Straipsniai » VERSUS: Motoroleris – ekonomiškiausias ir greičiausias

        Nuo „Paris Expo“ komplekso (Porte de Versailles), kuriame vyko Paryžiaus automobilių paroda, iki viešbučio prie Triumfo arkos atvykti mototaksi kainavo 35 EUR, o kelionė truko 25 minutes. Laukti nereikėjo visai, nors prie įprastų taksi rikiavosi poros šimtų metrų eilė. Įveikti tą patį atstumą tuo pačiu laiku įprastu taksi būtų kainavę apie 33 EUR, tačiau kelionė būtų trukusi apie 1,5 val., o dar tektų laukti ilgoje eilėje. Ar motociklų taksi idėja, populiari Europos didmiesčiuose, pasiteisintų ir Lietuvoje?

        Mototaksi vairuotojui, pasiūliusiam važiuoti su juo, parodžiau savo kuprinę ir du didelius sunkius krepšius su įvairiais dokumentais.Tačiau jis pasakė, kad tai nebūsią problema. Sudėjo visa, kiek tilpo į bagažinę, kitką pritvirtino specialiais virviniais laikikliais motociklo gale. Mane aprengė papildoma vėjui nepralaidžia striuke, užmaukšlino šalmą, o užsėdus kojas dar uždengė specialia danga, kad nepūstų ir tikriausiai neaptaškytų mano batų ir kelnių, nes buvo neseniai nuliję. Nors buvo 19 val., spūsčių metas ir pilnos gatvės automobilių, mes jas įveikėme tiesiog su vėjeliu. Nardėme tarp pirmos ir antros automobilių juostos, kartais, rodos, vos vos pralįsdami tarp  eidrodėlių, jeigu prireikdavo, kiek pavažiuodavome ir priešpriešine eismo juosta. Bet viskas pamatuotai saugiai, tad tik laikiausi įsikibusi į specialius ranktūrius ir gaudžiau Paryžių žvilgsniu.

        Visai kitoks jausmas užvertus galvą žiūrėti į Eifelio bokštą sėdint ant motociklo nei stebėti pro taksi automobilio langą, o tuneliais lėkti motociklu – tikras malonumas. Automobilių vairuotojai, visiškai apsipratę su drąsiai landžiojančiais motociklininkais, jiems pakantūs ir mandagūs. Tokiu būdu važiuodama sutaupiau valandą kelionės laiko, dar daugiau nei valandą laukimo eilėje, sumokėjau pora eurų daugiau, nei būtų kainavę įprastu taksi, ir patyriau skaičiais nenusakomą įspūdį.

Paryžiuje – didelė problema

        Su kompanijos „Master cab“, kurios paslaugomis naudojausi Paryžiuje, motociklų taksi važiuoti nepriklausomai nuo atstumo kainuoja 35 EUR . Kaina kyla rytais, vakarais, naktimis, savaitgaliais ar jeigu taksi tenka ilgai laukti keleivio.

        O įprastuose Paryžiaus taksi už kilometrą mokama maždaug nuo 0,77 iki 1,35 EUR , taip pat dar taikomas įsėdimo mokestis – apie 2,20 EUR . Kaina ir čia priklauso nuo savaitės dienos ir paros laiko, tai pat nuo to, į kurią miesto dalį važiuoji. Be to, papildomai reikia mokėti, jeigu turi daugiau nei du lagaminus ir kai važiuoja daugiau nei keturi keleiviai.

        Apskritai paryžiečiai sako, jog dažnai išsikvietus įprastą taksi iki tol, kol jis atvažiuos iki tavo namų, jau būna priskaičiuota apie 10 EUR , nes taksi skaitiklį įjungia nuo tos vietos, iš kurios jam tenka važiuoti. O kartais, jeigu tai laikas, kai visi kviečia taksi (pavyzdžiui, šeštadienio vakaras), dar papildomai teks sumokėti vien už suteiktą galimybę išsikviesti taksi.

Ne Lietuvai?

        Bene didžiausiu mototaksi privalumu Vakaruose įvardijamas kelionės greitis, kuriuo galima įveikti tą patį atstumą. Ar motociklų taksi galėtų rasti nišą ir Lietuvoje?

        Mūsų taksi bendrovių atstovai šviesios ateities mototaksi Lietuvoje nepiešia. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas ir UA B „Martono taksi“ vadovas Ričardas Kriukovas „Versus“ teigia, kad Lietuvoje tai galėtų būti tik kaip proginis variantas, nes šalies oro sąlygos tam netinkamos.

        „Vasarą tai tiktų ir kaip įprastas taksi, tačiau kitais metų laikais sunkiai įsivaizduoju. Vienas iš rimtų veiksnių yra klimatas“, – teigia Kriučkovas ir mano, kad artimiausiu metu Lietuvoje tokios paslaugos dar nebus. Ir jo vadovaujama kompanija „Martono taksi“ kol kas tokios paslaugos neplanuoja.

