Kelionės » Motokelionė Latvijos keliais (lopas ant lopo) 2008 06 21- 24

Maršrutas: Kaunas-Jūrmala-Kolka-Ventspilis-Kaunas
Trukmė: 4 dienos
Nuvažiuotas atstumas: 1056 km
Išlaidos 1 ekipažui (motociklas + 2 žmogeliukai): ~100 LVL (benzinas, maistas, nakvynė)
Motociklai: Suzuki VX800, BMW F650GS, Honda Dominator;

Moto keliautojai

1 ekipžas: Linas & Liucija (Suzuki VX800)

 2 ekipžas: Paulius & Živilė (BMW F650GS)

 3 ekipžas: Paulius & Eglė (Honda Dominator)

Pasistengsiu trumpai aprašyti kaip mums sekėsi šita kelionė. Manau bus mums ir patiems ką prisiminti ir naujai prie mūsų prisijungusiems parodyti. Tikiuosi likusieji kelionės dalyviai papildys savo komentarais ir pastabomis šitą kelionės aprašymą. Dar neišbandžiau, bet manau, kad jūs turite prieigos teises šito puslapio redagavimui? Jei ne tai rašykit į diskusijas ir pabandysiu viską sudėti ir pataisyti.

Pasiruošimas

1 Kelionės diena

    10:30 val. planuojama išvykti, 8:00 pradėjau krautis daiktus (prižadėjau sau, kad sekantį kartą pradėsiu minimum iš vakaro...), bet iš namų pavyksta išvykti daugiau mažiau laiku. Pirmą kartą tenka važiuoti dviese su taip apkrautu motociklu. Pirmas įspūdis, kad motociklas valdosi ne ką prasčiau nei esu įpratęs, tik blogiau bėgisi. Kelionės planas pirmai dienai pasiekti Jūrmala ir ten nakvoti. Atstumas ~350km. Daugiausia nerimavome dėl prognozuoto prasto oro per visą ilgąjį savaitgalį ir viskas turėjo spręstis šeštadienį ryte ar startuosime. Laimei iš pat ryto švietė saulė, Eglei pasitaisė sveikata ir šiaip visi buvo nusiteikę keliauti.

    Tačiau lietų pavyko užmiršti tik trumpam, nes ties Kėdainiais prisivijome audros debesis ir taip prasidėjo mūsų 4 dienas trukusios lenktynės su lietaus debesimis... Paulius su Egle suprato neperšlampamų moto kostiumų naudą (garbė Šiaulių Thomas Phillips parduotuvei, kad turėjo paradavime tuos kostiumus! Visiems rekomenduoju, kaina ~75lt).

Pirmyn į audrą!

    Pirmas sustojimas pavalgyti (~20km už Šiaulių, kavinė „Plūgo broliai") leido mums suprasti, kad Dievas yra su mumis:

Jesus loves us

    Šnekant apie kavinę- kaip pakelės užeigai- maisto kainos tikrai per didelės. Aplinka graži, yra parkas bet net ir kavinės lankytojams mokamas įėjimas. Tačiau tai nesutrukdė rasti pramogų:

Tik tinkamai apsirengusiems lankytojams yra leidžiama suptis ant šių itin pavojingų supynių...

    Toliau sekė neilgas kelias iki Lietuvos-Latvijos sienos ir už Joniškio kirtome siena. Iš karto į akį krito, o į užpakalį kirto- žymiai prastesnė latviškų kelių būklė. Labai pritiko frazė: "Lopų lopai"- čia mes bendrai apibūdinome ir kelio išvaizdą ir tuos, kurie kelius prižiūri.

    Pirmas sustojimas Latvijoje, kažkur už Jelgavos. Visi skundžiasi Latvijos keliais, matomi pirmieji nuovargio ženklai. Visi prašosi namo... juokauju :)

Pirmas sustojimas Latvijoje

Svarbu nepamiršti laiku užsipildyti kuro!

Tiesiog kelyje...

