Kelionės » Motokelionė: per Norvegijos fiordus, kalnus ir ledynus 2009

Kelionės informacija

Laikas: 2009 08 01-16
Maršruto ilgis: 4200km
Maršrutas: Lietuva - Latvija - Švedija - Norvegija - Švedija - Latvija - Lietuva
Ekipažai: 3 ekipažai, 6 žmonės
Motociklai: 2 x Africa Twin, BMW F650

Išlaidos (vienam ekipažui- 2 žmonės + motociklas):

1. Keltas (Ryga - Stokholmas - Ryga), vieta keturvietėje kajutėje + motociklas: 590LTL
2. Kuras, keltai Norvegijoje: ~1200LTL
3. Kursas: 1 NOK = 0,39 LTL
4. Nakvynės kempinguose arba nameliuose ir kitos išlaidos: ~1400LTL
5. „Hytte" namelio (šešiavietis) kainos nakčiai: 500-790 NOK (195 LTL - 308 LTL)
6. Kempingas (6 žmonės, 2 palapinės, 3 motociklai) nakčiai: 300-485 NOK (117 LTL - 189 LTL)
7. Maistas: ~300 LTL, visai kelionei buvo pasiimta su savim iš namų, o pirkom tik smulkmenas
8. Alkoholio kainos: Mokslinė fantastika, kokio dydžio tiksliai neatsimenu, nes nuėjęs į parduotuvės alkoholinių gėrimų ir skyrių ištiktas panikos, nualpau :)

Viso: ~3500LTL

Kelionės planavimas/pasiruošimas (spausti nuorodą): Moto_kelionė: NORVEGIJA 2009 (planuojama)

Trumpi pastebėjimai

1. Kuo labiau vieta reklamuojama turistiniuose giduose, tuo didesnis nusivylimas.
2. 100% pasiteisinęs sprendimas pasiimti palapines- jei nenorite vakare gaišti laiko ieškant laisvų namelių.
3. Iš esmės skandinavai yra labai tolerantiški motociklininkams- jokių kelių mokesčių, nemokami parkingai miestuose (išskyrus kelis atvejus, kur teko už kelius susimokėti), jau nekalbant apie pačių vairuotojų kultūrą- vienintelį kartą užkišo prieš nosį ir tai buvo su lenkiškais numeriais :)
4. Neišvengiamai kartas nuo karto teks keltis vietiniais keltais per fiordus, kaina motociklui su keleiviu ~20-30 LTL.
5. Važiuojant per kalnus ir nuošalesniais keliais, gali iškilti problemų su degalinėmis- ne visos dirba, arba stovi automatinės degalinės , kurios ne visad priima lietuviškas korteles.
6. Daugiau mažiau visą maistą pasiėmėme su savimi iš Lietuvos- pagrindinis racionas: konservai, grikiai, ryžiai, kumpis, lašiniai. Norvegijoje pirkome duoną ir jogurtus. Kelionėje labai pasiteisinęs dalykas- „Kėdainių konservų fabriko" konservai folijoje- tie patys kur deda į kariškus davinius. Kaina 3-5 LTL/vnt., bet labai patogu ir greitai paruošiama.
7. Į kelionę dėl vietos ir svorio pasiėmiau ultra lengvus miegmaišius su komforto temperatūra +17 0C ir lengvą dvivietę palapinę. Kadangi ne visos nakvynės buvo nameliuose, ir nors dar vasara, bet naktį oras atvėsta iki +10 0C, o vietomis ir dar vėsiau, todėl keletą naktų teko ir nuo šalčio pabusti :)
8. Kodėl nevažiavome iki Norkappo? Manau buvo teisingas sprendimas, nes norint aplankyti pietinę Norvegijos dalį ir po to dar nusigauti iki šiaurės, kelionės atstumas gaunasi virš 6000 km. Norinti ramiai tilpti į dviejų savaičių laiką, būtų tekę rinktis ar lankyti visas vietas, važiuoti pagrindiniais keliais ir šiaip nuolat palaikyti tempą. Panašiu laiku mūsų draugai įveikinėjo šita maršrutą, tik tęsė iki pat šiaurės ir su mašina, atstumas ~6000km, kasdien nuvažiuodavo ~600km ir važiavimas būdavo nuo 9 ryto iki 9 vakaro. Mes tuo tarpu važiuodami motociklais pasirinkome optimalų tempą: pažintinį-poilsinį, kai ir vaizdai nespėja įgrįsti ir nugara nepavargsta ir užpakalis nepaskausta. Per dieną nuvažiuodavome ~300 km, iš nakvynės vietos išjudėdavome 10-11 valandą ir važiuodavome iki 19-20 vakaro. 

