Motociklų apžvalga » Yamaha V-Max: Muscle Bike kultas

Yamaha V-Max – motociklas, sunkiai telpantis į kažkokius rėmus ar kategoriją, tačiau jau tapęs kultu tokio tipo motociklų mėgėjams.
Istorija:
Šio šedevro autorines teises būtų galima skirti Ponui Araki, generaliniam Yamaha operacijų skyriaus direktoriui Japonijoje, kuris 1984 metais buvo projekto V-Max vadovas.
Paties Araki prisiminimai iš to laikotarpio:
„V-Max debiutavo JAV auto/moto prekiautojų susirinkime Las Vegas‘e, 1984 metų spalio mėnesį. Motociklas buvo sukurtas 1985 metų sezonui, JAV rinkai, motociklą aprašyti buvo galima vienu žodžiu – Hotrod. Sensacingas motociklo dizainas gerokai skyrėsi nuo tuomet įprasto JAV motociklų rinkoje, tad motociklas greit tapo viso renginio dėmesio centu.

 
145 AG ir V4 1200 cc variklį turintis žvėris, buvo pirmas dižiausią įsibėgėjimo pagreitį turintis ir legaliai gatvėmis važinėtis sukurtas motociklas. Po pristatymo JAV rinkai, motociklu susidomėjo ir Europos žurnalistai.
Araki teigimu, jis netgi buvo nustebintas tokia pozityvia reakcija į naują produktą.
Tuo metu, kai Yamaha pradėjo savo naująjį projektą, JAV buvo įteisintos drago lenktynės. Daug motosporto mėgėjų džiaugdavosi didelį įsibėgejimo pagreitį turinčiais drago lenktynėms įprastais, dideliais V8 varikliais. Bet Yamaha koncepcija buvo paprasta, sukurti galingiausią motociklą su V4 varikliu.
Araki žodžiais: „Kai buvau išvykęs į JAV tirti vietinės rinkos, teko matyti gana įspudingą reginį, taip vadinamas „Bridge Race“, kai du motociklai sustoja prieš liniją ir lenktyniauja, kuris pasieks didesnį pagreitį 400 metrų ilgio trasoje. Yamaha komanda, netgi davė savo pavadinimą šioms lenktynėms – „Zero 4 Race“. JAV lenktynės buvo vadinamos „Bridge Race“, nes buvo rengiamos ant tilto virš Misisipės upės. Lenktynės prasidėdavo viename tilto gale, baigdavosi kitame. Lenktynių taisyklė paprasta, kitą tilto galą pasiekti greičiau, nei priešininkas. Pirma idėja man šovusi pamačius šitas lenktynes buvo – sukurti galingą ir greitą motociklą. Taip gimė V-Max koncepcija.“

Nešinas tokia idėja Araki užsidarė GKDI dizaino kompanijos biure (Yamaha dizaino kurėjų padalinys JAV) Santa Monikoje, Kalifornija. Beveik mėnesį jo kolegos Ashihara (variklio dizainas) ir Kurachi (motociklo dizainas). Vyresnysis produktų planuotojas iš JAV Ed Burke taip pat talkino kuriant naująjį motociklą. Galų gale visiems priėjus galutinį variantą buvo padarytas motociklo eskizas, kuris nieko nedelsiant buvo nugabentas į Japoniją.
Ashihari prisimena: „Tuo metu mes kaip tik dirbome prie Venture Royale variklio dizaino. Šio motociklo variklis, tikrai turėjo potencialo, bet mums teko arklio galias paaukoti dėl praktiškumo. Mes turėjome aiškius standartus, tačiau šiame motocikle teko juos pamiršti, kuriant silpnesnį variklį nei buvo tikėtasi. Žlugusias viltis dėl Venture Royale pasimiršti padėjo naujasis V-Max projektas. Nors iš pradžių pasirodė neįmanomą 90 AG Venture Royale variklį perdirbti į 145 AG turintį monstrą.“
Pirmas planas: Turbo Charger
Ashihari: „Mes turėjome pakelti ne tik apsukas nuo 7000 iki 8500 aps/min, bet taip pat peržvelgti tokius dalykus kaip oro suspaudimo santykis, paimamo ir išmetamo oro normas ir t.t. Mes taip pat buvome nusprendę naudoti Turbo padidinant motociklo galią, deja tam nebeliko vietos. Tuomet atradome naują būdą V-Boost. Nauja V-Boost technologija davė neįtikėtinai daug papildomų arklio galių. Sekantys planai – patobulinti manevringumą ir patikimumą. Nors dar buvo be galo daug darbo, tačiau mes pamažu judėjome į priekį.“