Tiltas pakeliui į Jūrmalą

    Likusi dienos kelionės dalis labai neprailgsta ir be didesnių sustojimų pavakare <> pasiekiame Jūrmalą. Gera žinia motociklininkams- nereikia mokėti už įvažiavimą į kurortą (na dėl kurorto pavadinimo, tai dar galima būtų ginčytis) ir nesustoję galite važiuoti pro policijos užkardą. Nakvynę suplanavome kempinge "Nemo", apie kurį informaciją radau internete. Kempingo kainos: palapinė 2LVL, žmogui 2LVL, motociklui 1LVL. Yra normalūs dušai, į kuriuos geriau ateiti anksčiau iš ryto arba apie pietus, kad galėtum išsimaudyti su šiltu vandeniu bei tualetai (moterų iš ryto pritrūksta tualetinio popieriaus).... Netoli jūra ir bendrai palieka tvarkingos vietos įspūdį, nežiūrint į tai, kad pats Jūrmalos miestas ir jo apylinkės dar yra ganėtinai apleistos ir neapgyvendintos.

Pagaliau jūra!

Kačerauskai

Tarutų šeimynėlė

Nuotrauka kaip iš žurnalo... (prisipažinkit, kas fotografas? --> prisipažįstu - L.G.K. ;) )

Senis ir jūra :)

    Pasiekus kempingą, visi džiaugiamės įveikę dienos maršrutą. Ramiai pasistatėm palapines ir išsiruošėme ieškoti vietos pavalgyti (galima ir kempinge pavalgyti, bet norėjosi pavaikščioti po Jūrmalą), bei pasižvalgyti.

Ir kieno gi patogiausias motociklas?

Moto_kelionė- kančia ar džiaugsmas?

Prastos Latvijos ekonominės situacijos įrodymas

    Apie Jūrmalą iš karto galiu pasakyti, jei negalvojate vaikščioti po paplūdimį, tai geriau sėskite ant ( į ) transporto priemonę, nes atstumas iki artimiausios padorios vietos pavalgyti (kaukazietiška virtuvė. Brangu, bet buvo skanu) nuo mūsų kempingo buvo beveik valanda kelio. Pats miestas man pasirodė nykus, tačiau paplūdimiai tikrai dideli lyginant su Lietuvos pakrante.

Romantika

Vakaras Jūrmaloje

1 Kelionės dienos pabaiga.

2 Kelionės diena

    Antra diena pasitiko geru oru. Bandome išsiaiškinti kas laimėjo rungtynes- olandai, ar rusai? Sutiktas lietuvis (nesutikti lietuvio tiesiog neįmanoma, nes 2/3 mašinų stovi su LT numeriais) tvirtina, kad 0:1, bet aš pats žinau, kad pagrindinis laikas baigėsi 1:1. Žmogus sutrinka ir pažada daugiau negerti :)

Labas rytas Latvija!

Kur aš? 

Taaip... sunkoka be feno...

    Po pusryčių ir trumpo pasibuvimo pliaže, ruošiamės keliauti toliau. Kadangi šio dienos planas yra nuvažiuoti iki Kolkos iškyšulio, pakeliui aplankant Tukums miestą ir susirasti nakvynei kempingą. Kelionės atstumas ~200 km, todėl iš kempingo neskubėdami išvažiuojame apie 12 val.

    Pirmas rimtas sustojimas Tukums. Po ilgų paieškų pavyksta surasti vietą pavalgyti. Apskritai latviai maitinimo įstaigomis labai atsilieka nuo mūsų ir mums įpratusiems prie ant kiekvieno kampo "Pizza Jazz", "Katpėdėlė", "Čili" ir kt., atrodo labai keista.

Kur sakei važiuoti?

Etatinė supynių bandytoja  

Mūsų kolegė baikerė... 

Tukums miesto parkas 

    Beje, jei sugalvosite apsilankyti Tukums, žinokite, kad netoli yra slidinėjimo centras "Milzinkalns". Teko būti žiemą, tai su Lietuvoje esančiais nėra ką lyginti, nors ir kalnais nelabai pavadinsi...  Buvo tiesiog įdomu pažiūrėti kaip šita vieta atrodo vasarą.