Kelionės dienoraštis

2009 Rugpjūčio 1, pirma kelionės diena, Kaunas - Ryga, 258 km

Dėl įvairių trukdžių ir nenumatytų įvykių kelionės startas nusikelia 2 valandoms. Laimei, kad buvom pasilikę laiko atsargą ir be didesnių nuotykių pasiekiame Rygą. Keltas išplaukia 17:00, bet registruotis reikia 1 valanda anksčiau. Į keltą įvažiuojame vieni iš paskutinių. Kadangi anksčiau nėra tekę plaukti keltu, tai pirmas įspūdis- „Titanikas". Bet ne dėl prabangos ir dydžio, o todėl, kad mūsų pigiausios klasės kajutės yra po mašinų deniu, belangės ir pagal mūsų skaičiavimus žemiau laivo water- linijos. Juokaujam, kad avarijos atveju yra uždaromos apsauginės hermetinės durys ir apatiniai deniai su visais gyventojais yra atkertami nuo viršaus... Juokas juokais, bet atidžiai išsistudijuoju evakuacijos planą ir kelią iki artimiausios gelbėjimo valties.

2009 Rugpjūčio 2, Stokholmas - Lavrik (Norvegija), 589 km

Anksti ryte verta išeiti ant denio pažiūrėti į Švedijos archipelagą. 9 valandą 3 motociklų desantas išsilaipina Stokholme. Šios dienos maršrutas nieko ypatingo, tiesiog kilometrų valgymas. Planas- negailint sveikatos ir jėgų spausti per visą Švediją iki Norvegijos miesto Lavrik, kur numatyta nakvynė pas draugus. Dėkui Adomui, bei kitiems broliams lietuviams ir sesėms lietuvaitėms už suteiktą šiltą pastogę ir puikų lašišos kepsnį vakarienei!

Pavargo nugara? Visad padės jogos pratimai

Švedai tikrai žino kas yra klasika ir stilius!

2009 Rugpjūčio 3, Larvik - Oslo - Kongsberg, 286 km

Pati šlapiausia ir bene vienintelė lietinga diena per visas dvi savaites, praleistas Norvegijoje. Buvome nusiteikę, kad Norvegijoje galima tikėtis bet kokio oro- lietus irgi ne išimtis. Bet lietus non-stop visą dieną- rimtas išbandymas kovinei dvasiai J Dienos planas buvo pamatyti viską, kas įdomiausia Osle ir po to kiek išeina nuvažiuoti nuo Oslo vakarų kryptimi link Lysefjord. Apie Oslą smulkiau pasakoti neverta, manau galima pasiskaityti turistų giduose, labiausiai įstrigo skulptūrų parkas. Daug nervų atėmė važiavimas per miesto kamščius- visgi motociklai su šoninėmis tašėmis ir lengvai nepalandžiosi, pastoviai lynojant, bei kamščiuose pradėjęs kaisti mano Afrikos variklis. Laimei pavyko problemą greitai išspręsti, ventiliatorius dūzgė pilnu pajėgumo, o mes sukandę dantis brovėmės iš Oslo. Gal dėl tų susiklosčiusių aplinkybių visumos Oslas tiesiog nepaliko jokio gilesnio įspūdžio.

Pavakarėje prasidėjo pirmos savarankiškos nakvynės Norvegijoje paieškos. Buvome įsitikinę, kad namelių bus apstu, tačiau pasirodė, kad dar nebuvome pasiekę tų vietų, kur eina daugelis turistinių maršrutų, todėl ir kempingų, bei nameliu, dar vadinamų „hytte" , buvo tik keletas. Kongsberg mieste jau buvome beveik pasiryžę nusižengti savo principams ir nakvoti viešbutyje- nors ir viešbučių kainos Norvegijoje sunkiai įkandamos mūsų kišenei. Bet nusprendėme išbandyti paskutinį šansą- nuvažiuoti į namelius, pažymėtus ant žemėlapio, ~20km nuo esamos vietos. Šiaip informacijos stoka tikrai nėra ko skųstis, nes pakelėse stovi stendai su vietovės žemėlapiu ir sužymėtos lankytinos vietos, kempingai ir „hytte" nameliai. Bėda tame, kad reikia važiuoti į kiekvieną vietą ir žiūrėti kokia ten situacija- yra laisvų vietų ar ne. O kuo vėliau į vakarą ir kuo prastesnis oras- tuo didesnė tikimybė, kad namelių laisvų gali ir nebelikti.

