išsiardančią “Volgą”, taigi vienas mėgstamiausių žaidimų būdavo:

Atsukti varžtelius, atsargiai padėti ją ant žemės, stumtelėti, ir žinoma jai pasiekus kliūtį ir subyrėjus į dalis (“patyrus avariją”) visas dalis kruopščiai sudėti į vietas ir mašinėlę suremontuoti.
Dabar namuose turiu galimybę daug darbų atlikti pats (yra šiokios tokios dirbtuvėlės), tad kam gaišti laiką ir mokėti pinigus meistrams, jei visa tai galiu pasidaryti pats?
Be abejo, tvarkytis pačiam tenka ir todėl, kad motociklus remontuojančių meistrų yra labai nedaug, motociklo remonto kainos didelės, be to, esu gana priekabus klientas tiek darbo kokybei, tiek darbo kultūrai. Kaip ten bebūtų, meistras dirba daugiau ar mažiau skubėdamas ir ne sau.
Turėdamas pusę metų laiko iki sezono, daug ką gali pasidaryti pats, neskubėdamas ir kur kas kruopščiau. Be abejo, tenka labai daug domėtis ir tartis su kolegomis motomanais.

-Kaip atrodė tavo pirmasis bandymas sutvarkyti motociklą (mopedą). Kas buvo atsitikę, ir kaip tai sutvarkei?
Visuomet mėgau stebėti senelį, kaip jis krapštosi prie motociklo. Šiek tiek žinių įgijau ir stebėdamas draugą, tvarkantį motorolerį “Mini”, kitus vaikinus, tvarkiusius savo techniką, davė pamokų, ypač kruopštumo ir mano tėvas, tad mano pirmasis bandymas nebuvo toks jau aklas bandymas kažką padaryti. Sugedus “Deltai” aš ją drąsiai išardžiau ir suradęs gedimą (iš stūmoklio iššoko žiedo fiksatorius ir variklis užklynijo - užstrigo) jį gana greitai sutvarkiau. Aišku, tam varikliukui, nori nenori tapusiam mano mokymosi inventorium, gyvenimas tikrai nebuvo lengvas. Šiaip manau, kad rimčiau remontuoti techniką išmokau jau būdamas 17-18 metų, kai turėjau „Jawa 350“.

-Dabar pats tobulini motociklą, ar tik keiti sudilusias (įtartinas) dalis?
Iš pradžių galvojau nušveisti ir perdažyti ratus. Kadangi motociklas nėra naujas, norėjosi atnaujinti ratų spalvą. Nuėmiau ratus, pastebėjau, kad reikia keisti šakių tarpines, nes jos praleido tepalą. Nuėmus šakes, atsivėrė kelias prie negražiai dūzgiančio radiatoriaus ventiliatoriaus, o nuėmus pastarąjį ir variklį norėjosi apžiūrėti, atreguliuoti vožtuvus, tad galima sakyti, daugumą dalių patikrinau, keisti reikėjo tik porą šakių riebokšlių. Visa kita - profilaktika. Be to, tokią apžiūrą atlikdamas pamatai kokios būklės yra detalės ir pasirodžius netikėtam gedimui, lengviau surasti jo priežastį bei gedimą pašalinti.

-Kas tai yra? Tai motociklo pritaikymas saviems poreikiams? Savitam vairavimo stiliui?
Keisdamas šakių tarpines, keičiau ir tepalą, kilo minčių motociklo priekį pažeminti. Norėjosi šiek tiek sportiškesnės išvaizdos, dar nesu dėl to apsisprendęs, nesu tikras kaip tai paveiks motociklo valdymą. Be to, visuomet vadovaujuosi taisykle: motociklas kuriamas kokius 2 – 3 metus. Jį kuria įvairių technikos sričių specialistai, dizaineriai ir pan., tad reikia labai atsargiai ir apgalvotai imtis pačiam tobulinti konstrukciją ar parametrus. Todėl stengiuosi kuo labiau orientuotis į originalią motociklo būseną – originalias dalis, originalią išvaizdą, netgi spalvas.

-Ar tokios techninės žinios yra tau, ar tavo draugams padėję kelyje? Ar tavo motociklas visuomet būna paruoštas važiavimui taip, kad net minčių nekyla jog kas nors gali jam atsitikti?
Net kosminiai laivai genda. Technika niekada nepasitikiu 100 procentų. Visi važinėjimai mopedu, ar pirmieji vairavimo metai, prabėgo prie namų, tad jei kas atsitikdavo, visuomet įrankiai ir pagalba būdavo šalia. Tik porąkart yra tekę stumti mopedą namo iš toliau, nes virsdamas nutraukiau elektros ritės laidus, o to vietoje tikrai nesutvarkysi. Be abejo, žinojimas motociklo sandaros ir veikimo principų pagelbėdavo parvažiuoti namo atsiradus kokiam gedimui, tik mopedą yra tekę kartą parsivežti automobiliu ir keliskart parsistumti, kitais atvejais pavykdavo grįžti „raitam“. Remontuoti motociklą kelyje, praktiškai neteko, juo labiau, šiuolaikinė technika yra nebe tokio lygio, kad pakelėje žaisti servisą. Iš savo nedidelės patirties sakau – techniką reikia tvarkyti namie, o ne kelionėje. Labai svarbus yra ir požiūris. Daug vairuotojų, manau tokių yra ir motociklininkų tarpe, remontuoja techniką tik tada, kai ja tampa sunku arba nebeįmanoma važiuoti. Aš esu prieš tokius dalykus ir jei atsiranda gedimas, kad ir pats menkiausias, aš jį tvarkau iš karto, niekada „nekolekcionuoju gedimų“.

-Kaip manai, kas svarbiau: ar visos turimo motociklo smulkmenos, ar pagrindinės žinios apie variklį, jo sandarą, veikimą?
Mano nuomone visi motociklai turi daug bendro. Skiriasi tik tam tikri specifiniai dalykai, variklio darbo taktų skaičius, cilindrų išdėstymas ir pan. Principinė jų sandara yra labai panaši. Tad gilindamasis į vieną motociklą tikrai įgysi žinių ir tokių pačių ar panašių dalykų rasi kituose motocikluose. Žinoma kartais gilios būtent nuosavo motociklo žinios gali būti labai naudingos, bet žinodamas pagrindus tikrai neprapulsi. Ypač, kai šalia yra kolegos motomanai, internetas ir šiokia tokia galva ant pečių.


Savo namuose maloniai priėmė ir į klausimus atsakinėjo Darius (Liūtas)

Namų šiluma džiaugėsi ir klausimus uždavinėjo Vilimas (Talkee)