    Iš Tukums grįžtame link jūros ir palei ją einančiu kelių važiuojame link šiandienos tikslo- Kolkos. Kelias neblogas, tačiau tenka nusivilti, kad jūros beveik nesimato- užstoja pušynas, nors jūra prie pat. Bandymai surasti nors vieną švyturį nesėkmingi- arba tie švyturiai poros metrų aukščio, ar šiaip kur nors jūra paplovė... Netekę vilties sustojame nusifotografuoti prie vandentiekio bokšto, vis geriau negu nieko :)

Švyturio neradome, tiks ir šitas!

Pritariu, yra kuo didžiuotis

    Sustojus eilinį kartą pailsėti, pamatėme labai įdomų namą, matyt neužtenka Latvijos (Rusijos?) milijonieriams namo turėti prie jūros- namas turi būti jūroje. Beje po kelionės išgirdau, kad lygtais ten viešbutis, visgi keistai atrodo statybos tokioje vietoje.

Neužtenka namo prie jūros- jis turi būti pačioje jūroje 

Konkursas, kieno patogesnis motociklas, tęsiasi 

Vėl keliamas klausimas: Moto_kelionė- kančia ar džiaugsmas? 

Akmenuotoji pakrantė 

    Neilgai trukus pasiekiama ir Kolka. Pavažiavus už jos kilometrą atvažiuojame ir į patį iškyšulį. Įvažiavimas mokamas- motociklo 1 valanda 1 LVL ir mano nuomone tos valandos per akis: vaizdai gražūs, jūra audringa, apgriuvusi radiolokacinė bazė ir laukinė gamta.

Paminklas negįžusiems iš jūros 

Meniškas požiūris 

Gamtos grožis 

Vėl senis ir jūra :) 

    Nakvynei buvo pasirinktas Melnsils kempingas, 20 km nuo Kolkos. Kas pripratę prie patogumų, tai gali būti sunkoka, nes čia nėra dušo, vanduo bėga iš šulinio, o tualetas, kaip pas močiutę kaime :) Apie apsaugą irgi nelabai ką yra šnekėti- prižiūrėtojas raišas senukas, kuris tik pinigus surenka ir dingsta iki kitos dienos. Beje taip pat pas jį galima nusipirkti malkų, jei norėsis (aišku norėsis) užsikurti laužą ant kranto. Bet viską atsveria pati kempingo vieta ir gamtos grožis. Iš esmės galima sakyti, kad čia ne kempingas, o paprasčiausia stovyklavietė. Gavome vieta ~5m nuo jūros kranto, čia pat pasistatėme ir motociklus, visgi patiems teks ir saugoti. Nors kainos ir nurodytos kempingo puslapyje, bet mums bemąstant apsistoti čia ar ne, pats prižiūrėtojas pradėjo siūlyti nuolaidą :) tai bendroje sumoje gavosi 2 žmonės + palapinė + motociklas 3 LVL. 

    Daugiau kitų kempingų, išskyrus mano minėtuosius, mums neteko išbandyti. Tiems kas ieško didesnio komforto, tai netoli Melnsils kempingo matėme dar vieną pakelės nuorodą į kempingą ir sprendžiant iš pateiktos informacijos, turėtų būti aukštesnio lygio. Bet mano nuomone, jei Jums patinka stovyklauti prie ežero, tai tuo labiau patiks prie jūros.