Tąkart pagaliau nusišypsojo sėkmė- namelis ant sraunios upės kranto! Kaina 600 NOK už šešiavietį namelį.

Nakvynė "hytte" namelyje

2009 Rugpjūčio 4, Kongsberg - Lysebotn (Kjerag), 309 km

Diena, kai pagaliau pamatome Norvegijos gamtos grožį- krioklius, kalnus, serpentinus ir vingiuotus kelius, bei fiordus- vyksta diskusija- gėlas ar sūrus vanduo juose, bet kol neparagausim, tol nesužinosim J Maršrutui renkamės vietinės reikšmės kelius, vengdami magistralinių kelių- keliai pustuščiai, belieka tik vaizdais grožėtis. Vieno sustojimo metu, kol žmona fotografuoja avis, staiga atsiranda poreikis „paendurinti", ko pasėkoje įsirašau į savo sąskaitą pirmą ir vienintelį iš visų mūsų batoną šioje kelionėje. Dienos kelionės tikslas pasiekiamas- miestelis Lysebotn, esantis fiordo Lysefjord pačiame gale. Ši vieta žymi keletu dalykų: Kjerag akmuo- įstrigęs tarp dviejų uolų, 1 km aukštyje ir aišku ant jo galima užlipti- tikras valios ir drąsos išbandymas. Taip pat tai yra „base" parašiutininkų meka- tikrai įdomu stebėti šuolius nuo uolos gyvai. Trečias įdomus dalykas yra kelias, vedantis žemyn į miestelį Lysebotn- serpentinai 180 laipsnių kampu einantys vienas po kito- ne ką prastesnis už Trolių kelią, tik gal mažiau išreklamuotas. Kelio pradžioje yra apžvalgos aikštelė- „erelio lizdas"- gražus vaizdas, bet nėra, ką lyginti su tuo, kurį pamatysime sekančią diena ant uolos krašto, 1 km aukštyje.

Nakvojame gan brangiame kempinge- 485 NOK, nes tą kart kainos paklausti į registratūrą ėjome mes- vyrai ir ryšium su tuo, kad administratorė buvo labai... blondinė ir miela, žodžiu gavosi, kaip gavosi- kainos nusiderėti nepavyko, nors apskritai neatsimenu ar iš viso derėjomės :)

Vakare grožėjomės fiordu, nuo uolų šokinėjančiais parašiutininkais ir saulėlydžiu.

Kylame į kalnus

Trupučiukas offroad...

... ir batonas

Tikriausiai autobuso laukia

Pirmosios aukštumos

Dvynukės iš Afrikos

Štai ir mes

Įspūdingas kelias, vedantis į Lysebotn

Vakaras prie Lysebotn fiordo

2009 Rugpjūčio 5, Lysebotn (Kjerag) - Sandnes, 40 km

Diena prasideda pasiruošimu kopimui į kalną prie Kjerag akmens. Kopimas viršun ir nusileidimas užima 5 valandas, o pati trasa taip pat nėra lengva. Manau, kad kalnų batai arba bent jau kažkas panašaus tikrai yra būtini. Pasitvirtina taisyklė, kad kuo vieta yra sunkiau pasiekiama, tuo jinai gražesnė. Taip manau yra ir šiuo atveju, nes lyginant Kjerag su Prekestolen (kuris yra tame pačiame fiorde, tik šiek tiek toliau ir kitoje pusėje), čia žymiai mažiau žmonių, vaizdas gražesnis, aukštis 1000m (Prekestolen- 600m), o taip pat pagrindinė atrakcija- tarp uolų įstrigęs akmuo. Tikrai nemeluosiu sakydamas, kad buvo baisoka. Kolegos jautėsi drąsiau, tai dar ir patrypčiojo ant akmens- stipriai laikosi rupūžė, dar nesiruošia žemyn nugarmėti.

