Moto žmonės » Optimistiškieji AntanasP ir Rasa

        Dažnas savęs paklausia - „Ką norėčiau gyvenime nuveikti?". Deja retas iš jų pradeda galvoti kaip į jį atsakyti, ir dar mažiau žmonių į šį klausimą apskritai atsako. Prisiminus rubriką „Moto žmonės" norėjosi vėl įnešti į ją gyvybės ir galbūt dalį žmonių, pirmą kartą girdinčių apie šiuos motomanus, tiesiog supažindinti su puslapio įkūrėju Antanu Petrausku (AntanasP) ir jo drauge Rasa Pokvytyte (Rasa). Kitais žodžiais tariant - su dviem optimistais, niekuomet nenuleidžiančiais lūpų kampučių iki horizonto linijos.

Penki žodžiai ar žodžių junginiai kuriais galėtumėte save apibūdinti.
Kol Antanas sutrikęs ieško žodžių Rasa beria:
- Žvėris, verslo ryklys.... Antanui telieka pridėti lengvai nuspėjamus žodžius:
- Motomanai, motociklai, optimistas....
Savo ruožtu Antanas skuba penkiais žodžiais apibūdinti Rasą:
- Kerinti šypsena, pasiutus... - Rasa įsiterpia:
- Problema, nepriklausoma... - Deja nespėjus pasakyti dar vieno junginio Antanas užbaigia:
- Meilė+šiluma.

Paprašius trumpai papasakoti apie save abu suglumo - teigė jog jaučiasi lyg valstybinį egzaminą laikytų. Šiuo atveju džiaugiausi, kad jie buvo dviese - vienam pradėjus pasakoti, kitas kaip mat prisijungdavo.
Rasa apie Antaną:
- Kažkada jis pats apie save taip yra pasakęs - „Nedidelis žmogus su didelėmis svajonėmis". - Antanas dar bandė nesutikti:
- Aš kuklus žmogus...
- Būtum kuklesnis, tai nebūtų kur dėtis, - atrėžė Rasa. Jis - nepataisomas optimistas, kuriam netrūksta užsispyrimo.
Apie save Rasa skuba papasakoti:
- Esu gyvenimo bėda. Visuomet ieškau problemų, darau būtinai ne taip, kaip daro kiti. Nemėgstu to kas yra įprasta, banalu - mėgstu gyvenimo iššūkius, tad būtinai brausiuosi pro minią judančią priešinga kryptimi. Daug skaitau - visgi noriu būti pasitempusi, įgyti įvairių žinių. Patinka įvairios mokslinės knygos: knygos apie žmonių psichologiją, bendravimą, ekonomikos rinką tyrinėjančios ir kt.

Antanas ir Rasa vaikystėje...
Antanas: Vasarą, žiemą, vėl vasarą ir vėl žiemą siausdavau pas močiutę kaime. Natūralu, kad visas veiksmas vykdavo lauke. Tikriausiai jau nujaučiau kas bus ateityje, tad pašiūrėje turėjau savo motorinį dviratį. Na salyginai motorinį... Jis neturėjo nei galinio rato nei variklio, nei daugelio kitų dalių. Bet man užteko ir rėmo su vairu bei priekiniu ratu. Stumdydavau prieš pietus ir po jų, per visą kiemą ir laukus garsiai burgzdamas - puikios treniruotės.
Rasa krenta iš juoko:
- Na ir žiaurūs tėvai tais laikais - vaikams dviračius be ratų dovanoja...

Rasa: Nuo pat mažens buvau problema. Kadangi mane supdavo berniukų kompanija, tai ir po medžius karstydavausi, ir į peštynes įsiveldavau, dviračiais važinėdavau. Lėlių mano gyvenime beveik nebuvo. Galbūt dėl tos priežasties ir nebaido adrenalinas, ar visuomenėje vyrišku pomėgiu vadinamas motociklizmas.

Kodėl pasirinkote motociklus?

Rasa: Draugo brolis turėjo „Minsk" markės motociklą su kuriuo kartas nuo karto pasivažinėdavome. Vėliau draugų kompanijoje atsirado ir „Jawa" ir „Ural" motociklai. Buvau tarsi rato, aplink kurį zuja motociklai, viduryje, tad kitaip būti ir negalėjo. Nors kažkoks nelabasis ir buvo mane atitraukęs nuo motociklizmo, bet pasirodžius Antanui (princui ant mėlynos „Yamahos") vėl atsidūriau moto apsuptyje.

