Kelionės » Sarėmiai 2009, vikingų šalies šturmas, arba tolyn nuo Lietuvos žinių....

Kaip viskas prasidėjo.Versija Nr.1 (pasakoja Manowar). Viskas prasidėjo pavasario lietuje, belaukiant, kada gi pagaliau prasidės sezonas, oras prišils iki minimumo, suriaumos surinktų prie „Siemenso"galybė baikų ir ateis MŪSŲ laikas.Tą pavasario vakarą,geriant arbatą prie lango, į kurį metodiškai barbeno lietaus lašai, pagalvojau,kad labiausiai norėčiau išlėkti motociklu į nedidelę, kelių dienų kelionę, ne vienas, bet su keliais bendraminčiais, patikrintais draugais, su kuriais butu smagu lėkt,nieko nesureikšmint ir žinoti,kad visi nesklandumai bus lydimi juoko,o ne kvailo užsispyrimo ar asmeninių norų iškėlimo.

Kaip viskas prasidėjo.Versija Nr.2. (pasakoja ponas Vanagas)

Pradžių pradžia. Vadimas šventė gimtadienį ir to pažymėjimo proga sutarėm aplankyti Estijos salą. Sutarėm, kad daiktų sąrašas bus: dantų šepetukas, piniginė ir prezervatyvų pakelis ant visų. Startas ketvirtadienį vakare po darbų, grįžimas - sekmadienio vakare. Distancija - 1500km, kuras - benzinas, kompanija - Manowar, Kafkis, Min2x, Ponas_Vanagas. Turėjo prisidėti ir daugiau šeškų atstovų, bet, pasirodo, kad jie labiau myli darbą nei keliones..

Čia gi kelionė! Tokiais žodžiais buvo palydimi visi nuotykiai šioje išvykoje į Saremų salas Estijoje. Motociklo kritimas stovint vietoj, 2 valandų klydinėjimai aplink Rygą, naktinis estų klubas su "ypač entuziastingais" vietiniais jaunuoliais, uolėtas Saremų salų žvyras ir taip toliau.

Manowar: Ir taip, maždaug prieš porą mėnesių, išsigrynino kelionės idėja ir prasidėjo bendraminčių paieškos. Na,manau,kad neverta plėstis apie diskusijas ir jas lydinčius „važiuosiu-nevažiuosiu", bet faktas lieka faktu- gegužės 21 dieną, iškart po darbo, nulėkiau į garažą, persirengiau, į kelioninius krepšius sumečiau motomanišką bliuzoną,džinsus,vaistinėlę ir nuskubėjau Panevėžio kryptim, susitikti su pakeleiviais, apie kuriuos kiekvienas keliautojas gali tik svajoti.Lady‘s and gent‘s! Let me introduce to you! Mr. Kafkis, min2x , mr. vanagas!

Susitikę kelyje,vedančiame į Rygą apie 18.45 ir lengvai, broliškai patraukę vienas kitą „per dantį", pajudėjome link pasienio. Kruizinis greitis apie 100km/h su nedideliais lyriniais nukrypimais.Oras fantastiškas, saulėtas vakaras, dangus indigo spalvos, nei debesėlio. Viskas liejasi, kaip iš pypkės, pradedu jausti, kad kelionė bus teisinga.Paskutinį kartą užsipilame kuro Lietuvoje, čia pat, degalinėje, suvaidiname griežtus ,neprieinamus, žinančius savo vertę baikerius prieš kaimo mokytojų autobusą ir nesustodami pasiekiame latvių žemes.Muitinė tuščia, tačiau dar nesibaigus pasieniui mes palydimi įtariomis kelių Latvijos muitinės pareigūnų akimis....(Turiu viltį, kad pagal motomanišką vėliavą su kitoje pusėje esančią Lietuvos trispalvę, pravažiuojamų šalių Temidė supras ir palaikys mūsų kuklų projektą.)

Pirmą dieną turėjom pasiekti Rygą ir nakvoti už jos. Dėka to, kad ramgav negalėjo važiuoti o Kafkis paliko navigaciją (tai paaiškėjo Rygoje, kur tiesiami nauji aplinkeliai be nukreipiamųjų ženklų), labai smagiai pablūdijom priemiesčiuose. Kolonėlėje netgi teko atlaikyti Statoil operatorės flirtą, kas iš tikro nesuteikė žavesio Latvijai turint omeny merginos išvaizdą.Važiuojam tamsoje ir jau pradedu nebesusigaudyt,kurioje parapijoje esame.Ai,nesvarbu.Kelionė gi...Lyg ir miškas aplink,kruizinis greitis nepastebimai 120. Staiga,per visą šitą idiliją, pastebiu, kad likus maždaug 40 metrų iki mūsų kolonos, iš priešpriešinės eismo juostos tiesiai į mūsų eismo juostą įvairuoja automobilis ir važiuoja į mus......Pradedu avarinį stabdymą, bet matau,kad tuoj atsitrenksiu į priekyje taip pat staigia stabdančio min2xo baiką, Vanagas išlaviruoja ir sustoja šalikelėje, Kafkis supratingai mauna į kairę, šiaip ne taip prasilenkiam su Min2xu."Royalstaras"cypdamas čiuožia asfaltu,bet saugiai sustojam. Tuo tarpu, „šaunuolių" automobilyje užsidega mėlynos spalvos švyturėliai...Suprantam, kad įkliuvom su greičiu, tad pasiliekame pasipiktinimą tokiais pareigūnų veiksmais ir nulenkė galvas kukčiojam, prašydami dėdžių pasigailėti vargšų studentų... Išsiaiškinę ir užvaldę padėtį griežtai klausiame,kur nakvynė ir atleidę pareigūnams miname į miestą,kurio pavadinimo nepasakysiu.

