Kelionės » Aplink Juodąją jūrą 2009 IV dalis: 8-9 dienos

8 diena pilna netikėtumų

Gražiais vaizdais pasigrožėti nebuvo laiko. Pirmi kilometrai Azovo jūros pakrante ir turime 2 "batonus" prakaituotus ir dulkėtus savo kūnus ir patemptą koją. Važiuoti smėliu su tokio svorio pakrautu motociklu yra daugiau nei rizikinga. Pravažiuoti rytinę atkarpą ir nenukristi, tai daugiau loterija nei meistriškumas. Pirmas ant karšto smėlio atsidūrė Kuzavas. Nukritus jo koja atsidūrė tarp galinio motociklo rato ir atsarginio pririšto prie motociklo šono. Koja buvo stipriai užlaužta ir neaišku, kuo viskas būtų pasibaigę jei ne specialūs krosui skirti batai. Tikimės , kad patempimo skausmas praeis per artimiausias kelias dienas, kurias mes turime sustoję priverstiniam poilsiui.

Antras griuvimas teko BMW GS1200 motociklui vairuojamam Edo kartu su operatorium (Aidas). Po griuvimo liko dulkini drabuziai ir tikiuosi geri video kadrai.
Išropojus iš smėlynų netrukome pasiekti Kerčę ir šalia esantį uostą iš kurio kursuoja keltai į Rusiją. Šioje vietoje prasidėjo dienos dalis nesulyginamai sunkesne nei važiavimas per smėlynus. Kiekvieną kartą susiduriant su buku biurokratizmu reikia apsišarvuoti begaline kantrybe.
Apibendrinant Ukrainos-Rusijos sienos kirtimas užtruko beveik 7 valandas.
Ukrainos muitininkai iškratė kiekvieną daiktadėzę, kiekvieną maišą prisidengdami narkotikų ir ginklų paieškomis. Baigiant narstyti paskutini motociklą vienas pareigūnas prasitarė, kad jis ta daro ne savo noru, o yra gautas įsakymas iš „aukščiau". Tas „aukščiau" pasirodo gerokai jaunesnis pagal amžių, bet vyresnis pagal ranga vaikinukas piktas ant gyvenimo, likimo ir motociklininkų.
Persikėlus keltu į Rusijos teritoriją mūsų laukė Rusijos pareigūnai. Tiesa pastarieji buvo geranoriški ir patikrino mus labai atsainiai. Deja tai nesutrumpino sienos kirtimo laiko. Dėl transporto priemonių laikino įvežimo taisyklių ir jas lydinčio popierizmo Rusijos muitinėje užtrukome beveik tiek pat laiko, kiek ir Ukrainos. Tačiau kelionė tęsėsi 6 kilometrus iki pirmojo Rusijos keliuose sutikto kelių patrulių posto. Jame „pasisvečiavome" dar vieną valandėlę. Nors ne vienam iš mūsų nedaug truko, kad kantrybės taurė būtų perpildyta viską pavyko išspręsti net nedavus kyšio. Pastarojo gavimas ir buvo pagrindinė mūsų sulaikymo priežastis.
Pabandysiu trumpai paaiškinti situaciją su motociklų dokumentais dėl ko dažniausiai ir turime ir manau ateityje turėsime rimtų problemų su pasienio ir milicijos pareigūnais. Ramūno motociklas pirktas įmonės vardu todėl važiuojant į užsienį reikalingas įgaliojimas. Turime tokią seką: motociklo techniniame pase parašyta, kad motociklo savininkas yra „Hanza lizingas". Kadangi lizingas pakeitė pavadinimą įgaliojimas įmonei išrašytas Swedbank lizingas" vardu. Įmonė savo ruožtu išrašiusi įgaliojimą Ramūnui. Prie šitų dviejų faktų ir bando prisikabinti pareigūnai teigdami, kad perigaliojimas turi būti patvirtintas notariškai, nors nei viename dokumente to nėra parašyta. Taip pat iš mūsų pareikalavo vairuotojo pažymėjimo vertimo į rusų kalbą. Buvo pateikta tikriausiai visą gyvenimą rinkta milicijos kapitono vairuotojo pažymėjimų vertimų kolekcija. Deja šį kartą nepavyko mūsų įtikinti duoti kyšį. Mums davė suprasti, kad ateityje taip pat turėsime problemų.
Problemų mes turime ir nemažų, bet tai jau nesusiję su pareigūnais. Pradėjo kaukti BMW GS1200 galinis guolis. Pradinė problema galinio tilto riebokšlio nesandarumas, ko pasekoje tepalais apsinešė galinio rato stabdžių diskas. Tai buvo pastebėta dar septintą dieną. Teko sosti ant kelio ir bandyti suremontuoti motociklą. Deja to padaryti lauko sąlygomis nepasisekė. Teko kelionę tęsti be galinių stabdžių. Važiuoti ekipažui su motociklu ir kroviniu sveriančiu per penkis šimtus kilogramų stabdant tik priekiniu ratu yra labai pavojinga. Pašalinis garsas sparčiai progresavo todėl buvo nuspręsta stoti nakvynei ir pernakvojus ardyti galinį BMW tiltą. Po visų muitininkų ir milicijos pareigūnų „glamonių" kelionė tesėsi jau naktį. Nuo pusryčių nieko nevalgę, alkani ir pervargę nusprendėm nakvoti kuriame nors viešbutuke. Artimiausias didesnis miestas - Anapa. Jos link ir patraukėme.
Toliau įvykiai klostėsi sunkiai prognozuojama linkme. Mus pasivijo Ford markės automobilis. Įjungęs avarinį signalą ir modamas ranka pradėjo mus stabdyti. Pasitarę nusprendėme sustoti. Pasirodo vairuotojas yra žinomas baikeris iš Gelendžik kurortinio miesto. Paklausė ar nereikia kokios pagalbos. Papasakojus visą mūsų situaciją ėmėsi organizuoti mums pagalbą. Persėdau į jo automobilį palengvindamas Edo motociklą. Važiavome vietines reikšmės keliukais taip aplenkdami 3 milicijos postus. Deja dviejų postu apvažiuoti nėra kaip todėl pabandėme važiuoti pro juos. Pirmajame visi buvo užsiėmę ir neatkreipė į mus dėmesio. Privažiavus antrąjį pareigūno nurodymu teko stoti. Ir vėl mūsų gelbėtojas padėjo mums. Tarstelėjus keletą žodelių pareigūnui šis mus paleido. Pasirodo jo pravardė „advokatas" tiesiogiai susijusi su jo darbu. Padėjo pažintys ir užimamos pareigos, kaip paaiškino vėliau čia tai yra labai svarbu. Jei tu esi paprastas žmogelis be pinigų baudos ar kyšio pavidale išsisukti nepavyks. Pagaliau mes pasiekėm miestą Gelendžik, kurio prieigose parašyta „GOROD TVOJEI MEČTY" (tavo svajonių miestas). Pakeliui Dima ( toks advokato vardas) perskambino kelis pažystamus ir susitarė dėl mūsų nakvynės, bet prieš važiuojant į namus užsukome pavakarieniauti i jo rekomenduota kavinukę dirbančia iki pirmos valandos. Vakarienei turime laiko vieną valandą. Bandant atspėti tolimesnius įvykius dauguma pasakytu, kad mes sėkmingai pavalgėme ir nuėjome miegoti ... klystate! Baigiant valgyti skanų plovą už mūsų nugarų užgrojo muzika ir salėje, kurioje vakarieniavom tik mes su Dima ir jo žmona, pasirodė muzikantai lydimi poros žmonių. Abu geri Dimos pazystami. Taip pat baikeriai. Vėliau prie mūsų prisijungė dar keletas vietinių baikerių. Vakarienė užsitęsė ir baigėsi gerokai vėliau nei oficialus kavinės darbo laikas.

