Kelionės » Aplink Juodąją jūrą 2009 IX dalis: 20-24 dienos

Rytas mus pasitiko su saule danguje. Iki Kutaisi miesto apie 80 kilometrų. Kelias artėjant link miesto gerėja sulig kiekvienu kilometru ir šį atstumą įveikiam per dvi valandas. Pusryčiai žmonėms ir plieniniams mūsų žirgams. Gruzijoje neveikia duomenų perdavimo paslauga todėl negalim operatyviai išsiusti informacijos ką mes iki šiol sėkmingai darėme Teledemos pagalba.

Pildantis kurą degalinėje vietinės mokyklos direktorius internetą mums suorganizavo pačioje degalinėje.
Besinaudojant internetu, tarp degalinės patalpose esančių žmonių, kilo audringos diskusijos. Įspūdis toks, kad tuojau kils muštynės. Paklausiau vietinio darbuotojo dėl ko kilo ginčas. Taiki diskusija kilusi tarp degalinės savininko ir Kutaisi futbolo klubo savininko dėl žaidėjų, kurie turėtų žaisti šios dienos futbolo varžybose. Pietietiškas temperamentas liejasi per kraštus. Tolimesnis mūsų maršrutas driekiasi link sostinės. Kelias nėra blogas, bet vairavimo kultūra labai specifinė. Daugelis motociklo nepripažįsta, kaip lygiavertės transporto priemonės. Kita dalis nepripažįsta visai jokių transporto priemonių. Kokiu būdų kartais pavyksta išvengti eismo įvykio sunku suvokti. Pakeliui stabtelim Gori mieste apstatytame naujais namukų kvartalais, kuriuose įsikūrę pabėgėliai. Aplankom Stalino muziejų. Muziejus sukelia daug juoko, bet visi sutinkam, kad jei Stalinas būtų lietuvis dauguma jį taip pat aukštintu nežiūrint į prieštaringai vertinamus jo veiksmus.
Vakarėjant pasiekiame Tbilisį. Patekus į transporto kamščius užverda Kuzavo motociklo aušinimo skystis. Problema neveikiančiame ventiliatoriuje, kuris nukentėjo paskutinio kritimo metu įveikiant kalnų upelį. Sostinėje mus maloniai priima į svečius ir apnakvindina čia gyvenanti lietuvaitė Viktorija ir jos vyras Onik. Jų namas stovi vos šimtas metrų nuo prezidentūros. Po skanios ir sočios vakarienės mes iki vėlyvos nakties vaikštinėjame Tbilisi senamiesčio gatvelėmis klausydami Onik istorinių pasakojimų apie šį grąžų miestą.

Mes randamės:

N 41 41.656
E 44 48.710
Aukštis virš jūros lygio 435 metrai
Temperatūra: +33
20 dieną įveikta 322 km

Mes jau beveik Turkijoje

Dvidešimt pirmos ekspedicijos aplink juodąją dienos ryta Tbilisyje aplankėm vietinę lietuvių bendruomenę ir susipažinom su suvenyrų asortimentu. Apie pietus toliau turėjusi pajudėti ekspedicija vėl užstrigo dėl motociklo gedimo. Įtarimų sukėlė pašalinis garsas sklindantis iš BMW GS1200 galinio tilto. Išradžius paaiškėjo, kad atsilaisvino galinio tilto stebulė. Pasikonsultavus su Krasta Auto specialistais gedimą laikinai pašalinome. Manoma, kad tai gali būti pirmojo gedimo tęsinys. Tikimės, kad motociklas atlaikys iki kelionės pabaigos, kuriai pasibaigus Krasta Auto pažadėjo pakeisti visą mazgą. Siekiant maksimaliai sumažinti apkrovas pažeistam galiniam tiltui m motociklas toliau tęsia kelionę be jokio krovinio vien tik su vairuotoju.
Iš Gruzijos sostinės išvykom apie 20 valandą ir Juodosios jūros pakrantę pasiekėm jau naktį. Sutemus motociklininkų koloną sustabdė policijos patrulis pasiteiravęs ar neturim jokių problemų pasižymėjęs mūsų pavardes palinkėjo gero kelio. Artėjant prie jūros policijos akivaizdžiai daugėja. Prieš dieną Zugdidi mieste įvykdytas teroristinis aktas. Susprogdinus geležinkelį šį kartą aukų apvyko išvengti. Mieste kurį pravažiavome prieš kelias dienas pasak vietinių kiekvieną dieną pagrobiamas žmogus siekiant gauti išpirka. Naktį saugiai praleidome svetingojo mūsų draugo Goča prižiūrimoje stovykloje šalia magnetinio pliažo.

