Motociklizmas » Keli paprasti ir veiksmingi būdai padedantys greitai teršti gamtą

| 2009-09-02 | 35 koment.

Kaip teršti aplinką, manau, visi labai gerai išmanome. Turime daug susiformavusių įpročių - nuo saldainių popieriaus numetimo ant žemės iki atliekų išpylimo į vandens telkinį. Tik prieš gerą dešimtmetį pradėta atvirai kalbėti apie ekologiją. Pastaraisiais metais gamtos taršos klausimas keliamas visame pasaulyje. Aiškinti kodėl, turbūt nereikia. Panagrinėkime vieną iš gamtos taršos būdų - atidirbto tepalo atsikratymo būdus.

Tepalai yra įprastas reiškinys mūsų gyvenime - jie yra reikalingi variklių funkcionavimui. ES gyventojai per 2003 metus sunaudoto per 4, 4 mln. tonų variklinės alyvos. Praėjus tam tikram laikui alyvą būtina keisti.
O ką mes darome su atidirbusį tepalu? Atliekų tvarkymo problema, palyginus su vandens tvarkymo problemomis, yra gana naujas reiškinys. Deja, dėl menko visuomenės informavimo ne visi žmonės žino, kaip teisingai reikia rūšiuoti atliekas.
Atlikome apklausą, kurioje dalyvavo 50 Lietuvos piliečių, kurie vairuoja motorines transporto priemones. Susumavus rezultatus išskyrėme penkis labiausiai paplitusius nereikalingo skysčio atsikratymo būdus.
Pusė apklaustųjų nežinojo kur dėti naudotus tepalus, todėl supilsto į tuščias plastikinę tarą ir saugo garažų lentynose. 10 proc. apklaustųjų priduoda tepalus į tepalų perdirbimo įmones. Apie 12 proc. žmonių tepalus sudegina. Likusieji supila į lietaus kanalizaciją, laisto žolytę ar tiesiog išpila į šiukšlių konteinerį. Išsamiau panagrinėkime kiekvieną tepalo atsikratymo situaciją.

Laikymas tuščioje plastikinėje taroje garaže

Plastiko irimo laikotarpis trunka iki 200 metų, tad skystis gali būti laikomas pakankmai ilgai, kol surandama tepalų perdirbimo įmonė.. Pagal LR įstatymus įmonės, kurios naudoja alyvą, privalo laikytis atliekų tvarkymo taisyklių. Viena iš taisyklių - draudžiama perduoti alyvų atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų.

Deginimas krosnelėse

Gerai paruoštose krosnelėse, kurios yra specialiai sukurtos tepalo sudeginimui, yra įrengti specialūs oro filtrai, kurie filtruoja smalkes. Deja, vis dar paplitusios savadarbės krosnelės, kur auksarankiai meistrai ne itin rūpinasi išmetamųjų dujų į aplinką filtravimu.
Degdamas skystis išskiria anglies dvideginį ir vandenį, o tepale likusios variklio dalelės degdamos sudaro smalkes, kurios patenka i orą. Dėl smalkių susidaro smogas, padidėja bendrasis dulkėtumas. Užterštame ore augalams sunkiau vykdyti gyvybiškai svarbias funkcijas, dėl to trumpėja augalų gyvavimo laikas. Esant saulėtam orui, atmosferoje esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, dėl to vyksta įvairios fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Be to, šių reakcijų metu susidaro ozonas ir kitos nuodingos medžiagos.