Mes randamės:

N 44 34.751
E 038 04.670
Aukštis virš jūros lygio 80 metrų
Temperatūra +14 (dieną +23)
8 dieną įveikta 289 km

9 diena. Nežinia ir nerimas   

Devintąją ekspedicijos dieną praleidome ardydami Edo BMW. Preskonferencijos metu Ramūnas užsiminė, kad labiausiai nerimauja dėl naujų motociklų. Jo nerimas buvo pagristas. Išardzius BMW galinį tiltą Dimos suteiktame garaže paaiškėjo, kad subyrėjęs galinio rato guolis bei pažeisti riebokšliai. Sekmadienis yra ne darbo diena, tačiau neįkainuojama Dimos pagalba buvo sudarytos visos sąlygos remontui. „Reikia parduotuvės? Bus atidaryta“.  Nesvarbu, kad šiandien sekmadienis , keletą skambučių ir parduotuvė dirba. Tačiau ne viskas taip paprasta. Rasti detalių kurortiniame mieste motociklui, kuriais čia nevažinėja neįmanomas dalykas. Vietiniai baikeriai mieliau renkasi čioperius. Teks laukti pirmadienio ir bandyti greituoju paštu atsisiusti guolį ir riebokšlius tiesiai iš Vokietijos. Tikėtina, kad Lietuvoje jų taip pat nėra. Negavus reikiamų dalių ir nesutaisius motociklo deja gali tekti ekspediciją nutraukti.

Mes randamės:

N 44 34.751
E 038 04.670
Aukštis virš jūros lygio 80 metrų
Temperatūra: oro  +24, vandens +20
9 dieną įveikta 0 km (remontas)