Mes randamės:

N 42 00.966
E 041 45.349
Aukštis virš jūros lygio 21 metrai
Temperatūra: +32
21 dieną įveikta 361 km

Ureki-Hopa-Borcka-Artvyn-nakvyne

Ryte dar kartą atsisveikinę su Goča patraukėme link Turkijos. Batumyje pamatėme pirmą autoįvykį per visa mūsų buvimo Gruzijoje laiką. Taip pat mus nustebino policijos pareigūnas patruliuojantis su Yamaha motociklu. Jei tikėti jo žodžiais visoje Gruzijoje jų yra penki vienetai. Gruzijos-Turkijos sienos kirtimas užėmė ne daugiau nei 20 minučių. Atsisveikinę su saulėtąją Gruzija ir įvažiavę į Turkiją iškart pasukome į kalnus.
Saulėta Turkija, tik kelionių organizatorių kataloguose. Mums ji visai nepasirodė saulėta. Kol kas visą buvimo laiką šioje šalyje pliaupia lietus. Kartasi stiprus, kartais dulksna, bet saulės nematyti. Dėl šlapios dangos kelias labai slidus. Spidometro rodykle retai pakyla aukščiau 60km\h atžymos. Slidinėja ir turkų vairuojami automobiliai. Važiuojant kalnų serpentinais pakanka vieno neatsargaus akseleratoriaus ar stabdžių spustelėjimo ir gali atsidurti ant žemės.
Paskanavę turkiškų patiekalų pradėjome dairytis vietos nakvynei. Pražvalgę kelis kalnų keliukus pasirinkome vieną einantį palei upę. Pavažiavus tolėliau užtvėrę stovi du sunkvežimiai. Vietiniai kaimo gyventojai iš vieno į kitą perkrauna vaisius. Toliau kelio nėra, o ieškoti kitos nakvynės vietos nebėra jėgų. Netoliese esančios sodybos pievelėje ir įsikūrėme gavus šeimininkų leidimą. Apžiūrėjus busimą nakvynės vietą kilo idėja nusipirkti arbūzą vakarienei iš vietinių gyventojų perkraunančiu vaisius. Susikalbėti pavyko tik gestų pagalba, bet arbūzą gavome dovanų. Kukliomis mūsų turkų kalbos žiniomis nepavyko vietinių gyventojų įtykinti priimti nors vieną Turkijos lyrą. Suvalgius arbūzą buvo nuspręsta tapti vegetarais ir valgyti tik vaisius. Manau svajonės baigsis pamačius artimiausią kebabinę.

Mes randamės:

N 41 09.638
E 041 58.349
Aukštis virš jūros lygio 294 metrai
Temperatūra: +25
22 dieną įveikta 189 km

Saulėtoje Turkijoje truputėlį būna šalta :)