Lietaus kanalizacija

Tai pats kenksmingiausias, labiausiai gamtą žalojantis nereikalingo skysčio atsikratymo būdas. Patekęs į vandenį tepalas padengia paviršių orui nepralaidžia plėvele. Vandenyje pradeda mažėti deguonies. Žuvys ir kiti vandens gyvūnai pradeda dusti. Susimaišęs su vandeniu tepalas sudaro emulsiją. Jei į gyvūno organizmą patenka užterštas vanduo, užkemšami kvėpavimo organai.
Vandenyje, kuris užterštas naftos produktais, gyvenančių gyvūnų odos paviršius pasidengia orui nepraleidžiu sluoksniu. Jei naftos produktai nepašalinami operatyviai, gyvūnas per keletą dienų numiršta.
Kai tokiame vandenyje kaupiasi dar daugiau maisto medžiagų (kalbame apie taršą), ima sparčiai daugintis mikrodumbliai - fitoplanktonas. Vandens paviršiuje susidaro plėvelė, vandens pralaidumas šviesai sumažėja, fotosintezė nenutrūksta, tačiau ima kisti vandens produktyvumas. Taip pat kinta gamintojų ir vartotojų rūšių sudėtis, jų kiekis, biomasės dydis. Prasideda taip vadinamas vandens „žydėjimas".

Atviras išpylimas į gruntą

Tai nėra pats geriausias būdas atsikratyti atidirbusiais tepalais. Toje vietoje visas žemės plotas ir augantys augalai padengiami orui nepralaidžia plėvele.
Pati žemė skaido skystį atlikdama tikrą filtravimo vaidmenį. Reikia nepamiršti, jog skystis skverbiasi gilyn ir tam tikra dalis gali patekti į gruntinius vandenis. Lietuvos gruntinių vandenų klodai yra labai dideli, todėl didžioji dalis Lietuvos gyventojų geria gręžinių vandenį. Per žemę į vandenį patekusios įvairios priemaišos gali ne tik prisotinti vandenį mineralais, bet ir užteršti jį.
Didžioji Lietuvos gyventojų dalis buityje naudoja tik požeminį vandenį. Tai bene svarbiausias Lietuvos žemės gelmių turtas, be kurio Lietuvos ūkį ir visuomenės gyvenimą būtų sunku įsivaizduoti. Patekę į vandeningus sluoksnius, kartu su požeminiu vandeniu tepalai migruoja ir sklaidosi iškrovos zonų - upių, ežerų link. Jau nebūtina priminti, kad tokį vandenį geria ne tik gyvūnai, užterštas vanduo šaknimis patenka ir į augalus.
Vienas žmogus, išpylęs pora litrų tepalo didelės žalos nepadarys, tačiau pabandykite įsivaizduoti, kai pavasarį prasideda tepalų keitimo sezonas ir jeigu 5 000 motociklistų pasikeitę tepalus juos išpiltų ant žemės (motociklą pilama 2-2,5 l tepalo). Vadinasi, pavasarį į žemės gruntą patektų apie 12 000 l atidirbusio tepalo. Prie šio didelio skaičiaus reikėtų pridėti ir kitų, kurie perka tepalus ir netinkamai atsikrato pasenusiu, skaičių. Gautume dar įspūdingesnį, žemės gruntą teršiančio skysčio skaičių.

Išpylimas į konteinerį

Tai labai paprastas būdas atsikratyti tepalo tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, kur esti daug šiukšlių konteinerių. Toks nereikalingų tepalų atskiratymas yra geresnis, nei atskiratymas gamtoje, nes toksinės medžiagos koncentruojasi vienoje vietoje - sąvartyne. Tačiau reikia nepamiršti, kad tepalai yra priskiriami prie pavojingų buitinių atliekų, kurios privalo būti tinkamai rūšiuojamos.

Šios dienos situacija

Šiandien gruntinis - pirmojo nuo žemės vandeningo sluoksnio - vanduo jau užterštas beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Naftos produktais užteršto grunto kiekis Lietuvoje skaičiuojamas iki 8, 5 tūkst. tonų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus.
Šiandien dauguma pripažįsta, jog atliekų rūšiavimas yra itin svarbus dalykas. Gal pagaliau atėjo laikas pradėti domėtis atliekų rūšiavimu ir jas rūšiuoti taip, kaip reikia, o ne taip, kaip mums patogiau. Nereikalingi tepalai turi būti atiduoti į tepalų surinkimo įmones!

Straipsnis užsakytas UAB „Motoservisas"

Komentarai Komentuoti gali tik prisijungę Motomanai.lt nariai.

