Kelionės » Aplink Juodąją jūrą 2009 X dalis: 25-26-27 diena (papildyta)

Naktį praūžusios audros ryte kaip nebūta. Tekant saulei mus pažadino jau kelionei susiruošęs Rimas. Skubiai atsisveikinęs paliko mus ruoštis toliau, o pats trumpiausiu arba greičiausiu keliu patraukė atgal į Lietuvą. Sprendimas atsiskirti nuo grupės buvo priimtas gavus žinią apie sūnaus sveikatos būklę.

Buvo svarstomi keli grįžimo būdai tarp kurių ir skrydis iš Stambulo. Pasirinktas nors ir ne greičiausias, bet paprasčiausias būdas. Kelią nuo vidurio Turkijos iki namų Kuzavas tikisi įveikti per 4-6 dienas. Kiekvieną vakarą turėtume gauti informacija apie jo nakvynės vietą. Ekspedicija liko be mechaniko. Belieka tikėtis, kad rimtų gedimų pavyks išvengti.
Dvidešimt penktą ekspedicijos dieną mūsų kelionė toliau tęsėsi 1500-2000 metrų aukštyje. Temperatūra net šviečiant saulei nepakilo aukščiau 12 laipsnių šilumos. Po pietų eilinį kartą gavome šalto lietaus dozę. Kalnai po truputi žemėja, bet augmenija skurdėja. Artėjant prieš Kayseri miestelį mus pasitinka vietinis motomanas - Sami. Miestelis sąlyginis apibūdinimas nes Kayseri gyvena beveik vienas milijonas gyventojų. Miestas labai naujas ir greitai besiplečiantis. Gatvėse tvarkinga ir švaru. Jei nežinotum , kad tai Turkija galima būtų pagalvoti, kad tai europietiškas miestas su rytietiškais motyvais. Musulmoniškame mieste dvi krikščionių bažnyčios. Su Sami susitikome ne atsitiktinai. Dar prieš kelionę su naujuoju mūsų draugu teko bendrauti internetu. Iš jo gavome daugybę patarimų apie maršruto planavimą Turkijoje ir lankytinas vietas. Sami mielai priėmė į savo namus. Šiandieną nukėlė visus darbinius susitikimus ir išsiuntė žmoną su trimis vaikais pas gimines. Kaip pats teigia, kad būtų vietos, kur mums nakvoti. Išsimaudę ir išsiskalbę drabužius išvažiavome pasivažinėti po miestą ir įvertinti vietinės virtuvės. Grįžtant namo stabtelėjome nusipirkti arbūzų. Sužavėjo pats pirkimo procesas. Kol mes svarstėme kelis pirkti, pardavėjas suraikė ir sumaitino mums du didelius ir sultingus arbūzus ir vieną melioną. Nors ir prisipirkome skanių vaisių, dėl vietos stokos mūsų skrandžiuose, juos teks suvartoti ryt.
Gauta žinia, kad šiandien per 16 valandų Rimui pavyko įveikti 1300 kilometrų. 22val. 30min. jis jau buvo už Stambulo ir ieškojo vietos nakvynei.

Pirma diena po ilgokos pertraukos, kai beveik nuo pat ryto mus lepina saulė. Pabudę gavome labai skanius pusryčius. Mūsų draugas paruošė tikrą puotą išlydėtuvėms. Su daržovėmis keptas kiaušinis, šviežiai kepta duona, naminis sviestas, naminis medus, žmonos virta braškių uogienė, skaniausios Turkijoje alyvuogės ir kitokios gėrybės. Išsimiegoję, švarūs ir geros nuotaikos atsisveikinę su Sami Palta patraukėme toliau link Ankaros. Pakeliui nepaliaudami grožėtis Kapadokija.
Nuostabūs vaizdai susiformavo prieš milijoną metų. Kai šiame regione buvo aktyvūs vulkanai, tekanti lava užliejo didelį plotą, taip suformavo plynaukštę. Ši plynaukštė yra sudaryta iš klintinio tufo, retai sutinkamo bazalto. Visa tai ir yra Kapadokijos susiformavimo pagrindas. Vykstant erozijai formavosi  kitoks vaizdas. Klintinis tufas byrėjo, bazaltas dūlėjo - taip susiformavo įdomios stulpinės ar piramidės formos uolos, kurios turi lyg ir tamsią kepurėlę, vėjas jas "nušlifavo", suapvalino. Šis erozijos procesas vyksta ir dabar.
Pasigrožėjus „kosminiais" Kapadokijos vaizdais priartėjome prie Turkijos sostinės -Ankaros. Toliau mūsų kelias driekiasi urbanizuotomis vietovėmis todėl atkarpą iki Juodosios jūros pravažiavome magistrale ir per dvidešimt šeštą dieną įveikėme virš 700 kilometrų. Stovyklavietę įsikūrėme per 10 metrų nuo jūros kranto.
Naujausiomis žiniomis iš Rimo iki nakvynės vietos pirmąją diena pavyko nuvažiuoti 1400 kilometrų. Šiandien pavyko įveikti dar 700 kilometrų.

Mes randamės:

N 41 05.963
E 031 13.527
Aukštis virš jūros lygio 1 metras
Temperatūra: +25
26 dieną įveikta 728 km

Važiuojant pakrante link Stambulo vaizdai nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos. Kaimeliai sekantys vienas po kito nelabai tvarkingi. Žmonės gyvena pakankamai vargingai. Pagrindinė auginama kultūra - riešutmedžiai. Artėjant prie Stambulo vaizdai keičiasi. Daugėja komercinių pastatų ir gamyklų. Prasideda nesibaigiantys transporto kamščiai. Pilnai pakrautas motociklas sudaro apie dvi trečiąsias automobilio pločio todėl retai kada gali judėti tarp automobilių. Vietiniai motociklistai ir mopedų vairuotojai nardo tarp automobilių, kaip žuvys.
Jei nėra spūsties transporto priemonių judėjimo greitis gerokai viršija toje vietoje leistiną. Vairuotojai važiuoja labai pavojingai, dažnai „pakirtinėja". Su žodeliais oi, ai, važiuok, greičiau, kur lendi ir visais keiksmažodžiais naudojamas garsinis signalas. Stambule gyvena apie 18 milijonų žmonių. Tai dvigubai daugiau nei Ankaroje. Šešios Lietuvos „sutalpintos" į 100 kilometrų besitęsiantį miestą. Šį kartą įsikūrėme hostelyje pačiame Stambulo centre, nes ketiname bent vieną dieną praleisti šiame gražiame mieste. Aplankyti turkiškas pirtis, turgų ir kitas žymiausias prekybinio miesto vietas.
Bevaikščiojant senamiesčio gatvelėmis ir ieškant, kur užkasti mus užkalbino vienos kavinės darbuotojas. Pokalbio eigoje paaiškėjo, kad jis vedęs lietuvaitę. Prie mūsų pokalbio prisijungė ir jo žmona Laura. Vakarienės vieta pasirinkta. Pavalgėm labai skaniai, o Laurai pasakojant apie Stambulą ir Turkija laikas neprailgo.

Mes randamės:

N 41 00.256
E 028 58.524
Aukštis virš jūros lygio 47 metrai
Temperatūra: +30
27 dieną įveikta 298 km