Kelionės » Aplink Juodąją jūrą 2009 VII dalis: 14-15 dienos

        Ryte leidome sau šiek tiek pasivartyti minkštose lovose, kurias gavome, vakar sutikto baikerio iš Lietuvos, viešbutyje. Stasys mus sutiko labai šiltai ir draugiškai. Pats buvo nustebęs pamatęs mus stovinčius prie parduotuvės netoli Rusijos-Abchazijos sienos. Užkandę skanios, jo brolio virtos vištienos sriubos ir paragavę Stasio daryto vynuogių vyno dar ilgai šnekučiavomės įvairiomis temomis.

Atsikėlę susiruošėme labai greitai ir pajudėjome link Sočio tarptautinio jūrų uosto. Keltų grafikas nėra reguliarus ir keltai plaukia tada, kada prisipildo keleivių ir krovinių. Tikėtina, kad keltas išplauks šiandien. Krovimas į keltą prasideda 18 valandą. Pasak uosto darbuotojų kelionės trukmė apie 12 valandų. Žmonės norintys iš šių kraštų patekti i Turkiją ar Gruziją keliais nuvykti ten negali. Tuo naudojasi keltų kompanijos pabranginusios bilietus. Persikelti iš Sočio į Trabzoną mums kainuos 52000 Rusijos rublių.
Visa diena prabėgo prie uosto vartų laukiant kol prasidės laipinimas į keltą. Pasikeisdami budėjome prie motociklų, kai tuo tarpu kiti galėjo papietauti, išsimaudyti ar pasižvalgyti po apylinkes. 18 valandą turėjęs prasidėti laipinimas į keltą vėlavo beveik 3 valandas. Dar pusantros valandos užtruko muitinės formalumai. Sudaryti įspūdį, kad pareigūnų darbas yra labai svarbus ir reikalingas įprastas dalykas. Tad muitinėje laukėm jau atsipalaidavę. Belaukiant kol mus įleis į keltą pro išlaipinimo vartus pasirodė du motociklininkai. Pabendravus su jais sužinojome, kad tai Izraelio piliečiai. Jų planuojamos kelionės trukmė trys mėnesiai. Kelionės metu kolegos iš Izraelio planuoja įveikti 22000 kilometrų. Jų maršrutas driekiasi iš Izraelio per Kaukazą, Krymą, Kijevą, Maskvą, Murmanską, Norvegija, Vokietija ir toliau į pietus per Graikija link namų. Apsikeitę tolimesnei kelionei reikalinga informacija ir sulaukę savo eiles pagaliau pasiekėme kelta. Keltas pusiau krovininis ir pagrindinė jo užduotis vežti vaisius iš Trabzono į Soči. Link Turkijos krantų be mūsų dar keliauja du automobiliai ir apie 40 žmonių iš kuriu didesnė dalis - merginos. Prieš sėdant į keltą pareigūnai mus įspėjo, kad jei merginos rodo daug dėmesio tai ne todėl, kad mes labai šaunūs, o todėl, kad tiesiog toks jų darbas.
Sulaukėme 12 valandos, nes prasidėjo nauja diena ir galėjome oficialiai pasveikinti Kuzavą su gimtadieniu. Kukliai paminėję šią progą susirangėme ankštose lovose ir smagiai siūbuojant laivui užmigome. O penkioliktos mūsų ekspedicijos dienos rytas mus pasitiko šalia Turkijos krantų.

Akimirka Turkijoje ir mes jau Gruzijoje.

Prisišvartavę Trabzon uoste atsidūrėme Turkijos teritorijoje. Muitinės procedūros praėjo sklandžiai neskaitant vieno bandymo pasipelnyti. Muitinės darbuotojai besibaigiant dokumentų tvarkymui pareikalavo po 20 USD nuo kiekvieno motociklo. Prisidengdami mistiniu tranzitiniu mokesčiu reikalavo 100 dolerių. Mes „geranoriškai"sutikome mokėti, bet pareikalavome dokumento patvirtinančio mokėjimo faktą. Suma nuo 100 sumažėjo iki 50 USD. Dar po kurio laiko teisinantis, kad nėra buhalterio, kuris galėtų išrašyti kokį nors dokumentą, buvome paleisti iš uosto.
Turkija pravažiavome šiaurinę pakrante. Keliai idealūs. Stabtelėjome pakelės miestelyje vietiniame turguje. Nusipirkom ir vietoje suvalgėm arbūzą. Dar po valandėlės teko stoti užkasti rimčiau. Visi buvome maloniai nustebinti paprastos vietinės kavinės paruošto maisto skoniu ir kokybe. Turkija pralėkėm beveik nesižvalgydami, nes paviešėjus Gruzijoje mes dar grįšime į šią šalį.
Turkijos-Gruzijos sienos kirtimui sugaišome apie puse valandos. Ir tai didesnę laiko dalį stovėjome eilėje. Gruzijos muitininkai pasitiko mus su šypsenomis ir net nežvilgtelėjo į mūsų bagažą. Jau vakarėjant stabtelėjome Batumi miestelyje nusipirkti valgyti. Visa ekspedicija buvome pasveikinti , apkabinti ir išbučiuoti. Visi draugai ir broliai. Tiesa eismas nedaug tesiskiria nuo pasakojimo apie džigitus važiuojančius degant raudonam šviesoforo signalui. Važiuoti išties pavojinga. Buvo nuspręsta nakvoti Ureki miestelio apylinkėse. Savo tikslą pasiekėme jau gerokai sutemus. Ši vieta buvo pasirinkta dėl čia esančių magnetinio smėlio paplūdimių. Šiose apylinkėse kompasai neveikia dėl stipraus magnetinio lauko. Tokie paplūdimiai pasaulyje yra tik du. Vienas jų Gruzijoje, kitas Kuboje.
Beieškant, kur pasistatyti palapine privažiavome betoninę tvorą su vartais. Už vartų matosi pievelė ir kelios šviečiančios lempos. Nuspręsta paklausti ar negalima būtų pasistatyti palapines aptvertoje teritorijoje. Atsakymo paieškos į šį klausimą mus supažindino su gruzinais, kurie nakvynei mums suteikė teritorijoje esanti viena iš dvidešimties namukų ir pavaišino namine vynuogių degtine. Po poros taurelių išgirdome pasakojimą apie tai, kad svečiavosi prancūzų porelė keliavusi dviračiais aplink pasaulį ir ketinusi sustoti vienai dienai. Išvažiavo jie po penkių parų, nors kaip teigia mūsų naujieji draugai susikalbėti galėjo tik rankų pagalbą. Ryt tikimės pasiekti Tbilisį :)

Mes randamės:

N 42 00.966
E 041 45.349
Aukštis virš jūros lygio 21 metrai
Temperatūra: oro +22
15 dieną įveikta 289 km