Piktas
2009 Spalio 15 21:11

O jo negalima pilti i skysto kuro krosnis? Koks skirtumas ar ten degs dyzelis ar dar ir biski tepalo primaisysi? Vistiek tokios krosnys padarytos kad degimas vygtu iki galo tiek, kiet tai leidzia praktiskumas.

DjWilx
2009 Spalio 12 22:22

Malonu žinoti, kad motomanuose gliaudinamos aktualios temos... Ištikrųjų straipsnis, asmeniškai man, labai patiko... Gausu informacijos ir pan... Na, bet dėja pritariu mano daugumos čia esančių kolegų minčiai, kad reikėjo parašyti teisingą tepalų atsikratymo būdą.

SportinisBU
2009 Rugsėjo 30 03:43

Smagus straipsnis as asmeniskai jei turiu perdirbtos alyvos, butinai ja kur nors panaudoju, puikiai valo rudis, ar dviracio grandines atnaujinimui tinka Bei dar daugiau dalyku SEip nepamineta jog i aplinka patenka lb daug tepalu del netvarkingu transporto priemoniu pwz nesandariu karteriu, kuro filtru Na tikrai nenorekit visko sukramtyto, cia jau tingumo bruozas Tik kad lietuveleje sunku ka rasti skatinancio ekologija Gi paciam seimui tai butu nelabai naudinga GI kazkas turetu tas imones remti ir ikurti galop O del motomanu... Kol nebuvau pradejes dometis moto zinojau tiek menkai, irgi maniau kad motomanai yra izuloki gatviu vaikiai... Bet... TIk susipazines su jais giliau iskart tapau kraujo donoru, sulaukes 18m uziregistravau organu donorystei, taip pat intensyviai kasmet keliauju priduoti kraujo, motomanai visada zymejosi gerumu ir jos agitacija Dar mintis galvoje sukiojasi kad pletoti LIetuvos kalba ir kultura Gal cia ir ne i tema TAciau butu idomi gal kam nors mintis susiburti ir pwz apvaziuoti vilniaus rajonus grojant LT himnui ir su LT veliavomis Gaila pats be moto, ir mazas draugu ratas...

robas
2009 Rugsėjo 30 00:39

Siek tiek informacijos:
...Didžiausią atliekų dalį sudaro plastikas, jo vartojimas rekordiškai auga. Plastiko pakuotė sveria nedaug, ir palyginti su kitos materijomis, kainuoja daug pigiau. Tačiau, plastikai kelia problemų ir sąvartynuose, ir deginant specialiose krosnyse. Sąvartynuose plastikai suyra per kelis šimtus metų ir užima daug vietos, o deginant išsiskiria kenksmingų medžiagų. Plastiko grėsmės mastai, dar nėra realiai įvertinti. Tačiau, kai kur plastiko maišeliai jau nebegaminami. Kalifornijos valstijoje plastiko maišų gamyba uždrausta įstatymais...
...Pavojingos atliekos (baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, seni vaistai, naudoti tepalai, gyvsidabrio turinčios atliekos ir t.t.) būtina atskirti nuo kitų atliekų. Patekusios į aplinką gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Gyventojai šias atliekas gali nemokamai priduoti į atliekų priėmimo aikšteles. Baterijų atliekas galima išmesti į specialius tam skirtus konteinerius prekybos centruose...
...Kauno apskrities gyventojai gali nemokamai atvežti buityje susidariusias didžiąsias atliekas (senus baldus, televiziorius, šaldytuvus, padangas ir kt.), o taip pat stiklo, popieriaus ir plastiko atliekas į specialiasias atliekų aikšteles. Šiuo metu veikia 6 atliekų priėmimo aikštelės. Kauno mieste: Nemajūnų g. 15B, Ašigalio g. 20, Julijanavos g. 1a; Kėdainiuose: J. Basanavičiaus g.; Raseiniuose: Andriušaičių km.; Jonavoje: Jonalaukio km. ...