Kaip jau įprasta pastarosiomis dienomis rytas mus pasitinka šviečiant saulei, o po pietų prapliumpa lietus. Atsisveikinę su svetingaisiais turkais, kurie pusryčiams mums atnešė agurkų, patraukiame toliau savo keliais. Pavažiavus apie pusvalandį teko stoti. Kelią užvertusi griūtis. Kelio darbuotojas pirštais parodė, kad teks laukti 10. Minučių ar valandų neaišku. Tikimės, kad minučių tad laukiam toliau. Po pusvalandžio signalas leidžiantis judėti toliau gautas. Sėdame ant motociklų ir skaisčiai šviečiant saulei važiuojame vaizdingais kalnų tarpekliais palei sraunią kalnų upę. Vakar dienos liūtis sukėlė daug nuošliaužų ir griūčių. Vienoje atkarpoje pravažiuoti neįmanoma. Kelias uždarytas ir tikėtina, kad ilgam. Šią nuošliaužą reikia aplenkti piemenų keliukais arba daryti kelių šimtų kilometrų ratą. Važiuodami kalnų keteromis aptinkame didžiules bičių fermas. Gruzijoje matytų kalnų karvių čia beveik nematyti. Augmenija pakankamai skurdi. 2000 metrų aukštyje pavasaris ką tik prasidėjo todėl pievose gausybė žiedų.
Po pietų oras pradeda vėsti ir horizonte pasirodo tamsūs audros debesys. Mes sparčiai artėjame link jų ir po valandėlės gauname stiproko lietaus dozę. Jau vakar minėjau, kad Turkijos kalnų keliai lyjant lietui labai slidūs. Policijos suvestinėse nuskambėtu frazė: „nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs motociklo...". Važiavom asfaltuotu dviračio takelio pločio keliuku. Vietomis ant dangos likusi tik smala apsinešusi dulkėmis slidumu prilygstanti ledui. Slystelėjo galinis Ramūno motociklo ratas ir mes dviese čiuožiame šalia motociklo. Specialios aprangos ir šalmų dėka rimtų sužeidimų pavyko išvengti. Atsipirkome patempimais ir sumušimais. Pasak Ramūno Turkijos asfaltas sunkiau prognozuojamas nei Lietuviška bekelė.
Toliau važiuoti darosi pavojinga todėl pradedam darytis vietos nakvynei. Kaip tampa mums įprasta vietą randame vaizdingoje vietoje. Upės kilpoje esančiame slėnyje apsistojame vietiniame slėnyje ar parkelyje. Šalia įstaiga panaši į visų užmirštą kavinukę. Suvalgę turkų sugautus ir iškeptus upėtakius sugulame į šiltus savo guolius.

Mes randamės:

N 40 05.507
E 039 28.379
Aukštis virš jūros lygio 1443 metrai
Temperatūra: nuo +12 iki +32
23 dieną įveikta 358 km

Šalta

Dvidešimt ketvirta ekspedicijos diena prasidėjo įprastai. Atsikėlus ir papusryčiavus išardome palapines ir pajudame toliau. Rytas nors ir ne saulėtas, bet nėra labai šaltas. Vėliau įsišviečia saulutė ir oro temperatūra pakyla iki 29 laipsnių šilumos. Ryte priimta sprendimą nuvažiuoti ne mažiau nei 400 km. koreguoja siauri, statūs serpentinai ir vietomis akmenimis užverstas ir dar iki galo nenuvalytas kelias. Maršrutas driekiasi vaizdingais kanjonais, slėniais ir kalnų viršūnėse vingiuojančiais takeliais. Per dieną įveikto kelio peraukštėjimas virš dviejų kilometrų.
Vakarėjant pradėjus dairytis vietos nakvynei dangaus pakraštyje pasirodo nieko gero nežadantys juodi audros debesys. Jaučiamas fizinis ir psichologinis nuovargis, todėl dienai artėjant link pabaigos vis dažnesni nesutarimai įvairiausiais klausimais. Kyla vidinė įtampa, kuria kol kas pavyksta valdyti. Sutartinai išrinkta nakvynės vieta viename iš kalnų šlaitų esanti pieva. Tokių pievų šiandieną teko pravažiuoti ne vieną dešimtį. Daugelyje jų ganosi avių bandos prižiūrimos piemenų ir keturkojų draugų. Vyraujanti šunų veislė - Kaukazo aviganis. Gyvulius dažniausiai gano 12-14 metų vaikai. Vyresnio amžiaus žmonių prie bandos retai sutiksi.
Pasistačius palapines ir pavakarieniavus juodas debesis užslinko virš mūsų. Po truputi pradeda lašnoti lietus. Tenka skubiai lysti į savo laikinus namus. Dangų plėšo žaibai tačiau nuovargis ima viršų ir kartais tarp griaustinio dundėjimo pasigirsta ramus ir tolygus knarkimas.
Ryt ryte mūsų ekspedicija palieka vienas iš dalyvių. Atsiskyręs nuo grupės jis tiesiausiu keliu bandys vienas pasiekti Lietuvą.

Mes randamės:

N 39 11.567
E 038 13.878
Aukštis virš jūros lygio 1306 metrai
Temperatūra: nuo +12 iki +29
24 dieną įveikta 331 km