Antanas: Mano pusbrolis Augustinas (Zemaituks) nusipirko motociklą. Pasivažinėjo, mane pavėžino. Praėjo žiema, atėjo pavasaris. Vieną dieną stovėjau darbe prie lango ir susimąsčiau, - kaip būtų gera skrieti motociklu... Pusdienis tokių pamąstymų ir užsirašiau į moto kursus. Pora savaitėlių ir išsilaikiau vairavimo egzaminą. Laukiau tos dienos, kuomet teisės bus mano rankose ir dairiausi motociklo. Vienas kaip tik pasitaikė Kazlų Rūdoje (sąlyginai netoli nuo Kauno red.past.), tad su grupioku nulėkėm apžiūrėt. Kadangi žinių apie motociklus nebuvo daug, sutarėm kad aš krapštysiu motociklą ir viską klibinsiu (tikrinsiu ar geras), o grupiokas stovės šalia ir sukios galvą į šonus (vaizduos labai rimtą ir daug technikoje nusimanantį). Deja tik įvažiavus į kiemą ir pamačius motociklą mums abiems iš nuostabos atvipo žandikauliai. Keli prisilietimai, kerinti išvaizda, variklio garsas - pirmas pajudėjimas ir mano ištarti žodžiai, - Perku, perku perku...

Trys patarimai vairuojantiems motorines transporto priemones.

Rasa nusprendė tris patarimus skirti merginoms vairuojančioms motociklus:

• Nepamirškit pasidažyti blakstienų ir tinkamai atrodyti. Net ir dėvėdamos šalmą turėtumėte atrodyti gražiai.

• Niekada niekada nepasiduokit neįveikusios kliūties (taikoma merginoms pradedančioms vairuoti motociklus ir susiduriančioms su įvairiomis problemomis)

• Nepamirškite žaviai išriest užpakaliuko jei esat balasto vietoje. Nebūkit susikūprinusios ir mėgaukitės važiavimu.

Antanas šelmišku žvilgsniu nužvelgė Rasą ir tarstelėjo pirmąjį patarimą:

•  Nepagailėkite lėšų gumai (žinoma tinkamoms padangoms red. past)

• Vairuodami jauskite atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius.

• Važiuok ta transporto priemone, kuri tau pačiam suteikia daugiausiai „Laisvės, vėjo ir polėkio".

Gyvenimo siekis
Rasa juokiasi:
- Aš nuo mažens sakiau, kad būsiu „Bizniswomenė" (Verslo moteris vert. iš angl. klb.)
Antanas surimtėjo:
- Mano siekis - turėti laisvo laiko ir finansinių galimybių, kurios leistų mano šeimai daryti visa tai, ko trokštame. Tuo pačiu siekiu matyti kuo daugiau šypsenų aplink.

Antanai, save skiri Motomanai.lt puslapiui. Ne paslaptis, kad dėl šio puslapio metei darbą. Kodėl?
- Daugiausia dėl to, kad matau didelį šio projekto potencialą. Jau šiuo metu yra suburta didžiulė bendruomenė galinti dalintis ne tik informacija apie motociklus, bet ir patirtimi. Bendruomenė, kuri geba organizuoti renginius, dalyvauti įvairiuose projektuose, varžybose. Kalbant būtent apie šį, Motomanai.lt projektą - jam reikia laiko ir daug dėmesio norint jį ugdyti toliau. Tam ir išėjau iš samdomo darbo, kad galėčiau vykdyti šį ir kitus projektus.

Tobulas kelias - kas tai?

Rasa:
- Vairuojant motociklą tobulas kelias būna tik vakarais ar ankstyvais rytais, kuomet visur ramu, tylu, o tu judi motociklu...
Vairuodama automobilį neįsivaizduoju tobulo kelio be lyg iš kibiro pilančio lietaus, nakties ir gatvės žibintų... Romantika ir tiek.

Antanas kitaip pažvelgė į tobulo kelio savoką:

- Tobulas kelias, tai mano įsivaizduojamas gyvenimo kelias grįstas gerais ir gražiais siekiais ir vedantis norų bei svajonių išsipildymo link.

Pėstieji - draugas ar priešas?
Rasa:
- Žinoma draugas. Pati dažnai vaikštau pėsčiomis. Net ir mūsų pirmo pasimatymo su Antanu metu (tuo metu Antanas buvo likęs be motorinių T.P.) iškėliau sau tikslą: „Išmokinti Antaną vaikščioti per perėjas" - visur važinėjant pasimiršo pėsčiųjų taisyklės.
Antanas:
- Visos pėsčiosios, kurios vasarą vaikšto šaligatviais su trumpais sijonukais ir aukštakulniais yra draugės...
- O asmenys einantys šalia jų - priešai, - pakomentuoja besišypsanti Rasa.
- O jei rimčiau - draugas yra kiekvienas kelių eismo taisyklių besilaikantis eismo dalyvis.

          Pasakius, jog jiems buvo pateiktas paskutinis klausimas džiaugsmui nebuvo ribų. Visgi ne veltui sakoma, jog tylus paršelis gilią šaknį knisa... Taip ir šiuo atveju - ne visi didžiais darbais garsėjantys žmonės gali valandų valandas bendrauti su kitais.

Nuoširdus Ačiū už priėmimą motomaniškuose namuose.

Rasą ir Antaną jums pristatė - Vilimas (Talkee)