Ir jei kam idomu... "LR teisės aktai"

1.Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas Nr. IX-1004 ( Žin., 2002, Nr. 72-3016).

2.Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75).

3.Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas 2007 m. spalio 31 d. Nr. 519.

4.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymas Nr.722 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 68-2381).

5.Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-10-18 įsakymas Nr.444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051).

6.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymas Nr.80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684).

7.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymas Nr.469 „Dėl Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.99-4466).

8.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-01-25 įsakymas Nr.D1-57 „Dėl Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.23-902).

9.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymas Nr.D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr.10-403).

10.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-31 įsakymas Nr.698 „Dėl Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr.33-1391).

11.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymas Nr.684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.18-552).

12.Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 2005, Nr.84-3105).

13.Lietuvos Respublikos nutarimas 1990-08-08 Nr. 265 „Dėl gamybos ir buitinių atliekų tvarkymo“ (Žin., 1990, Nr.24-612).

14.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1997-06-18 įsakymas Nr.105 „Dėl atliekų tvarkymo sodininkų bendrijose“ (Žin., 1997, 59-1383).

15.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-27 įsakymas Nr.342 Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 19-99 „Pagrindiniai atliekų deginimo reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr.94-2725).

16.Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas Nr. IX-517, 2001-09-25.

17.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-03-30 įsakymas Nr.179 „Dėl buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr.32-1086).

18.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-09-10 įsakymas Nr.D1-481 „Dėl elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr.141-5168).

19.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-05-03 įsakymas Nr.242 Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo (Žin., 2000, Nr.39-1106).

20.Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-720, 2002-01-22 (Žin., 2002, Nr.13-474).

21.Lietuvos Respublikos 2006-05-04 Aplinkos monitoringo įstatymo apkeitimo įstatymas Nr. X-595 (Žin., 2006, Nr.57-2025).

22.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymas Nr.D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr.59-2103).

necro
2009 Rugsėjo 20 16:01

na va o iskur to tepalo gaut!

Zemaituks
2009 Rugsėjo 4 21:33

Straipsnio stilius: senos sudu kruvos pamaisymas. Pamaiset, sukelet diskusija, pasmirdo, o kur esme? Straipsnio didzioji pridetine verte slypi nepasakytoje dalyje apie tai kur GERIAUSIA/PATOGIAUSIA butu ta tepala priduoti ar atiduoti.
Jei kas renka statistika: atidirbusi tepala laikau tarose, mielai kam nors atiduociau.

VXR 200
2009 Rugsėjo 4 21:14

as tai ja kaip ir puse visu apkalustuju laikau taroje, gal per laika bus kur padeti.. beto kad 1ltr tepalo gali padengti 1ha wandens pvirsiaus ploto tai cia jau kaskaip įdomiai..

zvalgaz
2009 Rugsėjo 4 14:42

straipsnis geras jau vien tuo, kad kelia tolimesnes diskusijas. turbut ne vienas susimastete kur gi mieste ta bruda priima ir iejote i ta visazine gugle pasidometi labiau. as pats tiesiogiai kasdien dirbu su alyvomis ir patikekite alyva nera vien mineralai...

Romantikas
2009 Rugsėjo 4 14:22

Reikalingas straipsnis, bet tai kova su vėjo malūnais. Daugumos mūsų visuomenės narių MENTALITETAS daugely sričių vis dar tarybinis (ekologinis - taipogi). Tik daiktų jie jau šiek tiek turi užsieninių. Žmonės tik tada kažkur veš priduot gamtai pavojingas atliekas, jei jie iš to gaus ekonominę naudą (kaip grybaudami ar uogaudami, rinkdami vaistažoles ir kt.). Suvokt ekologijos reikšmę jiems dar ilgai bus per sudėtinga... .

explorer
2009 Rugsėjo 4 11:07

Pabaigsiu gera žinia.
Superku naudota alyvą 1 litras 10 litų. Žinoma moku ne aš
P.S. Kur desiu nežinau
Geras straipsnis.