Nakvynės vieta

Lietuvoje taip arti jūros kranto neįsikursi

Gulbės jūroje

Dar viena gulbių jūroje nuotrauka

    2 kelionės dieną sėkmingai užbaigti padėjo Scotish Leader... (bent jau kiek atsimenu :) 

3 Kelionės diena

    Trečios kelionės dienos, kartu ir  joninių, rytas mus pasitiko lietumi, o mane dar ir skaudančia galva (matyt nuo gryno oro). Pradėjo pildytis niūrios prognozės apie lietingas jonines, o ir sinoptikai nieko gero nežadėjo. Nuotaika tikrai pakrito pas visus, tiesiog guli palapinėje, o lietus taip migdo, nesinori lysti laukan. Man viską sujaukė varvantis palapinės stogas ir dėl prastų gyvenimo sąlygų besiskundžianti žmona :), todėl teko keltis ir gelbėti daiktus. Situaciją iš esmės pakeitė esanti netoliese pavėsinė, kur kaip tik tilpo visi trys motociklai ir dar buvo vietos ramiai susiruošti kelionei daiktus. Be to, Tarutų šeimynėlė uoliai virė kavą- o kai šilta skrandyje, tai ir nuotaika geresnė (ne vieną kartą išbandyta). 

Garbė pavėsinei!

    Trumpam nustojus lyti, ilgai nedelsėme ir šokom į kelią. Šios dienos tikslas buvo pasiekti Ventspilį ir ten nakvoti. Nuo Kolkos pasiekti Ventspilį yra du keliai: vienas važiuojant pajūriu 80km, tačiau iš jų gaunasi apie 40 km žvirkelio, arba važiuoti per Talsi miestą (gaunasi ~140 km). Pasirinkome antrą variantą, kadangi priešingai nei mano kolegų enduro motociklai, maniškis prastai jaučiasi ant žvyrkelio ir nesinorėjo vilktis ant 40km/h. Kaip ten geriau važiuoti vienas Dievas težino, bet asfaltu važiuojant iki Ventspilio nelengva atkarpa taip pat gavosi. 

    Be didesnių sustojimų pavyko pasiekti Talsi miestą. Pakeliui trumpam pasitaikydavo lietaus, buvo debesuota, tačiau ne beviltiška. Buvo įdomu stebėti latvių joninių tradicijas. Žmonės tiesiog masiškai sustoję pakelėse rauna visus po ranka pasitaikiusius žalumynus ir puošia mašinas bei pinasi vainikus. Ypač latviai per jonines mėgsta naikinti berželius... Viskas pasikeitė atvažiavus į Talsi. Po greitų priešpiečių, mus pasivijo audros debesys. Prasidėjo lietus, kuris lydėjo beveik iki pat Ventspilio. Pats kelias nuo Talsi iki Ventspilio visai neblogas. Važiuoti per stiprią liūtį buvo sudėtingą dėl prasto matomumo- valytuvų ant šalmo neužsidėsi. O ir sustoti nebuvo tikslinga, kadangi visoje atkarpoje nebuvo nei normalios degalinės su stogu, nei šiaip kokios pastogės. Galiu pasakyti, kad būtent šituo momentu 100% pasiteisino mūsų turimi kostiumai. Kas peršlapo, tai batai ir pirštinės, o kai kurie kolegos skundėsi ir šlapiais klynais ir užpakaliais :) 

    Pasiekus Ventspilį, visi jautėsi pakankamai išvarginti lietaus ir važiavimo be sustojimų. Nusprendėm, kad šiąnakt ieškosime nakvynės ne kempinge (nors iš pradžių buvome nusižiūrėję kempingą esantį Ventspilyje), o kokiame nors motelyje ar pan. Paieškos ilgai neužtruko, nes įvažiavę į Ventspilį sustojome pirmoje degalinėje poilsiui ir prie to pačio paklausėme, kur galėtume apsistoti. Gavome atsakymą, kad per jonines bus sunku surasti, kur apsistoti, kadangi atvažiavę daug žmonių, tame tarpe ir lietuvių nemažai. Bet dėkui už degalinės operatorei už geranoriškumą, kuri perskambino keletą apgyvendinimo vietų numerių ir sutarė dėl keturviečio namelio už 30 LVL. Po šlapios palapinės, nors ir keturvietis, bet su dušu, namelis atrodė kaip 5* viešbutis. Nuvykom į vietą, susitikome su savininku, patiko ir apsistojom. Ten pat apsistoję latviai uoliai ruošėsi joninių šventimui- į žemę smaigstė deglus, o ant stalo krovė gėrimus. Oras kaip nekeista labai pasitaisė, pradėjo šviesti saulė ir net nesitikėjo, kad neseniai teko išgyventi liūtį. 