Ponas_Vanagas: 12 nakties pakeliam iš miego latvišką bobutę, išsinuomojam namelį ir kuriamės. Manowar‘as ir Ponas_Vanagas dar lekia ieškoti bankomato ir vakarienės. Vienintelis veikiantis veikals (parduotuvė) - Lukoil`as. Ryjam sumuštinius ir filosofuojam iki paryčių. 300km.

Manowar: II diena. Keliuosi su lietumi. Matau,kad didieji filosofai nuo įtemptos protinės veiklos ir absento dar miega...Maunu į vietinę maximą, pusryčių ir kavos, tad kai min2xas nusileidžia į virtuve KAŽKODĖL tik su apatiniais ir motomanų bliuzonu, kava garuoja ir tepami sumuštiniai. Pagaliau atsikelia vietinės reikšmės Aristotelis ir Ciceronas, kurie suprasdami savo svarba, neskubėdami ruošiasi kelionei.Vangiai, bet nenumaldomai išvažiuojame į lietu, pagryždami įsitikinti, ar Ragana tikrai gyvena netoliese..Neklydom... Visą dieną važiuojam su lietumi, pasiekiam keltą ir Saremus su lietumi...

Pakeliui-

Čia suprantam, kad žmonių sezonas dar neprasidėjo... Einam į klubą su lietumi, grįžtam paryčiui su lietumi.. 350km.

III diena. Lietus. Vienintelė laisva pilna diena - sutariam pavažinėti po salos turistinius objektus. Lynoja lietutis, saloj žvyrkeliai.Žvyrkeliai susimaišo su dolomitu,kuris yra grindinio pagrindas.Nuo tokios masės ir mes ir baikai baltėjam.Viltis atgauti spalvas mažėja.. Min2x taria: „Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad taip važiuosiu per lietų ir džiaugsiuos gyvenimu". Aplankom malūnus, kailiniuotas karves (min2x bando jas paganyt motociklu), 21,7m metrų aukščio uolos krantą, Velnio Akies analogą (meteorito išmuštą duobę) ir bandom nubaust Kafkį tylos minute. Nepavyksta.

Grįžtam jau temstant, vietiniame Statoil mums supratingai ištiesiama pagalbos žarna, tad (NEMOKAMAI!!!!!) bandom nusiplauti baikus ir savo odinę aprangą.

Po kelių minučių, kai viskas išdžiūsta, supratom, kad nepavyko...Statom motociklus ir apžiūrėję Kurresaare pilį, bei iškėle keletą teorijų, kur į apsauginį kanalą įbėgdavo vanduo nuo jūros, bei kokias įspūdingas orgijas, tikriausiai, viduramžiais šioje pilyje rengdavo kryžiuočiai, einam valgyti paskutinės vakarienės.

Sutariam, kad šiąnakt eisim miegot anksčiau. Ponas_Vanagas ir Min2x bando nesilaikyti susitarimo, bet Kafkis greit duoda instruktažą ir Min2x pirmąkart kelionėje nusivelka rūbus prieš miegą. 100km.

IV diena. Saulė. Planas: startuojam 10 ryto, atsisveikinam su Saaremais, 11val būnam kelte.

Realybė: atsirandam kelte apie 13val, sutinkam pasipūtusį suomį su HD, kurį lydi žmona su automobiliu. 13.30 atsiduriam žemyne ir pasukam link namų. Maždaug 50km kirtus Estijos-Latvijos pasienį, Kafkis paprašo sustoti kai kirsime latvių-estų sieną - jis nori nusifotgrafuoti :)

Kertam pietus apie 18val jau Lietuvoje, kur jau ir merginos gražesnės pradėjo rodytis. Oras puikus, tėvynės laukai, lietuviški vairuotojai su VW iš pradžių praleidžiantys, o po to bandantys nudaužti. Viskas taip sava širdžiai. Atsibuciuojam ties Panevežiu.Aš be nuotykių (neskaitant furos, kurią aiškiai, motomanė Renata „Ragana GT" apvertė ant kelio,siekiant mums sutrukdyti pasiekti namus) pasiekiu Kauną...

(Toliau seka pono vanago nuomonės).

Ties Ukmerge stojam benzino, ir kapteli keli lašai. Maišiagaloj jau laukia pasitinkantys draugai, o ant mūsų nugarų pilasi lietus 2 kibirų per sekundę greičiu. Pamatom 2 vaivorykštes ir štai - mojuoja nepabijoję lietaus draugai. Tradicinis „čiliakas", aptariam kelionę ir po namus. 700km.

Išvados: gera kompanija stipresnė už lietų, Latvijoj motociklų daugiau nei tėvynėj, tėvynės merginos gražesnės nei estų, nuo estiško alaus blaivėjama, norint nevėluoti į keltą reikia prisukti akumuliatoriaus „klėmą", „A.le Coq" alus prancūziškai reiškia „gaidys", Ragana gyvena Latvijoje, Vaidas „kafkis" turi gražią grandinę....

Keliautojai - Manowar, Kafkis, Min2x, Ponas_Vanagas.