Kelionės » Anglija - Lietuva. Bandymas aplenkti laiką

Sveiki broliai ir seserys
Pradėsiu nuo to, kad kelionę suorganizavau gana spontaniškai, nes pastaruoju metu tik taip jas teplanuoju, o tai kitais atvejais planai 95% sugriūna arba pasikeičia.
PASIRUOŠIMAS
Taigi likus dviem savaitėm sugalvojau iškart po paskutinio egzamino lėkti namo, į tėvynę, su motociklu (pradžioje buvo planuota keliauti automobiliu po mėnesio). Kelionės tikslas - kuo greičiau parvažiuoti namo, bet kadangi būsiu visą vasarą, o moto naujas, tai būtų jos nuliūdinimas ir apleidimas (Hondos), todėl pasirinkau su ja ir keliauti, dar neįvertinus visų aplinkybių (didelis kelias, ankstyvas nuovargis bei nepatogi britvos sėdėjimo pozicija).

 
Taigi nusipirkau bilietus, ir būdamas LIETUVIS=optimistas, susieškojau pigiausio varianto – 100 Litų už keltą per Kalės sąsiaurį, tarp kitko, kelionę per Lenkiją pasitaręs su broliu, nutariau pakeisti kelione keltu Kylis(Vokietija)-Klaipėda(Lietuva), kuri kainuoja 310 Litų. Taigi gavosi taip, kad turėjau apie 8 valandų langą nuo kelto iki kelto (4:40 išlaipinimas Kalės mieste, Prancūzijoje, o Vokietijos reisas įleidžia keleivius tik iki 13:00 tą pačią dieną).
Likus apie pusantros savaitės iki kelionės, sudilo galinė padanga. Ją, panaudojau padangos svilinimo ratu pamokoms.Deja motociklą apsukti 360 laipsnių kampu neliečiant žemės taip ir nepavyko, nes vis dar neperprantu šiuo atveju motociklą veikiančių jėgų. Taigi, pasiėmiau šiek tiek padėvėtas padangas iš anglo ir užsidėjau jas. Liuks, motociklas paruoštas! Bet, kai prisėdau rimčiau prie kompo ir susidėjau kelionę, ekrane išvydau, jog turiu spėti per 7val 37min, o tas reiškė, kad rezervo yra minimaliai – tik 32 minutės, taip kad reiktų lėkt didesniu greičiu, kad šį rezervą padidinti. Tuomet užvedžiau temą moto.banga.lt, nes nebuvau tikras ar toks atstumas aukštais sūkiais yra saugus mano motociklui (Honda CBR 929RR). Tačiau moto-broliai ir moto-sesės pakreipė šią temą kita kryptimi - motociklui nenutiks nieko jei jis geram stovy, tačiau kad aš pats nei morališkai nei fiziškai negalėsiu įveikti šios kelionės. Tada pradėjau galvoti pats kas ir kaip, bet nutariau, kad tai bus mano įššūkis, gyvybę vis dar paliekant pirmoje vietoje (nes pragare jaučiu nelabai motociklą gaučiau , tik rimtai nepagalvokit, čia pokštas, gyvybė visada turi būt pirmoje vietoje). Vis dėlto tai mane privertė susimąstyti, nes teigiamų atsakymų šiuo klausimu, kad įveiksiu kelionę, tebuvo 2-3% pasisakiusiųjų. Taigi +- susikroviau į kuprine daiktus , su kuriais tikriausiai važiuosiu namo, ir išlėkiau bandomajam važiavimui greitkelyje laikyti 200km/h greitį ir pažiūrėti, kaip vėjas mane tampo bei gal šiaip ko neapgalvojau. Išsiaiškinau, kad bekeisdami padangas, anglai jų nesubalansavo, nes nuo 160km/h greitėjant atsiranda stipri vibracija. Bet jau per vėlu ką nors keisti, nes jau šeštadienio pavakarys, o ryt sekmadienis ir kelionė, tai padangų subalansuoti nebeišeis. Na kiek žinau vibracija dar niekada niekam nieko gero nedavė, bet šiaip ar taip - plano nekeisiu. Orų prognozės pranašavo lengvą kelionę - rodė +25 C Vokietijoje tą dieną (pirmadienį), į Anglijos orus net nežiūrėjau, nors pastarosiomis dienoms lietus lydavo didžiąją dienos dalį. Atrodo kelionei pasiruošiau.