tamula
2009 Rugsėjo 4 10:00

"Šiandien gruntinis - pirmojo nuo žemės vandeningo sluoksnio - vanduo jau užterštas beveik visoje Lietuvos teritorijoje." Gal nitritais ir nitratais, bet tikrai ne naftos produktais

Cyan
2009 Rugsėjo 4 07:07

Galų gale, nu tai išvardinkit tas tepalų surinkimo įmones, tai kažkokia nauda bus. O dabar - pilstymas iš tuščio į kiaurą - ir arkliui aišku, kad alyva tai teršalai. Pagarbiai.

stigass
2009 Rugsėjo 3 23:35

Žilviti, gamtai nuo to mokesčio nors per milimetrą lengviau?

rever
2009 Rugsėjo 3 19:31

As Visagine turiu gal 4-5 litrus senos tepalo, laikau garaze ir nezinau kur ispilti, nes kaip ir nera pas mus, nebent jei kas zino praneskit

Lone Wolf
2009 Rugsėjo 3 16:03

Ai... Nieko nekomentuosiu .
Nors....: pats dirbu su naftos produktais ir nera jie tokie baisus kaip atrodo, pagrinde tai: mineralai, kuriu yra labai daug zemeje ir vandenije. Vat degimo dujos visai kita. Nors pagal straipsni supratau kad deginti galima, tik reikia tureti tinkama filtra. Kuris kazka filtruoja, o kur po to pati filtra priduoti?
Tema aktuali ir siandien ir rytoj ir net vakar buvo, bet ne straipsnio lygije ja spresti. Vat jei butu didziule bauda uz tersima, reali bauda o ne tik ant popieriaus, manau prie garazu boksu greitai atsirastu konteineriu tepalams, ir degalinese tai pat. Ir perdirbejai butu labiau suinteresuoti perdirbti kuo daugiau,
O su informacijos saltiniai seip reikia konkretikos, kas pasake\parase?, kur?, kada?, kokio tyrimo rezultatais remiasi sis straipsnis, GOOGLE nera oficialus informacijos saltinis.
Kas liecia informacijos apie "pridavimo taskus", manau nezmones turi ju jieskoti o vyriausibe turi pasirupinti tuo kad pilieciai apie tai zinotu. Berods siandien jai labiau rupi sunu ar kaciu "kakules" gatvese.

Fatalissimo
2009 Rugsėjo 3 15:27

na taip, iskelti problema yra viena, tai moka visi. bet va pateikti sprendimo buda, tai jau ne visi moka ir gali. svietejisko straipsnio esme ir turetu buti ta, kad pasakoma, kas yra negerai ir kaip reikia daryti gerai. bet faktas, kad mintis gera, pradzia yra, tik va reikia istaisyti klaidas ir laukti straipsnio papildymo ar tiesiog antros dalies pease...

Daranius
2009 Rugsėjo 3 14:09

Rasa, tikrai netikiu. O google be 80-200m laikotarpio pateikia ir daugiau variantų. Jei netiki - įvesk į google paiešką
O esmė tame, kad plastiko yra daug rūšių ir jų irimo laikas stipriai skiriasi. Ant kiekvieno plastikinio gaminio galite rasti trikampį logotipą su užrašu centre: PP, PE, PS, PVC, PET ir pan.
Šiame straipsnyje greičiausiai kalba buvo apie PET tipo plastikinę tarą. Ji, berods, yra aplinkai "draugiškiausia" ir jos irimo laikas mažiausias. Tik norėjau tikslesnės informacijos, o ne mitų iš google - kas atrodo nepatikima.
Atsiprašau jei pasirodžiau įžulus

Ergotika
2009 Rugsėjo 3 12:51

Iš tiesų straipsnyje trūksta išsamios info, bet nuostabu vien tai, kad motomanai yra draugiški aplinkai ir agituoja tai daryti kitus. O tai jau yra didelis postūmis.