Prisikaifavę nuo vaizdų grįžome atgal į Lysebotn. Toliau planas keltis su keltu, kuris du kartus per diena plaukia iš Lysebotn į Hole. Keltas gan brangus, ~200lt ekipažui, bet tai kartu yra ir apžvalginė ekskursija. Keltas plaukia per visą fiordą ~3 val., iš apačios galima pažiūrėti Kjerag akmenį, Prekestolen uolą ir daug kitų vaizdų.

Nakvynė kempinge prie Sandnes, kaina 300 NOK.

Kopimas link Kjerag akmens, tikrai ne iš lengvųjų

Štai ir žymusis akmuo

Man užteko ir pasėdėti :)

Taip, ten mūsų kompanija ir mes šypsomės :)

Dar vienas žingsnis ir... pajusi laisvę...

Kjerag akmuo iš apačios, plaukiant fiordu

Prekestolen uola- vaizdas iš apačios, plaukiant fiordu

2009 Rugpjūčio 6, Sandnes - Prekstolen - kažkur pakeliui link Bergeno, 130 km

Dienos tikslas įkopti į Prekestolen uolą ir toliau judėti link Bergeno miesto. Važiuodami į Prekestolen, prasukame pro Stavangerį, kuriame nieko ypatingo nepamatėme, toliau keltu į miestą Tau ir atvykimas į Prekestolen. Dėl nesveikai didelio turistų srauto nors ir įspūdinga vieta, iš karto pasidaro kažkokia atstumianti ir nemiela. Juk atvažiavom gamta pasigrožėti, o tenka kopti lyg kokioje avių bandoje į kalną. Užkopus į viršų aišku vaizdai gražūs, bet... visur pilna turistų. Na bet pareigą atlikom, pamatėm vieną iš lankomiausių vietų, papietavom ant taip vadinamo „pasaulio krašto", o besileisdami dar išsimaudėm kalnų ežere. Važiuodami link Bergeno, sustojam nusipirkti ledų- paimam 2L dėžę. Sėdi, valgai ir tiesiog džiaugiesi, vaizdais ir nuostabiu oru.

Kaip ir po vakarykščio kopimo, ilgą atstumą važiuoti jau nebėra jėgų, o ir diena jau į pabaigą. Sustojome paklausti namelių nakvynei ir gavome... visą namą, kurį praminėme „vaiduoklių namu"- senas namas, apstatytas senais baldais, tokia creepy atmosfera. Na bet kaina buvo tik 500 NOK.

Vaizdas nuo Prekestolen uolos krašto...

Prekestolen uola- ant pasaulio krašto

2009 Rugpjūčio 7, Bergenas, 328 km

Pasiektas Bergenas. Bergeno priemiesčiuose ieškome kempingo, randame, aišku-laisvų namelių kaip visad nėra. Pastebėjimas, kad kuo arčiau miesto, tuo kempingas prastesnėje vietoje, tad geriau nakvoti toliau už miesto. Taigi mes statomės palapines (300 NOK), paliekam nereikalingus daiktus ir lekiame į Bergeno centrą. Miestas tikrai gražus, penktadienio vakaras- visur pilna žmonių- tikrai gyvas miestas. Pamatau užrašą: „T.G.I.F" (Thank‘s God it‘s Friday!) - baras su labai teisingu pavadinimu :) Tik pastebiu kad šiuo metu, kai darbas, kažkur toli ir mažiausiai rūpi, o prieš akis dar laukia savaitė kelio, tai ir penktadienis tampa tokia pačia nieko nesiskiriančia diena kaip ir eilinė savaitės diena.

Kaip ir visoje Norvegijoje, baruose kainos tikrai prieinamos- prieinam prie meniu, pastatyto šalia įėjimo į barą, pasižiūrim į gėrimų ir maisto kainas ir.... grįžtam į savo stovyklą virti grikių košės ir atsivežto viskio maukti :)

Eilinis kėlimasis keltu

2009 Rugpjūčio 8, Bergenas - Orde Ardal, 282 km

Rytas pasitinka su lietumi, todėl skubiai pakuojamės ir atsisakome planų aplankyti žuvų turgų Bergene - kažkodėl visi svaigsta dėl krevečių, kurios turėtų ten labai pigiai kainuoti. Suprantu, kad laiko atžvilgiu jau įpusėjome kelionė, tačiau ant žemėlapio, mes vis dar malamės tame pačiame puslapyje- tikra tiesa, kad važiuojant Norvegijos keliais, didelių atstumų greitai neįveiksi. Nuo Bergeno važiuodami link Trondheimo, t.y. kildami į šiaurę, pastebime kaip keičiasi gamta- išryškėja kalnai, keliai driekiasi 1000-1500km aukštyje. Dabar vasaros pabaiga, tačiau temperatūra laikosi ~10-15 0C šilumos, o sniego pusnys pakelėse jau pasiekiamos su motociklo padanga. Visi bendrai sutariame, kad būtent nuo Bergeno prasidėjo tikrasis Norvegijos grožis- atšiauri ir mažai civilizacijos paliesta gamta.