PRIEŠ PAT IŠVYKSTANT
Čia sužinosit dar vieną dalyką apie mane, jei jau tiek perskaitėt ir susidomėjot - aš visad stengiuosi nusiteikti blogiausiam prieš pat išvykdamas, laikus skaičiuoju realiai-pesimistiškai taip pat ir su kainomis. Taigi, liko 5 valandos iki numatyto 22:00 išvykimo laiko ir nutariau pakeisti strategiją: nors planuotas pirmo kelto kelionės laikas buvo 02:10-04:40, vietiniais laikais (UK-Prancuzija), kaip jau ir minėjau anksčiau, spontaniškai (galvodamas pasididinti laiko rezervą Europos žemyne) nutariau išvažiuoti apie 20-ą valandą ir gražiai su keltininkais pakalbėti, kad mane priimtų į ankstesnį keltą (00:00-02:20, vietiniais laikais). Kai pradėjau krautis daiktus, neramino ir truputį gadino nuotaiką niekaip tądien nenustojantis lyti lietus už lango. Tačiau minties keisti savo planus net nebuvo, sugalvojau-padarysiu.
Į kuprinę susidėjau man būtiniausius daiktus išgyventi mėnesiui Lietuvoje (nes šiaip gyvenu Anglijoje, kur ir visi mano daiktai) - Laptopą su krovikliu, "lakiarkas", džinsus, kašės šortukai, maudymosi trumpikes (juk vasara) bei piniginę ir dar nemažai visokių smulkmenų, tokių kaip skutimosi reikmenys, kvepalai ir t.t. Kuprinė buvo pilnut pilnutėlė ir išsipūtusi, įtariu kažkur apie 12kg+.
Į Hondikės bagažinę įdejau standartinį raktų rinkinį (gavau kartu su motociklu), stabdžių disko užrakintoją (na tas mažas daikčiukas), fotoaparatą, traukimo virvę bei saugos grandinę (kad turėčiau kaip prirakint motociklą), kuri sveria 6kg+ (ką tik pasvėriau).
KELIONĖ
Buvau išvažinėjęs beveik visą benziną, taigi pirma stotelė - degalinė, JEI iki jos nuvažiuosiu... Kiek apšildęs motociklą sėdau ir 19:37 pajudėjau degalinės link (beje kartu buvo atlėkęs draugas iš Londono, Lietuvis, tai nutarėm, kad iki Londono lėksim kartu). Taigi aš degalinėje užsipyliau pilną baką, nunulinau abu kilometražo skaitiklius ir pajudėjom. Kadangi lijo lietus, nutariau važiuoti konservatyviau, pradžiai laikiau apie 160km/h (kokius 3 km), bet kai apsipratau prie padangų skleidžiamos vibracijos, pagreitinau iki 180 km/h (be to važiuojant šiuo greičiu, vėjas geriau nupučia stikliuką, vanduo labiau nuslenka ). Neilgai trukus, padaugėjo transporto.
