Kelionės » Kavos? Į Rygą? Žinoma!!!

        ... Kaip rodo gyvenimo praktika, patys nuostabiausi ir smagiausi įvykiai, projektai ir pasiekimai nutinka spontaniškai. Bet šaltą rugsėjo šeštadienio vakarą sulaukęs Nordo skambučio su pasiūlymu ryt „numotociklauti" į Rygą ir išgerti kavos, nekontroliuojamai pradėjau galvoti, kaip čia mandagiai išsisukti. Kilo prisiminimai, kaip prieš kelias dienas beveik naktį grįžinėjome iš vaikų namų ir kaip smagiai gaudėme vėją ir speigą, kurie badė it segtukai (liet.žiogeliai. :)

        Visą vakarą neradau ramybės galvodamas, kaip apsirengčiau, jei važiuočiau, kokį šalmą pasirinkčiau.Visiškai be reikalo nusivilkau į garažą ir apžiūrėjau „žirgą". Šeimyna kalbino, bendravo, bet negirdėjau nei pusės, atsakinėjau dirbtinomis šypsenomis, standartinėmis frazėmis. Jau keliavau ten... Jau...
        Pabudau penktą ryto, tvirtai žinodamas, kad važiuosiu! Ir nors galėjau miegoti dar kokias tris valandas, iš numatomos kelionės jaudulio varčiausi, kol visiškai neprašvito.
        O toliau - kaip sviestu. Oras - apsiniaukęs. 09.15 - kava „statoile", plius įspūdingi vidutinės klasės piliečių miestelėnų, susisukusių į šiltas striukes, pilni užuojautos žvilgsniai .09.30 - garaže pas Ramgav, pirmoji cigaretė... O čia...negali būti! Tingiai, kaip iš miego pabudusi maža mergaitė kyša koja iš po antklodės ieškodama šlepečių, savo krašteliu pasirodė SAULĖ!!!
        10.15- čiumpam nuo Jonavos garažų Nordą ir štai aš tarp „durnų šeškų" keliauju link Panevėžio. Vairuotojai tolerantiški, Helijas suką savo ratą mums už nugaros - debesų neliko ir kvapo, nuotaika arti ekstazės. Vėjas pučia tiesiai į mus, tad džiaugiuosi, kad po odiniais drabužiais užsidėjau slidininko kelnes ir keletą „sąžiningų" megztiniu. Kadangi čioperiuoju turbūt lėčiausiai, važiuoju pirmas ir per veidrodėlius stebiu savo pakeleivius. Laiko daug... Visi atrodome laimingi, kol mano vienas kelioninių krepšių nepareikalauja nepriklausomybės ir tenka sustoti netoli Panevėžio aplinkelyje, šalia kelio nedideliam remontui - įmesti į krepšį pakelėje rastą akmenį. :)

        Mano pakeleiviai atrodo laimingi ir patenkinti, nors iš santūraus Ramgav išvis sunku suprasti, kada jis būna nepatenkintas J. Čia pat už dešimties metrų prisiparkuoja policijos ekipažas, neva tai matuoja greitį, bet pastebime, kad akies krašteliu pareigūnai stebi mus. To pasekoje išvažiuojant iš aikštelės ir buvome sustabdyti procedūroms J. Finale maloniai atsisveikiname, jie perspėja mus, kad netoliese yra greičio fiksavimo stacionaras, mes pareiškiame respecta ir tom pačiom gerom nuotaikom keliaujam toliau.
        Pasienyje suprantame, kad turime 1 latą ir 20 santimų grynos brolių latvių valiutos... Todėl priartindami pietų meta skaniai pasistipriname tuščioje, bet labai gražiais moliniais kūriniais pasižyminčioje kavinėje.

         Nuotraukytės prie Latvijos pasienio, ne užilgo Bauska. Diena be galo graži ir saulėta... Stabtelim Rygos priemiestyje tam, kad draugiškai susibarti dėl būtinybės įvažiuoti į pati miestą. Bet kava turi būti geriama tik Rygoje, be jokių „bet", tai tabu, todėl už gero pusvalandžio jau blaškomės po miestą.

      „Žirgai" ragauja Latviško kuro degalinėje, parūkymas, pasitarimas ir navigacijos pagalba ieškome kavinukės Rygos įlankoje. Navigacijoje įvedėme artimiausią gatvę prie vandens Flotas iela. Paieškos baigiasi medžio perdirbimo sandėlyje su visom kalbom suprantamu žodžiu STOP! su pakeliamu užtvaru. :)

        Pasisukinėjame po miestą, senamiestį, palakstome nuo nenumaldomų tramvajų ir lekiam atgal. Kavos išgeriam išvažiavę iš mieto, pušynėlyje, kur labai atkaklus ir gražus vietinis katinas, šeimininko teisėmis, prie mūsų stalo svetingai palieka ką tik paskerstą pelę. :)

        Smagiai be ypatingų nuotykių, besimėgaudami pačiu procesu, važiuojame toliau. Norėtume grįžti iki sutemų, todėl spaudžiame šimtą kilų ir sustojame arbatos turistų pilnoje pakelės kavinėje kažkur už Biržų.

        Kai iki Kauno lieka apie 60 km pasukame palydėti Nordą. Jonavoje prie garažo dar trypčiojame, taip nesinori išsiskirti, matuojamės kažkokias liemenes, rūkome ir vis tempiame atisveikinimo momentą. O buvo taip smagu... Kažkodėl pagalvojau, kad su šitais dviem, tą dieną man buvo nuostabiausias sekmadienis..

        Važiuojant į Kauną nuo Jonavos jau visai sutemo. Atkarpoje, kur greitis 70km/h iš galo pradėjo mirksėti keli automobiliai, tai pasitraukęs tik pamačiau iš už senukų BMW vairo kyšančias neišsivysčiusias galvytes, kurių savininkai gręžė iš modeliukų paskutinį kvapą, sudarinėdami pavojingas situacijas kitiems. Niu reaguoti į tokius - tai susitapatinti su jais, tad nesureikšminę įvykio su Ramgav pasiekėme jo garažą. Parūkymas, laikas - 21.44... Pravažiuotas kelias - 562 km... Sunku pasakyti, kaip jautėmės, bet jautėmės gerai... :)

Bet ta diena - vienas smagiausių ratukų iki šiol buvusių mano gyvenime..

Įspūdžius išliejo Manowar. Kavą kartu gėrė Nordas ir ramgav.