1986: Mėlynai pažymėta V-Boost sistema, raudonai išmetimo sistema, kuro bakas po sėdyne ir oro filtras po kuro bako imitacija.
Araki priduria: „Mes turėjome nemažai problemų padaryti tokį galingą motociklą lengvai valdomu, tad teko koreguoti daug klaidų, prieš pradedant masinę gamybą. Taip pat kilo problemų dėl vietos trūkumo. Dalį kompomentų teko pamiršti ir motociklo kuryba priminė kovą dėl vietos. Taip pat noras sukurti dar iki tol nematytą modelį gerokai apsunkino darbą.“
Apie reakcijas į galutinį motociklo variantą Araki prisimena:
„Kompanijoje nesulaukėme beveik jokios reakcijos, nes motociklas turėjo pernelyg ekscentrišką dizainą, kad kas nors būtų sugalvojęs kaip reikia į tai reaguoti...“
Nors motociklas buvo skirtas JAV rinkai susidomėjimą juo parodė visas pasaulis. Tačiau į Europą motociklas atkeliavo gerokai vėliau ir taip vadinama „europietiška“ versija, kuri iš esmės nuo originalo skyrėsi tik mažesne variklio galia.
Kalbant apie motociklą, pirmą kartą nuo konvėjerio nuriedėjusį 1985 metais ir vis dar teberiedantį iki šių metų, tai bene mažiausiai per tokį ilgą laikotarpį pakitęs ir geriausiai tradicijas išlaikęs motociklas. Nors 2005 metais Yamaha kompanija priėme gana drastišką sprendimą palikdami dalį naujojo V-Max daizaino kūrimo vartotojams. Tad belieka tikėtis sunkiai atpažįstamos naujos V-Max versijos.
Motociklų modelių skirtumus priklausomai nuo gamybos metų (1985-2001) galima rasti V - Max Outlaw puslapyje
Straipsnio pradžioje minėjau, jog šis motociklas dėl savo išskirtinumo sunkiai telpa į kokią nors kategoriją ir yra dažnai klaidingai priskiriamas tourer, sporttourer, cruiser ir panašioms kategorijoms, taikliausiai jį apibudintų sąlyginai nauja kategorija, kuriai jis nominuojamas – Muscle Cruiser (Muscle Bike).
Įdomus faktas! Yamaha FZX Fazer buvo kuriamas lyg mažesnės versijos V-Max.
Techniniai duomenys (2001 metų modelio):

Variklis: Aušinimas vandeniu, V4 DOHC, 4 cilindrai
Užvedimas: elektra
Oro suspaudimo santykis 10,5:1
Karbiuratorius BDS35

5 pavaros:
1 pavara 2.529
2 pavara 1.772
3 pavara 1.347
4 pavara 1.076
5 pavara 0.928

Motociklo matmenys:

Ilgis 2300mm
Plotis 795mm
Aukštis 1160mm
Sėdynės aukštis 765mm
Minimalus atsumas iki žemės 145mm
“Sausas” svoris 262kg
Kuro bako talpa 15.0 l
Tepalo talpa 4.7 l

Informacija iš: V - Max Outlaw puslapio
Iš anglų kalbos vertė ir straipsnį rašė: Dread