Pradžiai važiavau gražiai: aplenkdavau iš pirmos juostos jei tik 2-a ir 3-ia užimtos (čia anglų toks būdas važiuoti vidurine arba greičiausia juosta, beje lenkimas žemesne juosta jiems kaip įžeidimas), bet greitai pastebėjau, kad anglai palieka visai nemažą tarpą tarp juostų, tai nėra čia ko landyti per juostas ir pradėjau važiuoti per brūkšninę liniją. Pradejo nerealiai pilt - kai iš kibiro, tad orientuotis teko pagal mašinų galinius žibintus, matymo laukas baigiasi už 15 metrų į priekį, o jei fūra važiuoja gretima juosta, ją lenkdamas tegalėjai matyti tik apie kokius 2 metrus į priekį (jei priekyje manęs nebūdavo automobilio) ir gaudavau gerą dozę vandens... Taigi draugą pamečiau nespėjus įpusėt kelionei link Londono. Atėjo laikas pirmai stotelei - po 150 km, ir tik privažiavus prie degalinės užsidegė benzino lemputė. Manau visai normaliai, nes sudeginau ir pripyliau 15l kuro. Pagaliau sužinojau, kad bako rezervas yra apie 3 litrus. Beje, kojos jau buvo šlaput šlaputėlės, tad prie degalinės išsigręžiau kojines (kažkodėl tapau visų vairuotojų dėmesio centru) bei tik tada pastebėjau, kad batų ventiliacija atidaryta (štai jums ir dar viena mano savybė - dažnai viską užmirštu). Lietus nė kiek neapsiramino iki pat Doverio uosto, į kurį atvykau 22:40. Atvykęs paskaičiavau, jog įveikiau 325 km per lygiai 3 valandas su 2-om stotėlem. Nors visą kelią stengiausi laikyti 180+ km/h, važiavau pagal aplinkybes ir Londono aplinkėlis (M25) sudarė nemažai kliūčų, nes vidutinis greitis gan stipriai nukentėjo - dažnai važiavau 140 km/h, kas yra +10+20 km/h greičiau nei transportas (dėl saugumo). Taigi matosi, kad vidutinis greitis nelabai ką reiškia, nes šiuo atveju gavosi 108 km/h (atstumas padalintas iš laiko (325km/3h)).
PIRMASIS KELTAS
Atvykau į uostą, pasienio būdelėse tikrino tik mano pasą. Taigi, tiesios akimirka - atvykau į check-in'ą visas permirkęs ir susirūpinęs ar tik nebus man visa kelionė iki pat Kylio tokiu nenusisekusiu oru. Pradėjau kalbėti su dieduku, kuris sėdėjo būdelėj, tai pradžioje jis išvis net nerado mano registracijos. Teko bilietą išstraukti iš kuprinės, kuriame nurodyta, jog turiu bilietą 02:10. Parodžiau, o jis man sako “niekuo negaliu padėt, kad ir kaip prašytum, nebent pirk kitą bilietą už £40“ (nors už savąjį mokėjau £20) – pagalvojau „nu valio, lauksiu čia dar 4 valandas ir nebeturėsiu to rezervo Europoj“. Juk bilieto tai tikrai nepirksiu. Kai pasakau ne, dėkui, jis išrašė kažkokį popiergalį pravažiuoti pro barjerą iki biuro, kur galėsiu sušilti ir palaukti savo laivo. Jau nusivylęs, dar vis lyjant prisiparkavau prie to biuro, įejau į vidų, palaukiau kol išeis paskutinis klientas savo naujom derybom dėl ankstesnio bilieto. Metas antram raundui padejuojant kaip man blogai. Padaviau popierių, kurį man išrašė ir iškart paklausiau, ar nėra kokio nors būdo man vykti anksčiau. Aptarnautojas paklausė ar tas diedukas prie barjero davė man ankstesnio kelto kainą, atsidusęs ir praradęs viltį pasakiau kad taip... davė... £40 nors šį bilietą pirkau už £20... Jis kažkur nuėjo ir gryžęs sako „gerai, plauksi šiuo laivu”. Pagaliau pirma gera naujiena šioj kelionėj. Padėkojęs prisiparkavau eilėje į keltą bei palikęs motociklą nuėjau į laukimo pastatelį, susiradau WC ir ten išsigręžiau savo pirštines ir kojines, bei ten pat jas išsidžiovinau su rankų džiovintuvais. Keltas pasirodė už valandėlės, visi labai greitai sukuždėjom į vidų. Vos tik prirakino mano motociklą, aš iškart, nieko nelaukdamas, nulėkiau į viršų susirasti sau ramų ir minkštą kamputį, kad galėčiau pailsėti prieš didžiąją kelionę. Ramus pabuvau gal kokias 5 minutes iki kol pradėjo kuždeti kiti keleiviai, pramerkus akis pamačiau daug vaikų kažkur einančių, iškišus galvą pamačiau, kad mokytoja juos sodina būtent ten, kur aš miegu. Miegas baigėsi. Nepaisant triukšmo ir išblaškyto miego, beveik visas pusantros kėlimosi valandos gulėjau ramiai ir užsimerkęs - vistik manau, jog kūnas pailsėjo nors ir nemiegojau. Be to, girdėjau apie ką vaikai šneka. Praėjus apie 40 minučių maža mergaitė draugų paklausė: "-Is that man dead?" Nu valio galvoju, dar ateis pirštais pabadyt. Na bet jų žvitrios akys ir mano gilesnis kvėpavimas parodė jom, kad mano krūtinė kilnojasi ir apsiramino. Ech, tie vaikai Na dar prisiklausiau aš jų įvairiausių įspudžiu ir pasakojimų, mat jie jautėsi kaip namuose, nes galvojo, kad aš giliai miegu.
