Motociklų apžvalga » Suzuki GSX-R1000

Rusijos žurnalistas Antonas Barsukovas testavo Suzuki GSX-R1000, pagamintą 2005 metais. Jo asmeniniai įspūdžiai apie šitą motociklą.
Gavęs aparatą, kuris oficialiai buvo pripažintas praeitų metų geriausiu motociklu, nutariau neskubėti. Prieš pirmą važiavimą norėjau įdėmiai jį apžiūrėti. Atrodė, jog motociklas atkeliavo iš kito pasaulio. Priekinė žibintas – kristalas, juodi ratai, juodai nudažyta šakė, bakas spoileriai - gerai suderintos matinės ir blizgančios detalės.

 
Prietaisų skydelis labai sėkmingai suderintas oranžine ir juoda spalvomis. Daili galinė dalis, šviesos diodų galinis žibintas, posūkiai ir absoliučiai futuristinis duslintuvas. Visa tai mažai primena klasikinį GSX-R su baltai mėlynais spalvų tonais. Ankščiau Suzuki mažai dėmesio skirdavo savo sportbaikų dizainui, dabar – visai kitas reikalas. Panašu, kad pripažinta grožio karalienė – Yamaha R1, gavo savo karalių. Ir jeigu R1 grožis moteriškas, stilingas, tai naujasis GSX-R – kaip juodasis kardinolas: pasitempęs, stiprus ir grakštus.
Pirmos minutės ant „gikserio“ sėdynės suteikė stiprių įspūdžių. Palyginus su kitų firmų „litriniais“ motociklais, sėdynė tokia siaura, kad atrodė, jog tarp kojų nieko nėra. Šį jausmą sustiprina labai mažas motociklo svoris – mažiausias savo klasėje (dar tik prieš porą metų tokio svorio galėjo pavydėti ir kai kurie „šešišimtiniai“). Sėdėsena stebėtinai patogi, kaip grynakraujo sprotbaiko. Rankenos išdėstytos taip, kad užtikrina maksimalų priekinio rato pajutimą, bet kartu vairuotojo poza pakankamai civilizuota. Tikriausiai patogumą teikia ir pakojai, kurie sukonstruoti ne radikaliai aukštai.
Raktas su čipu sistemos SAIS – padėtyje „on“. Prietaisų skydelyje raudona lemputė, rakto pavidalu, mirktelėjo du kartus – čipas atpažintas. Elektrinis benzino siurblys zirzia kelias sekundes. Paspaudžiu starterio mygtuką ir variklis akimirksniu užsiveda. Kad už kelių sekundžių užgestų. Visiškai neįprasta, bet tas pats atsitinka ir antrą kartą. Pagaliau iš trečio karto variklis užsiveda ir daugiau neužgesta. Keista.


Kai skaitmeninis termometras rodo, kad temperatūra pasiekė 75 laipsniu, pradėjau važiuoti. Ir iš kart pajutau, koks didelis sukimo momentas esant žemoms apsukoms. Pajudėdamas iš vietos sukėliau apsukas tik truputi virš laisvų. Motociklas atsakė ne užtikrintu startu – jis papraščiausiai truktelėjo. Norėjo, kad gerbčiau? Užuomina supratau – ateity busiu dėmesingesnis. Bet jau už kelių minučių įtampa nuslūgo. Variklio charakteris pasirodė piktas, tai su galingumo dozavimu sunkumų nekilo. Važiuojant per nedideles balas galinis ratas švelniai prabuksuodavo, bet po kelių akimirkų, taip pat švelniai, atrasdavo kontaktą su asfaltu. Labai paprasta norint energingai įsibėgėti, galima labai tiksliai pasirinkti greitėjimo režimą, sukant akseleratoriaus rankenėlę. Štai greitėju taip, kad galinė pakaba gauna apkrovą. Truputi padidinu greitį – priekinė padanga neprilipusi prie asfalto, o vos liečia jį. Galima visiškai pakelti priekinį ratą nuo žemės, bet tuo pačiu įsibėgėjimas bus žvėriškas. Ir jeigu sukti rankeną iki galo, užtektų dešimties sekundžių, kad pakilti į orbitą! Arba pakliūti į ligoninę.
Nuspėjamas variklio charakteris palengvina gyvenimą vairuotojui ne tik tiesiosiose, bet ir posūkiuose. Aš neleidau galiniam ratui prarasti sukibimo su keliu (po žiemos pilna smėlio ir purvo, tai ratas slydo ir be mano provokacijų), bet energingai bėgėjantis išvažiuojant iš posūkio – tikras malonumas. Geras sukimo momentas padeda ir čia: galima „katapultuotis“ iš viražo su aukšta pavara be greičio praradimo. Beje, dėl to pačio sukimo momento, mieste galima važiuoti praktiškai bet kokia pavara. Jeigu vairuotojas „ramios“ būklės, tai ketvirtas, penktas ar netgi šeštas begis ištemps daugelyje atvejų.
Išprovokuoti variklį truktelėjimams taip ir nepavyko ( dėka SDTV sistemos). Jeigu jau reikia labai staigiai įsibėgėti, tai pirmas begis (pakankamai ilgas) leis dvigubai padidinti greiti. Užmiesčio kelyje, pirma pavara pavykdavo pasiekti daugiau, nei 160km/h greitį (bent jau taip rodė spidometras).
Perdavimų skaičius greičių dėžėje parinktas labai sėkmingai. Intervalas tarp pirmos ir antros pavarų pakankamai didelis( kaip ir kitose lenktyninio tipo greičių dėžėse), o kiti bėgiai paskaičiuoti taip, jog jungiant „į viršų“ apsukoms esant netoli raudonos zonos, pasiekiamas maksimalus galingumas.
O greičių dėžė pati provokuoja perjungti bėgius nenuspaudus sankabos. Idealią greičių dėžę papildo slystanti sankaba. Ji dirba taip harmoningai, kad netgi įžuliai jungiant „į apačią“ du-tris bėgius, praktiškai nesijaučia, kada ji praslysta. Taip ir nepavyko užblokuoti arba leisti praslysit galiniam ratui šonu, stabdant varikliu. Netgi ant šlapio kelio. Sankabos rankenėlė pasirodė kietesnė, nei aš buvai įpratęs. Todėl reikėjo operatyviai išmokti naudoti tris pirštus vietoj dviejų.
Modelis: Suzuki GSX-R1000
Sauso masė: 166kg
Gabaritai: 2030x710x1130
Ratų bazė, 1405mm
Sėdynės aukštis: 810mm
Bako tūris: 18l

Variklis: 4 cilidrų vienos eilės, keturtaktis
Darbinis tūris: 999cc
Maks galia: 178AG@11400
Priekinė padanga: 120/70-17
Galinė padanga: 190/50-17
Vertė Tomasssitas