Sashas
2009 Rugsėjo 3 11:52

Turetu buti tokia tvarka, kad kiekviena parduotuve parduodanti tepalus, privaletu supirkti ar bent jau nemokamai priimti atidirbtus. Anksciau vos ne kiekvienoj degalineje budavo talpa naudotiems tepalams ispilti.
Dabar situacija tokia, kad kazkas kazkur lyg ir priima, lyg ir superka, o nuvezes, pusdieni praieskojes ir geriausiu atveju tuo adresu rades spyna ant duru apsidairai ar niekas nemato ir pili ta tepala po pirmu pasitaikiusiu krumeliu. Kol bus tokia padetis galima kad ir simta tokiu straipsniu prirasyti, niekas nuo to nepasikeis.

SauliusS
2009 Rugsėjo 3 09:44

Sveikintina iniciatyva.
Pats ruosiu isvesti is savo garazo n litru.
Turiu tik tiek info: www.zalvaris.lt superka panaudota alyva. 40cnt uz litra.

MTGrafas
2009 Rugsėjo 3 09:26

NU pirma atiduot galima UAB Zalvaris, kainos nezinau, minusas tas kad aiksteliu mazai

ezhiukas
2009 Rugsėjo 3 07:37

beprasmis straipsnis. Jei norit kad jis duodu koki efekta, reikejo bent jau nurodyti teisinga tepalu atsikratymo buda su konkreciais adresiukais didziuosiuose miestuose ir kainom. O dabar gavosi kazkoks pagrumojimas pirstu - nu, nu, nu, taip negalima...

intr0
2009 Rugsėjo 2 23:50

Parodaksalu tai, kad ką gauname iš gamtos labiausiai jai ir kenkia. T.y. nafta

Rasa
2009 Rugsėjo 2 23:48

Klaidas patisysime. Atsiprašome, kad su Lietuvių kalba prastas reikalas. Daranius kas liečia plastiko irimo perioda tai yra 80 - 200 metų. Jei netiki įvesk google paiešką.
Taip pat apie tepalų surinkimo taškus jusm atsakys google. Ne visada viskas turi būti pateikiama sukramtyta. Surašyti visus adresus šansų nėra. Didžiausios degalinės surinkinėja tepalus.

Vitalka777
2009 Rugsėjo 2 22:56

Švietėjiška prasme - labai geras straipsnis, nors ir nėra konkrečių adresų, bent jau susimastyt padeda Na, o google gi čia pat )))

unholy
2009 Rugsėjo 2 21:30

Kokios jums problemos del info ? Kai reikia apie moto info tai randat turbut be didesniu problemu Kiekviena miesto/rajono savivaldybe turi atlieku tvarkymo aikstele, taska. Ten dazniausiai buna ir pavojingu atlieku pridavimas. Mano atveju surinkau www.kaunas.lt, is ten radau nuoroda i aplinkos apsauga, o toliau paprasciau but negali. Taip ir su kitais miestais ar rajonais. Svarbiausia reikia pradet nuo saves...

Zilvitiz
2009 Rugsėjo 2 20:59

Siaip prekybininkai parduodami orofiltrus, tepalo filtrus ir pati tepala moka nemaza uzterstumo mokesti.

TopCat
2009 Rugsėjo 2 20:09

truksta konkrecios info, sio straipsnio esminio klausimo sprendimo... perskaites vistiek nelabai isivaizduoju kuris geras dede ir kokiam mieste tuos tepalus pasiimtu nukenksminti.

Daranius
2009 Rugsėjo 2 18:45

Straipsnis teisinga tema, bet už tokį įgyvendinimą tai siūlyčiau visus pinigus atsiteisti:
1. gramatinės ir skybybos klaidos...
2. apklausta 50 žmonių. Kas čia per statistika?
3. plastiko irimo laikotarpis 100-200. Ko? Kilogramų per savaitę? Kad ir astronominių Žemės metų, ale koks cituotas šaltinis? www.maima.lt? Nežinau tokio plastiko kuris traukia 100 metų...

tricky
2009 Rugsėjo 2 18:10

Va butent, kad pilti kur papuole turbut visi zino ir supranta, o kur galima ta tepala atiduoti? Butu gerai gauti adresus.