Štai ir atvykom į Kalės miestą. Na nebelyja, bet šlapia kaip Anglijoj. Aš vėl linksmas atsisėdau ant moto ir patraukiau toliau. Pravažiavus kokius 2-3 kilometrus autostrada jau tapau pirmas ir nuo šiol pasivydavau tik pavienes fūras ir pavienius automobilius, bet vis dar teko keliauti ~180 km/h dėl šlapios kelio dangos. Toks "ramus" važiavimas nieko gero nedavė - belėkdamas pajaučiau kaip kuprinė staiga palengvėjo. Po išsamesnių paieškų pastebėjau, kad kuprinė atsisegė ir išskrido batas, kurį radau vidury kelio. Dar bevažiuojant mačiau kažkokį baltą daiktą skrendantį nuo manęs per veidrodelį, bet nieko neradau ir nutariau nedelsti. Vėl užsegiau kuprinę, bet jau šįkart tikrindavau užsegimą kiekvienoj degalinėj. Taigi, sėdau ant motociklo ir vėl, su kiekvienu tūkstančiu motociklo variklio apsisukimų, mano veide didėjo šypsena. Po truputį kelias pradėjo sausėti ir įlekiau į Belgiją, nutariau padidinti greitį iki 240km/h ir nusistačiau sau tikslą (jei viskas gerai), kad taip ir laikysiu visą Belgiją – bent jau bus ką prisiminti. Be to ir posūkiai greičiau ateina ir įdomiau juose važiuoti. Pralėkiau Belgiją, taip pat pralėkiau ir Nyderlandus (kuriuose truputį nusigrybavau, bet greitai susigriebiau, kas kainavo man 40 km ir sugaišto laiko). Tiesa, dabar stotelės jau būdavo kas 130 km, nes tada užsidegdavo benzino lemputė - kuro sanaudos važiuojant pastoviai 240 km/h - 11.5L/100km. Štai ir Vokietija - jau buvau labai arti pusiaukelės savo kelionėje per Europą (Neskaitant Anglijos). Vienoje degalinėje, sumokejęs už benziną (beje berods ten ir paprašiau vokiečio mane nufotografuoti), maloniai angliškai su kasininku persimetėm keliais žodžiais (jis pasidomėjo iš kur aš bei dar kažko, jau nepamenu ko). Gryžus prie motociklo suteliškavo kažkas pilvo apačioj, taigi apsisukau ir link WC, o ten - 0.50 Eur mokestis, ai.. numojau ranka, apsisukau, o ten - tas pats kasininkas, sako palauk, įkišo savo kortelę į tą aparatą ir praleido mane. Valio, sutaupiau apie Litą 70 ct. Tuolete beplaudamas rankas, senukui paaiškinau kaip naudotis vandens kranu (buvo įrengti tie automatiniai su infraredu). Jis man padėkojo o aš nuėjau link moto. Jau užsikūriau, bet staiga prisiminiau tą malonų mėsytės kvapą (vokietijoje dažnai degalinės būna sujungtos su restoranėliu). Nutariau dabar pasidaryti ilgesnę pertrauką, į laikrodį nežiūrėjau, nes žinojau jog esu priekyje numatyto grafiko. Taigi numečiau kuprinę prie moto (kuris prie pat tos degalinės-restorano lango) ir nuėjau pasiimti valgyti. Čia man labai pasisekė, nes kaip tik iškeptus produktus pradėjo dėti į vitriną, tai nudžiūgau, nes valgysiu