Pakeliui yra ilgiausias Norvegijos tunelis- 24 km, bet man asmeniškai tuneliu važiuoti jokio malonumo- ir tikrai ne dėl klaustrofobijos, tiesiog kam važiuoti 20 minučių atsisakant nuostabių Norvegijos vaizdų. Be to buvau susirinkęs informaciją, kad yra senasis kelias einantis per kalnus, kuris iš tiesų pasirodo labai vaizdingas, o serpentinai ir 180 laipsniu posūkiai jau įprastas malonumas.

Nakvojame prabangiai- dviejuose hytte, nes šeimininkas nesukalbamas ir neleido mums grūstis į vieną. (Kaina 370 NOK už namelį).

Tolumoje ledynais padengti kalnai

Labai originali apžvalgos aikštelė- primenanti krioklį

2009 Rugpjūčio 9, Orde Ardal - Geiranger, 232 km

Mano nuomone viena iš įspūdingesnių mūsų kelionės dienų. Kelias ėjo per kalnus, kurių šlaituose matėsi ledynai. Galbūt kitą kartą reiktų specialiai čia sugrįžti ir aplankyti šiuos nacionalinius parkus, kuriuose yra didžiausi ledynai Europoje. Jau prieš kelionę šnekėjome, kad reiktų būtinai aplankyti ir pamatyti ledyną iš arti - juk žinant šių dienų klimatą, gal po penkių metų apie ledynus žinosime tik iš Discovery kanalo dokumentikos...

Taigi sustojome prie pakeliui esančio viešbučio ar tai turizmo/alpinizmo centro, gavom informaciją kaip nusigauti iki artimiausio ledyno- maršrutas pėsčiomis neilgas, apie 2 valandų kelio. Kolegos nusprendė atlikti eksperimentą - nustatyti ar motociklininko apranga ir batai yra tinkami kopimui į ledyną. Nesunkiai pasiekėme ledyną, užlipom ant kraštelio nusifotografuoti, o toliau eiti neverta, nes tyko pavojai- plonas sniegas, properšos 30m gylio... žodžiu nesinorėjo tapti „puikiai išsilaikiusiu" muziejiniu eksponatu ateities kartoms. O apie tai tikrai priverčia susimąstyti iš po ledyno besiveržianti srauni kalnų upė... Oras fantastiškas, skaniai užkandame ir prigulam čia pat ant akmenų valandėlei pietų pogulio.

Gal tikrai tuose kalnuose pradeda veikti kosminė energija ir panašiai, nes jaučiuosi pakylėtas ir kupinas jėgų. Sekantis mūsų sustojimas, kurį tikrai rekomenduoju aplankyti- Dashnibba. Tai apžvalgos aikštelė (aukštis virš 1 km), nuo kurios atsiveria tikrai įspūdingas vaizdas į snieguotus kalnus, bei slėnį, kurio pabaigoje prasideda fiordas. Tiesa, kelias iki šios aikštelės yra mokamas (50 NOK motociklui) ir yra žvyrkelis. Mano Afrikai kylant į kalno viršų įveikiant 1800 posūkius, vietomis ėmė slydinėti priekinis ratas- padangos asfaltinės, motociklas ant galo apkrautas + 2 žmonės- matyt labai lengvai kyla ratas statesnėje įkalnėje. Na šiaip ar taip gera praktika buvo. Beje viršuje žiūrėdami per apžvalginius žiūronus ir ieškodami slėnyje esančiuose miesteliuose kempingo, užmatėme keliu link Geiranger važiojančią porą su motociklu, kurie buvo pasikabinę Lietuvos vėliavą, tai pagalvojau, kad gal ir mums vertėjo vėliavėles pasikabinti.