    Po karšto dušo ir poros valandų poilsio atėjo eilė Ventspilio apžvalgai. Po Jūrmalos nenorėjome kartoti tos pačios klaidos, todėl šį kartą apsižvalgyti jau važiavome su motociklais. Pirmiausia aplankėme Ventspilio vartus į jūrą ir paplūdimį. Vaizdai labai gražūs, molo gale stovėjo švyturys, todėl visi džiaugėsi pagaliau galintys nusifotografuoti prie švyturio :)

Šalmas- universalus dalykas, labai praverčia per smėlio audrą

Visur mieste matosi juokingų karvių skulptūrų- gal Indijos įtaka?

Ventspilio vartai į jūrą. Tolumoje matosi net du švyturiai... :) 

Visi džiaugiasi pagaliau radę švyturį 

Eglė taip pat džiaugiasi radus švyturį 

Paulius irgi džiaugiasi švyturiu, o Živilė kaip?

Kažkur ten Lietuva...

    Peržiūrint 3 dienos nuotraukas, pradeda jaustis kieno fotoaparatai turi geriausias baterijas, arba kas pirmas 2 dienas mažai naudojosi... Ateičiai, tikrai verta pasiimti pakrovėją į moto_kelionę, nes elektros rozetę dažniausiai nėra problema rasti.

    Apžiūrėję Ventspilio molą, nusprendėme važiuoti apžiūrėti senamiesčio ir kur nors papietauti (vakarieniauti?). Bet prieš tai nusprendėme dar aplankyti ir Ventspilio parką. Tikrai graži vieta ir verta aplankyti. Patiko džiunglių takas, t.y. kažkas panašaus palengvintą jėgerių tako versiją vaikams (bet išbandėm ir mes :). Parkas didelis, iš aplinkui einančių bėgių, spėjame, kad matomai važinėja ir apžvalginis traukinukas po parką. Apeiname tik nedidelę parko dalį, padarome keletą nuotraukų, nes praėjus pro latvių šeimyną, kepančią šašlykus, supratome, kad svarbiausia dabar yra pavalgyti. 

Kažkur dingo Liucija 

Visi ieškome Liucijos 

Vienas iš keistų parko gyvių (tik dabar atkreipiau dėmesį, kad jis panašus į barzdotą, vienakį piratą :) 

Živilė pagaliau ryžtasi nusiimti šalmą 

Ventspilio parke radome draugų (Paulius nusiimti šalmo vis dar nedrįsta) 

    Pakeliui važiuodami dar norėjome aplankyti pilį, bet arba mes kažko neradome, arba tas pastatas, į kurį rodė pilies nuoroda, tikrai nebuvo panašus į pilį (po kelionės po Škotiją, jaučiuosi beveik pilių specialistas :). Pats senamiestis gražus, tvarkingas, bet nieko įpatingo. Labiausiai patiko važiuoti Ventspilio krantine-alėja. Taip pat labai linksmai atrodė tai šen, tai ten esančios juokingos karvių skulptūros. Patarimas: ieškokite karvės lipančios į stulpą- tikrai juokinga, bet deja nėra nuotraukos :( 

    Kas krito į akis važinėjant po senamiestį, kad beveik nematyti žmonių gatvėje. Kaip vėliau paaiškino viena kavinės padavėja, kad per jonines latviai išvažiuoja iš miesto į įvairias sodybas ir pan. Vėl teko nusivilti maitinimo paslaugomis, teisingiau jų nebuvimu. Pasirodo latviai tikrai rimtai švenčia ir daugelis kavinių nedirbo arba labai trumpai ir mes 18:00 jau rasdavome užrakintas duris. Po sunkių paieškų, radome savitarnos kavinę, bet nenusivylėme- maistas skanus ir tikrai nebrangus. 