        „Nesės“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir prabangūs „Nesė Pramogų banko“ taksi, savininkas Kazys Paulikas į klausimą, ar mototaksi paslauga, populiari didžiuosiuose Europos didmiesčiuose, galėtų būti taikoma Lietuvoje, atsako, kad pats sėsti ant mototaksi nerizikuotų. „Tai galbūt galėtų būti aktualu Vilniuje, kur išties didelės automobilių spūsčių problemos, bet aš asmeniškai nerizikuočiau, kad mane kas nors vežtų. Man pačiam daugiausia abejonių kelia saugumas, mat motociklu važinėti miesto gatvėmis pavojinga, automobiliai juos sunkiai pastebi. „Pramogų bankas“ artimiausioje ateityje neplanuoja teikti tokios paslaugos. Mūsų klientai – vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Manau, jie kol kas nelabai noriai naudotųsi tokiu mototaksi“, – savo argumentus „Versus“ vardija Paulikas.

Laimi laiko

        Lietuvos motociklininkų vardu kalbantis Antanas Petrauskas (AntanasP), internetinio projekto Motomanai.lt, vienijančio daugiau nei 10 000 motociklų mėgėjų bendruomenę iš Lietuvos ir užsienio, įkūrėjas, pabrėžia motociklų manevringumą, palyginti su kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, ypač mieste.

        „Akivaizdu, kad mažesni motociklų ir motorolerių gabaritai suteikia didžiulį manevringumo pranašumą automobilių spūstyse. Šią vasarą iniciatyvūs motomanai Mindaugas ir Tomas netgi atliko eksperimentą Vilniaus mieste piko metu: iš pradinio taško vienu metu išjudėjo skirtingos transporto priemonės. Jos sutartoje vietoje už 10 kilometrų finišavo ne vienu metu ir sudegino skirtingą kiekį degalų. Ilgiausiai kelyje užtruko žmogus, važiavęsmikroautobusais – 45 minutes. Lengvojo automobilio vairuotoją įvairių rūšių motociklai lenkė daugiau nei dvigubai, o motoroleris išsiskyrė kelionės kainos ir laiko santykiu. Motoroleris, vienagreičiausių ir pati ekonomiškiausia transporto priemonė mieste, kelionėje užtruko vos 12 minučių ir sudegino degalų už 1 Lt“, – iliustruoja Petrauskas.

        Tačiau motomanas teigia, kad neišvengiamai siekiant kuo didesnio keleivių saugumo tenka aukoti manevringumą.

        „Kalbant apie motociklinius taksi, saugumas ir manevringumas yra ant skirtingų svarstyklių pusių. Realybėje sunku įsivaizduotiatsitiktinį keleivį su kostiumu ar keleivę su klasikiniu kostiumėliu, sėdinčius ant užpakalinės motociklo sėdynės ir laikančius bagažą, kadangi saugumui užtikrinti reikalinga tinkama ar netgi speciali apranga: šalmas būtinas, tačiau vien jo nepakanka. Todėl visame pasaulyje dauguma mototaksi yra triratis motociklas su gale įtaisytomis dviem sėdimomis vietomis ir stogeliu. Tačiau tai iškart sumažina manevringumo pranašumą. Norėtųsi skatinti šią paslaugą, tačiau tikrai sunkiai įsivaizduoju mototaksi, kituose didžiuosiuose pasaulio miestuose populiarios transporto priemonės, pritaikymą mūsų šalyje. Lietuvos klimatas nesuteikia užtektinai ilgo laiko investicijoms atsipirkti. Nors logiškai mąstant, ši viešojo transporto rūšis pagerintų ekologinę padėtį miestuose“, – svarsto pašnekovas.

        Anot jo, taip pat truputį gąsdina kai kurių automobilių vairuotojų piktybiškas nusistatymas prieš motociklininkus, kultūros trūkumas ir nepiktavališkas, tačiau ne ką mažiau pavojingas neatidumas, galinio vaizdo veidrodėlių nestebėjimas – tai sukelia papildomų rūpesčių tvarkingai važinėjantiems motociklininkams ir verčia mus nuolat galvoti už visus akiratyje esančius eismo dalyvius.

Ne „tuk tuk“

        Straipsnyje minimų mototaksi nereikėtų painioti su vadinamaisiais „tuk tuk mototaksi“, arba kitaip autorikšomis. Tai motorinė taksi priemonė, populiari Pietų ir Rytų Azijoje, daugiausia tuose Azijos miestuose, kur didelės automobilių spūstys, tokiuose kaip Bankokas, Delis ar Mumbajus. Tai, galima sakyti, motorizuota tradicinių rikšų ar velotaksi versija – nedidelis trijų ratų vežimas, vairuojamas žmogaus, pritaikomas dažniausiai dviem keleiviams ir varomas varikliu. Jie yra ekonomiškai patrauklus, bet nesaugus būdas keliauti vietiniams, o turistai daugiausia jį išbando kaip pramogą.

Straipsnį parengė: Dovilė Stadalninkaitė, "VERSUS media"