Po įspūdingų vaizdų, nakvoti apsistojome prie Geiranger miesto esančiame kempinge. Kas pasirodė iš pradžių puiki idėja- palapines pasistatyti kuo arčiau kalnų krioklio, po to kai kuriems patapo bemiege naktimi J Kempingo kaina gavosi 280 NOK. Eilinį kartą nugalėjo sąžiningumas, nors buvo galima laisvai išvažiuoti nesusimokėjus.

Vienas iš daugelio Norvegijos krioklių

Taip, yra kuo didžiuotis :)

Aukščiau debesų...

Nors ir vasaros pabaiga, bet sniegas taip ir neištirpo

Trumpa poilsio akimirka

Ant ledyno kopti nerizikavome- tam reiktų rimčiau pasiruošti

Ledynai iš arti

Kylame žvyrkeliu link aukštumos Dalshnibba

Viršuje...

2009 Rugpjūčio 10, Geiranger - kažkur pakeliui link Trondheimo, 291 km

Atsikėlus jau tapo įprasta pirmiausia pasižvalgyti į dangų, ką žada šiandienos oras- ir nesvarbu saulė šviečia ar lietaus debesys kaupiasi- sau sakai: šiandien puiki diena keliauti! Kelionės kryptis link Trondheimo miesto- paskutinio šios kelionės tikslo. Norom nenorom galvoji, kad ir ši kelionė artėja prie pabaigos, todėl juokais sakom, kad gal spjauti į viską ir į šiaurę dumti- iki pat Nordkapo.

Pakeliui parvažiuojame žymiuoju trolių keliu. Kad žymus tai galima spręsti iš turistinių autobusų ir žmonių gausos. Kaip tik dėl žmonių masės, bei vykstančių kažkokio viaduko ar apžvalgos aikštelės statybų, atrodo, kad šita vieta pavirto komercializuota turistų traukos vieta. Manau sutiksite, kad važiuoti, teisingiau vilktis, paskui autobusą ar kempterį kalnų serpentinais taipogi menkas malonumas. Kaip jau minėjau anksčiau, tikrai yra Norvegijoje ne ką mažiau įspūdingesnių kelių, pvz. kelias virš to 24 km tunelio arba kelias vedantis žemyn link Lysebotn.

Toliau mūsų kelias vyniojasi palei Atlanto vandenyną, važiuojam pro mažus žvejų miestelius. Tik vėliau perskaičiau, kad tose pakrantėse yra likę nemažai visokių vokiečių karinių įtvirtinimų ir bunkerių nuo WW2 laikų - aišku būtų buvę įdomu aplankyti.

Pravažiuojame taip vadinamu „Atlanto keliu", t.y. tiltų grandinė, jungianti keletą salų. Nuotraukose tie tiltai atrodė gražiau, o gal tiesiog jau mūsų akys priprato prie įspūdingų vaizdų?

Surizikavę ir nusukę nuo kelio į žvyrkelį, pagal nuorodą surandame kempingą ant fiordo kranto. Gauname didelį namelį su visai patogumais- 600 NOK. Vakarienei, greta gyvenančių vokiečių turistų siaubui, valgome čia pat susigrybautus baravykus. Juokinga buvo kai jie mums vokiškai aiškino, kad mes nuo šitų grybų užsilenksime.

Leidžiamės trolių keliu

Trolių kelias

Atlanto kelias

Vakarienei grybų užteks

2009 Rugpjūčio 11, Trondheimas, 240 km

Šiandien pasiektas Trondheimas- gražus miestas ir tiek. Nakvynė nameliuose už miesto (790 NOK)- brangoka, bet kituose kempinguose laisvų šešiaviečių namelių kaip ir nebuvo. Realiai turime dar vieną laisvą kelionės dieną, nes likusias pasiliekam kelionei atgal, bei Stokholmo aplankymui. Gal būt tai laisvai dienai praleisti buvo ir geresnių vietų, bet yra kaip yra ir nusprendžiam sekančią dieną pasilikti Trondheime.

Kanalas Trondhaime

2009 Rugpjūčio 12, Trondheimas, 33 km

Diena praleista mieste. Nakvynė ten pat.

Happy meal

2009 Rugpjūčio 13, Trondheimas - Gavle (Švedija), 668 km

Paskutinės valandos Norvegijoje, prieš akis nemažas kelio gabalas, siekiant nusigauti kuo arčiau Stokholmo. Diena pasitaikė gan šaltoka, ypač važiuojant per kalnus- teko susirengti visus drabužius, be to dar mus nuolat gainiojosi lietaus debesys.