    Dieną užbaigti nusprendėme vėl grįždami į pliažą. Pūtė stiprus vėjas ir buvo vėsoka, o Eglė leido šiurpius supynių garsus. Mūsų kompanija buvo vieninteliai pliaže, bet gelbėtojai vis dar budėjo savo būdelėse.

2 seniai ir jūra...

Audringas Ventspilio paplūdimys 

    Pasitarę nusprendėme, kad koreguosime sekančios dienos maršrutą, kadangi orų prognozės žadėjo lietų ir stiprų vėją. Kelią namo teko sutrumpinti ir nuo Ventspilio važiuoti ne pajūriu iki Šventosios, o kirsti kampą per Kuldigą, Saldus ir ties Mažeikiais atvažiuoti į Lietuvą. O ateičiai atidėjome likusią pajūrio dalį tarp Ventspilio ir Šventosios, kurią būtinai reikės pravažiuoti su motociklu.

4 Kelionės diena

    Išaušo paskutinė kelionės diena ir nenorom susimastai apie kelionės pabaigą, o nuo minčių, kad jau sekančią dieną reikės sėdėti darbe išvis darosi silpna. Rytas apsiniaukęs ir vėsus, su trumpu lietumi. Sprendimas trumpinti kelią, manau, teisingas. Viskas tingisi- keltis, ruoštis kelionei, pakuotis daiktus. Pagaliau startuojame, bet prieš tai dar pusryčiai toje pačioje kavinėje, kur vakar apturėjome vakarienę. Kažkur apie 12:00 paliekame Ventspilį ir patraukiame namų link.

Paskutinė nuotrauka prieš paliekant paskutinę nakvynės vietą

    Kadangi svarbiausias tikslas buvo parsirasti namo, o ir oras, bei važiavimo sąlygos nelepino, tai ir nuotraukų darymui noro ir laiko nebeliko...

    Kelionė tikrai buvo varginanti, bet to ir pati ilgiausia atkarpa nuvažiuota per vieną dieną. Sustojimus irgi darėme retokai, maždaug kas 100 km ir pirmas rimtas sustojimas pavalgyti buvo jau kirtus sieną, Mažeikiuose. Manau didžiausias tos dienos priešas buvo nerealiai stiprus vėjas. Man asmeniškai dar nebuvo tekę važiuoti tokiomis sąlygomis, kai reikia tiesiogine žodžio prasme kovoti, kad išliktum ant kelio. Vėjo gūsiai tiesiog draskydavo ir net nėra ką lyginti su tais, kai prasilenki su vilkiku ar pan. Aišku daug įtakos turėjo ir daiktais bei tašėmis apkrauti motociklai, jaučiausi ne ką aerodinamiškesnis, nei plyta. Be to pučiant priešpriešiniui vėjui, ryškiai jautėsi variklio galios trūkumas ir ant lenkimo lenkimo pasijusdavau tikrai nemaloniai.

    Pakeliui namo teko būti ir vieno nemalonaus įvykio liudininkais, netoli Kėdainių pastebėjome dūmų stulpą. Na, kaip sakant nugalėjo lietuviškas charakterio bruožas- įgimtas potraukis realybės šou su dramos elementais. O jei tai gaisras, tai kaip sako lietuvių posakis: dega kaimyno tvartas, bet ant širdies taip malonu, kad ne mano.

-Petrai tavo karvė rūko? -Ne, o ką? -Tai vadinai tavo tvartas dega!  

    Juokas juokais, bet vaizdas tikrai buvo verčiantis susimąstyti, nes tokį gaisrą nebent per televizorių teko matyti, o žiauriausias momentas buvo, kai pradėjo griūti pastato konstrukcijos.

    Apie 19:00 grįžome į Kauną, kelionė baigta, bet mintys jau sukasi apie naujus tolius :))

Reziumė

Pabaiga, laukite naujų nuotykių!