šviežią maistą Pasiėmęs normaliai užvalgyti bei kavutės, patraukiau link stalo, kur matyčiau savo motociklą. Ir ką gi matau? - Tas pats senukas sėdi prie stalo ir valgo. Atsisėdau vienu stalu atgal priešais jį, taip, kad matytumįm vienas kitą. Kai išsidėliojau savo visus žemėlapius ant stalo, kad pažiūrėčiau, kur ten man toliau važiuoti, jis mane užkalbino ir taip normaliai pasikalbėjom. Niekur neskubėjau - nei valgyti, nei sėst ant motociklo ir važiuot toliau. Taigi sužinojau, kad jis gyvena Londone ir pirmą kartą po 45 metų gryžta į savo tėvynę - Ukrainą - būdamas 84-ių metų senukas. Noooormaliai... Na ir šiaip dar pakalbėjom, pasakiau iš kur aš ir ką darau, kur važiuoju. Baigus valgyti vienas kitam palinkėjom sėkmės ir patraukiau toliau. Gal kai kuriems pasirodys keista, tačiau ir vėl sulyg kiekvienu tūkstančiu variklio apsisukimų man veide didėjo šypsena...
Toliau kelionė klostėsi gana sklandžiai važiavau vis dar ~240 km/h, beje teko pralėkti pro vokiečių policininkus 247km/h, nors berods buvo galima 120km/h (o gal ir neribota, nelabai aš supratau kaip ten kas), bet niekas nieko. Ten kur greičio apribojimai 80 km/h, važiavau pagal aplinkybes, be reikalo nenumėtydamas greičio nuo numatyto 240.. Na ir štai, atvykstu į Kylį, vėl nusigrybavau. Šįkart išsitraukiau žemėlapį ir užsiklijavau ant bako, kad galėčiau jį sekdamas važiuoti. Taigi uostą radau ganėtinai greitai, bei mieste važiuojant ~70km/h (miestuose lakstyt mada praėjo) iš priešpriešos važiavę policininkai sustojo (tikriausiai bandė patikrinti mano greitį), aš truputį numečiau greitį ir važiavau nežiūrėdamas į juos bei susikoncentravęs kur važiuoju, tai jie vėl pajudejo sava kryptimi Atvykau į uostą 09:20 pirmadienio rytą, kilometražas rodė 937 kilometrus (Prancūzijoje pajudėdamas iš kelto vėl nunulinau). Pirmiausia į akį krito tai, kad uoste visa, kas parašyta vokiškai, šalia yra parašyta ir Lietuviškai. Geras... Po lėto ir ilgo bilieto išdavimo (tarp kitko būdamas studentu, užsisakiau studentišką bilietą su nuolaida, tačiau manęs jokių šitą patvirtinančių dokumentų neprašė) nuėjau atgal prie motociklo ir nutariau dar pasivažinėti po miesta, apžiūrėti kas čia gero, nes turėjau dar 2 valandas iki kol prasidės normali registracija (11:30). Taip, nenorėjau miego bei turėjau didelį norą dar pasivažinėti motociklu (čia tiems, kurie suabejojo). Na nieko įdomaus nepamatęs, išskyrus kažkokį bokštą, panašų į mūsų TV bokštą Lietuvoje, patraukiau atgal. Patogiai atsisėdęs ant motociklo ir naudodamas kuprinę kaip pagalvę vos nepradėjau snausti (gal ir buvau truputį atsijungęs) - išgirdau variklių griausmą. Kruizeriai.