Šįkart per Švediją važiavome mažesniais, vietinės reikšmės keliais. Buvau nustebintas Švedijos gamtos, kadangi įsivaizdavau, kad visą kelią bus miškai ir lygumos. O kelias vingiavo per miškus tarp ežerų, matėsi ir kalnai. Keliai geri, vos viena kita mašina, kartais darosi nuobodu, bet nieko nepadarysi, reikia valgyti kilometrus.

Nakvynės stojame nameliuose netoli miesto Gavle (kaina 500 SEK). Ką gi, ryte dar matėme Atlanto vandenyną, o vakare jau esame prie Baltijos jūros.

2009 Rugpjūčio 14, Gavle - Stokholmas, 200 km

Pasiekiame galutinę mūsų Skandinavijos kelionės stotelę- Stokholmą. Nakvynė pas mūsų pažystamą Andrių. Esame labai dėkingi už suteiktą pastogę ir super ekskursija po miestą, bei aprodytas geriausias miesto vietas, kur geriausia pavalgyti ir kur geriausias belgiško alaus baras! Šįkart turėjome galimybe pamatyti Stokholmą iš arčiau, stebėti įvairius renginius ir koncertus (vyko miesto kultūros dienos ar kažkas panašaus), bei naktinį gyvenimą- miestas paliko jaukaus, gyvybingo ir kartu kosmopolitinio, bet išlaikant skandinavišką tvarką, miesto įspūdį.

Pagaliau pavyko nufotografuoti tikrą norvegišką trolį...

Laimę nešanti skulptūrėlė- tereikia patrinti galvą

Nesvarbu kur gyventum- Afganistane ar Švedijoje- kiekvieno vyro garbės reikalas namuose turėti "Kalašnikovo" automatą :)

2009 Rugpjūčio 15, Stokholmas

Išvykimo diena, bet kadangi keltas išplaukia 17:00 valanda, nusprendžiam dar aplankyti keletą Andriaus rekomenduotų vietų Stokholme. Įspūdingiausia ir ko gero privaloma visiems aplankyti vieta yra „Vazos" muziejus. Nemaišykit, tai nieko bendro su gėlių vazomis neturi- tai švedų karalių dinastija, beje valdžiusi ir mūsų LDK. Taigi šiame muziejuje eksponuojamas karinis burinis laivas, nuskendęs prieš 330 metų per savo pirmą plaukimą ir puikiai išsilaikęs iki šių dienų, kai buvo vėl atrastas ir iškeltas į paviršių, bei restauruotas. Tiesiog reikia pamatyti ir tam skirti reiktų mažiausiai pusdienį, ypač jei domitės istorija ir karyba. Bilieto kaina 100 SEK. Taip pat netoliese veikė kilnojama „Titaniko" ekspozicija. Bilieto kaina taip pat 100 SEK, tačiau mano asmenine nuomone, tai visiškai neverta dėmesio eksplozija arba bent jau tų sumokėtų pinigų. Ekspoziciją pavadinčiau visišku popsu, nes realių daiktų iš „Titaniko" nėra, tik cituoju užrašą prie vieno iš eksponatų : „sertifikuota originalaus „Titaniko" indų servizo kopija" J Ekspozicija daugiau koncentruojasi į tragiškas šiuo laineriu keliavusių žmonių istorijas- toks ir toks, tada ir tada, tokiomis tai aplinkybėmis įsigijo bilietą ir aišku nenumanė, kad taps ekspedicijos į Atlanto vandenyno gelmes dalyviais ir aišku fone nuolat skamba garso takelis iš filmo „Titanikas". Rodosi, kad ši paroda labiau skirta filmo „Titanikas" gerbėjams ir šiaip vis dar tebebraukiantiems ašaras dėl nuskendusio Džeko (Leonardo DiCaprio).

Po parodos skubam į keltą, aišku iš pradžių pataikome ne į tą terminalą ir kaip pridera beveik paskutiniai išdidžiai įriedame į laivo triumą.

Būtinai aplankykite "Vaza" muziejų- įspūdingas eksponatas- prieš 330 metų nuskendęs laivas

2009 Rugpjūčio 16, Ryga - Kaunas, 258 km

Labas rytas Latvija! Taip... kelionė baigėsi, o dar liko kelias iki Kauno, oras kaip taisyklė gražus, bet labai vėjuotas.

Kalionės įspūdžius aprašė: Linas (Linas_Firebird)