Kylio uostas
Taigi, pasirodo pradėjo jie čia važiuoti grupelėm po 10, po 7, kol susidarė gal kokį 30 motociklų. Atėjus 12:00 išsirikiavome visi prie pasų kontrolės (viena iš fotografijų) ir kai pradėjo leisti į laukimo aikštelę priėjo mano eilė. Padaviau pasą, paprašė teisių (pas mane A1). Įdėmiai nužiūrėjo motociklą ir sako duok motociklo dokumentus (nu valio, čia tai jau bus galvoju). Bežiūrėdamas vokietis (nors ir nesuprantu vokiškai, bet raktiniai žodžiai leido suprasti apie ką jie kalba) kitam sako:
„-Tas važiuoja su A1!”
„Nu, o ką?”
„Taigi pažiūrėk į dokumentus, pas jį yra 108 kw, o A1 leidžia tik iki 11 kW“

Abu pasijuokė, bet atidavė man dokumentus. Pasidarė lengviau, - juk nebėra jokių kliūčių grįžti į Lietuvą! Po visų registracijų, kai jau laukėme eilėje prie kelto (viena iš fotografijų), aplink stovėjo kokia 50 motociklų. Tik pasidarė truputį piktą ant moto-brolių, kai pastovėjus lauke kokį 15 minučių, sugalvojau pasibaigus motociklam važiuoti į eilę nufotografuosiu mus visus. TIK išsitraukiau fotoaparatą, aplinkiniai tai pamatę taip pat pradėjo trauktis savo fotoaparatus, kiti juos pamatė ir t.t.... šiaip ar taip, kadangi norėjau gražios nuotraukos, kad nebūtų koks nors baikeris užstojantis pusę vaizdo fotografuodamas savo draugus, dar turėjau palaukti apie 10 minučių, kol visi nusifotografuos.

Pradėjom važiuoti į keltą, tai sakau sau sunkiausia kelionės dalis praėjo. Bet kurgi tau, čia viskas daaaar tik prasidėjo...... Susiėjom į laivą, visus daiktus palikęs kajutėje, po dušo ir persirengęs patraukiau link baro atsigaivint pora bokalų Lietuviško alaus (išsiblaivyti sakau suspėsiu, juk plauksim vistiek 22 valandas). Na ir prisėdau prie draugiškesnių Lietuvių baikerių. Laikui bei alui bėgant susipažinom artimiau, sužinojau, jog užsipirko per daug dektinėlės ir nelabai nori visą parsivešti, tai pradėjom.. Gerai susidraugavom, šiaip jie vyko iš motociklų suvažiavimo kažkur vakarų Europoje (nepykit, nepamenu kur, bet sponsorius buvo Harley-Davidson, tai kitokius motociklus visiems reikėjo statyti kažkur toli nuo pačios šventės).
Ši grupelė nepriklauso jokiam klubui, tiesiog draugai susipažinę per draugus ir visi užimantys ganėtinai aukštas pareigas Patiko tokie epizodai, kada apsikeitėme kelionės patirtimi (atstumas mūsų buvo panašus, tik jie visą kelią važiavo 100-130 km/h ), dar kai paaiškinau apie kontravairavimą, kad norėdamas su britva sukti į kairę, suku vairą į dešinę, įsiviravo tyla ir visi žiurėjo į mane išsižioję nemažiau nei pusę minutės ir nekalbėjo Tada vienas išdrįso, kai suvirškino, ką pasakiau . Na šiaip ar taip, bekalbant ir besiliejant alkoholiui, po nežinia kur dingusių 4-5 valandų atsibudau savo lovoj ir man vienas jų sako gerk vandenį, iš pradžių nelabai supratau kaip čia kas, bet pilvas viską paaiškino – padauginau (beje aš esu labai tau Silvestrai dėkingas, kad nelikai abejingas ir padėjai). Pykino iki pat Lietuvos ir 1-ą kartą išlipus iš kelto (tikriausiai neblogai atrodė iš šono pasų kontrolei, kai britvininkas persisukęs užsiima apsivalymo ritualu).
LIETUVA
Pasienininkai labai ilgai delsė, 1 motociklui patikrinti skirdami nemažiau 1-os minutės. Kai pradejo lašnoti aišku visi baikeriai pasipiktino ir pradejom gazuoti, rėkti „kiek galima, leiskit mus namo“ ir panašiai taigi šie pasiskubino ir praleidinėjo kiekvieną jau po 10 sekundžiu (reikalavo asmens paso ir motociklo dokumentų).
Lietutis greit nustojo, tai nutariau keliauti Palanga-Šiauliai-Panevėžys keliu (aš Panevėžietis), Klaipėda-Palanga kelyje dar laikiau Europos tempą, apie 200-240 km/h bet dėl kelio kokybės jau jaučiausi labiau kaip Isle of Man TT lenktynininkas. Pradėjus Palanga-Šiauliai atkarpą, kelyje laukė „malonus” siurprizas – o gi 60 kilometrų žvyrkelio, bei nuvažiavus kokius 5-is, pradėjo lyti. Važiuojant per visas makliošes, lietus liaudavosi kokiom 5 minutėm ir vėl pradėdavo, tad gi greitis jau svyravo tarp 40-90 km/h. Pasibaigus prastai kelio atkarpai, nutariau netaupyti ir važiuot greitai pagal aplinkybes (tarp mašinų nelandžiodamas). Beje važiuojant iš paskos automobiliui ar fūrai, jie mane dažnai pastebėdavo (stengdavausi važiuoti arčiau skiriamosios juostos) ir nors aš laukdavau, kol priešpriešinės mašinos pravažiuos, vairuotojai pasitraukdavo į kelkraštį kad galėčiau juos aplenkti, tai lenkdamas kiekvienam praleidusiam parodydavau padėkos ženklą. Taip beskrisdamas nelabai toli nuo Šiaulių pralėkiau pro draugus policininkus per stiprų lietų kažkur 200km/h greičiu (tiesus, kalnuotas kelias), o jie gal nešaudė, gal šiaip sėdėjo automobilyje, bet nieko nedarė (na jei ir darė tai buvau jau tolokai). Šiauliuose lietutis liovėsi ir iki Panevėžio jau buvo lengva kelionė. Kaimuose pravažiuojant žmones žiūri ir vaikai mojuoja (spėju pamatyti, nes miestuose ir kaimuose nelakstau). Beje kažkokiame kaimelyje pakėliau ranką atlekiantiems motociklams, o tai pasirodo buvo policininkai, bet abu pasisveikino su manim taip pat. Pralinksmino kažkaip. Na ir ką, viskas - paskutinius kilometrus važiavau 90 km/h greičiu paskui policininkų automobilį, kurį pasivijau apie 9 km likus iki Panevėžio.

Dėl skausmų ir nuovargio negaliu labai jau skųstis - susiradau sau patogią poziciją, kad neskaudėtų nugara, pečiai, nepavargtų rankos ir nenusispaustų užpakalis. Beje tik gryžęs namo nusimečiau kuprinę ir išlėkiau į miestą apsidairyti kaip gimtinė atrodo...
Tikslių kelionės išlaidų nežinau, bet apytiksliai galima būtų paskaičiuoti:
Anglija (10.5L/100km, 325 km, 5LT/1L) ~ 170 LT
Keltas (Jungtinė Karalystė-Prancūzija) ~ 100 LT
Prancūzija-Vokietija (11.5L/100km, 930 km, 4,7LT/1L) ~ 510 LT
Valgis vokietijoje (tarkim, nes nepamenu) ~ 70 LT
Keltas (Vokietija-Lietuva) ~ 310 LT
Klaipėda-Panevėžys (10.5L/100km, 245 km, 3,15LT/1L) ~ 80 LT

Viso: apie 1240 LT



Į gimtinę skubėjo ir mums įspūdžius aprašė: Roolingen